Šilalės r. laikraštyje „Šilalės artojas” publikuotas interviu.
Dalinuosi to interviu juodraštiniu variantu (jame tik pokalbis su manimi), taip pat buvo kalbinti dviejų rajono gimnazijų direktoriai bei moksleivė. Deja, turiu tik savojo interviu juodraštinį variantą (jis gali šiek tiek skirtis nuo laikraštyje paskelbto):
Prastiems rezultatams taisyti- trumpesnės atostogos?
„Šilalės artojo“ žurnalistė šia tema pakalbino aktyvų Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją Petrą Gedvilą. Jo nuomone, švietimui reformos reikalingos, tačiau jos tapo tokios pat dažnos, kaip ir Seimo rinkimai.
„Abejoju mokslo metų ilginimo nauda. Pirmiausia reikėtų peržiūrėti ugdymo programas – jos grandiozinės ir perkrautos, bent lietuvių kalbos programos nuolat atnaujinamos. Nesakau, kad nereikia žinoti literatūros istorijos, tačiau galbūt didesnį dėmesį derėtų skirti jaunuolio pasauliui artimesniems kūriniams. Teigiama, jog reikia ieškoti įvairesnių metodų, organizuoti netradicines pamokas (išvykos, ekskursijos ir pan.). Bet ar vienu metu mes, kaimo gimnazijos, gebėsime išvykti? Kaip suderinsime autobusus? Be to, dvi savaitės – vos kelios vieno dalyko pamokos papildomai. Juoką kelia, jog per tas kelias pamokas pasieksime kokybiškesnių rezultatų.
Kas ves egzaminų vykdymo komisijose esančių mokytojų pamokas egzaminų sesijos metu?
Kol kas tie dalykai neapsvarstyti. Tiesa, yra nuogirdų, jog egzaminų sesija gali būti organizuojama mokslo metų viduryje, o po to vėl vyktų pamokos. Bet irgi kažkoks chaosas. Manau, reikia kuo skubiau peržiūrėti ugdymo programų turinį, nusileisti ant žemės, sugrįžti į realybę“, – aiškino Lietuvių kalbos ir lieteratūros mokytojų sąjungos valdybos narys P. Gedvilas.
Pedagogo teigimu, moksleivių raštingumą kur kas labiau pagerintų mažesnis mokinių skaičius klasėse. Jo teigimu, mokytojai turi idėjų bei noro, jiems trūksta tik daugiau laisvės, kad dėstomą dalyką galėtų atskleisti kūrybiškiau. Be to, ypatingą dėmesį reikėtų skirti knygų skaitymo skatinimui (plečiasi ne tik akiratis, turtėja žodynas…)
„Siūlyčiau valdininkams pabandyti vesti keliolika pamokų šiuolaikiniams paaugliams. Ne į svečius atvykti ir pasikalbėti, o rimtai padirbėti. Tada akivaizdžiau visi trūkumai bus matyti. Be to, kaltinti pedagogus nenoru dirbti lengviausia. O švietimo reformos nuolatinės, praktiškai sutampa su Seimo kadencijomis. Kiek galima bandyti taikytis prie kiekvienos valdančiosios daugumos? Suprantu, reformos būtinos, skauduliai akivaizdūs, bet jas, reformas, turi siūlyti mokytojai praktikai. Ir ne tik dirbantys licėjuose ar išgrynintose gimnazijose. Eilinėse gimnazijose yra visai kitos problemos, taip pat ir finansinės“, – atskleidė pedagogas.
Pasiteiravome P. Gedvilo ir apie siūlomą projektinę veiklą per papildomas mokslo metų savaites. Tačiau ir čia pašnekovas įžvelgė kitų pražiūrėtas detales: o kas finansuos?
„Kodėl projektus turėčiau vykdyti būtent vasarą, o ne tada, kada matau, jog mokiniams įdomu? Vėl atsiremiame į mokytojo laisvės ir kūrybiškumo žlugdymą. Projektinė veikla naudinga ugdyti kritinį moksleivių mąstymą, kultūrinį išprusimą, kūrybiškumą, yra galimybė organizuoti integruotas pamokas. Bet ar tokiai veiklai ugdyti būtina ilginti mokslo metus? Juk tai mūsų kasdienybė, mes taip galime dirbti per visus mokslo metus. Labiausiai imponuoja netradicinės pamokos, išėjimas iš klasės erdvės. Labai mėgstame teatrus, išvykas, bet iškyla ir daugybė problemų – finansinės, tvarkaraščių suderinamumas ir kt. Kad ir tokia, iš pirmo žvilgsnio neryški, problemėlė – geltonajame autobusiuke telpa tik 19 žmonių, o klasėje moksleivių 25 ir daugiau. Samdyti? Bet juk Lietuvoje mokslas nemokamas“, – konstatavo akivaizdų faktą Petras Gedvilas.
Fotografuotas straipsnis yra čia:
