Archyvas

2017.11 archyvas

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Kas keičiasi ir dėl ko?

Rekomenduoju visai tautai:

Egzaminas

Rašinių konkursas „Ar gera būti lietuviu?“

Konkurso organizatorius – VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija.

Konkurse kviečiami dalyvauti respublikos progimnazijų ir gimnazijų mokiniai.

Rašinio konkursas 2018

Kategorijos: Skelbimai, Konkursai Žymos: ,

Mokymai lietuvių kalbos mokytojams „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas įgyvendinant pagrindinio ugdymo bendrąją programą“ ir „Rašinio 11–12 klasėse mokymo praktika ir vertinimas“

Siunčiame informaciją dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro 2017 m. gruodžio 4–5 d. organizuojamų renginių ir kviečiame jus ir kitus jūsų mokyklos mokytojus į nemokamus mokymus „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas įgyvendinant pagrindinio ugdymo bendrąją programą“ ir  gruodžio 6 d. „Rašinio 11–12 klasėse mokymo praktika ir vertinimas“.  Mokymai vyks Klaipėdos pedagogų švietimo centre.

 Daugiau informacijos Ugdymo sode.

Pagarbiai
Meilė Čeponienė
Ugdymo plėtotės centro
Kvalifikacijos tobulinimo skyriaus metodininkė
M. Katkaus g. 44, 09217 Vilnius
Tel. +370 5 277 9881
Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos: ,

Tarptautinė mokslinė konferencija „Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“

2017 m. gruodžio 1–2 dienomis Lietuvių kalbos institute vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“.

Konferencija skirta paminėti Reformacijos 500 metų sukaktį. Ypatingas dėme­sys bus skiriamas savitam protestantiškosios aplinkos reiškiniui, gyvavusiam dau­giau nei 200 metų – surinkimininkų judėjimui.

Tradiciškai surinkimai suvokiami kaip privačios maldų ir giesmių sueigos, į kurias būrėsi evangelikai liuteronai. Vis dėlto, anot renginio organizatorės dr. Ingos Strungytės-Liugienės, į surinkimininkų judėjimą šioje konferencijoje bus bandoma pažvelgti plačiau – kaip į kultūros reiškinį, pasižymėjusį veržliomis bendruomeninėmis ir kūrybinėmis iniciatyvomis, kurių ištakos sieka klasikinio pietizmo epochą.

Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai ir svečiai bus kviečiami į parodos „Kas man žemės skarbas“ atidarymą. Parodoje bus eksponuojamos XIX–XX amžiaus pirmosios pusės Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kasdienės arba „rankų“ knygos iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų ir privačių asmenų kolekcijos.

Pirmosios dienos vakare giedos choras „Brevis“. Koncerte bus atliekamos XVIII ir XIX amžiaus Mažosios Lietuvos kunigų, religinės raštijos kūrėjų Pilypo Ruigio, Jono Berento, Gotfrydo Ostermejerio, jo vaikaičio Natanieliaus Frydricho Ostermejerio ir sakytojų Kristijono Endrikio Mertikaičio, Kristijono Demkio originalios ir verstos giesmės. Poetinius perskyrimus užpildys Romualdas Skunčikas.

Išsami konferencijos programa pridedama.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Plakatas ir programa 2017-12-1

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos:

Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“ sutiktuvės

2017 m. gruodžio 20 d., trečiadienį, 17 val. kviečiame į naujos Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“ sutiktuves!

Kartu su knygos autore dalyvaus aktoriai Daiva Škelevaitė ir Aleksandras Rubinovas.

Knygą bus galima įsigyti!

Laukiame Jūsų!

Maironio lietuvių literatūros muziejus

Rotušės a. 13, 44279 Kaunas

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Liuteronai Mažojoje Lietuvoje ir Vakarų Žemaitijoje

Lapkričio 29 d., trečiadienį, 14.00 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Freskų salėje) seminaras Reformacijos 500 metų jubiliejui paminėti „Liuteronai Mažojoje Lietuvoje ir Vakarų Žemaitijoje“.

 

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Saulius Jurkevičius. Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros

Kiekvienais metais po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kai mokiniai sužino savo įvertinimus, tenka matyti daugelio jų nuostabą ir sutrikimą.

Kalbėdamas mokiniams apie brandos egzaminus, nuolat kartoju, kad jeigu sąžiningai ir stropiai mokeisi, gali tikėtis realiai prognozuojamo įvertinimo.

Deja, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai yra skausminga išimtis, kuri kelia, anot apsakymo „Šuns širdis“ herojaus profesorius Preobraženskio, pagrįstą suirutę daugelio galvose. Istorija liudija, kad sumaištis prasideda tada, kai iškeliami siekiai pradeda stipriai neatitikti esamos realybės. Tai akivaizdžiai iliustruoja noras išskirtinai sureikšminti lietuvių kalbos discipliną ir mėginti prisiimti įsivaizduojamą misiją, kurią mokykloje neva gali atlikti tik šio dalyko mokytojai.

Neadekvačių siekių ir nepagrįstų ambicijų virtimas suirute prasideda nuo Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio. Jos yra prisodrintos daugiaprasmiais literatūros kūriniais, kurie iš esmės neatitinka mokinių amžiaus tarpsnio ir jų gebėjimo suvokti jų mokymo(si) prasmę.

Mokiniai 9-10 klasėse privalo skaityti Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukas, bandyti suprasti provokuojančias O. Vaildo „Doriano Grėjaus portreto“ daugiasluoksnes mintis, įsismelkti I. Mero, R. Gavelio ir S. Gedos kūriniuose keliamas problemas. Galbūt būtų galima apsiriboti mokiniams labiau prieinamais kūriniais, tačiau programų kūrėjų misija juos veda į Senąjį ir Naująjį Testamentą tuo lyg ir netiesiogiai teigiant, kad tikybos ir etikos mokytojai išaiškinti Šv. Rašto kvalifikuotai negali.

Taip pat yra manoma, kad tik per lietuvių kalbos pamokas galima skaityti „Periklio kalbą, laidojant atėniečius“, Didžiųjų kunigaikščių laiškus, pokalbius su M. Gimbutiene arba N. Sadūnaitės kalbas teismuose. Išties gražios siekiamybės gan stipriai atitrūksta nuo realių Lietuvos mokinių suvokimo galimybių.

Galbūt šiuos kūrinius ir galėtų pabandyti nagrinėti 11-12 klasių mokiniai, tačiau pastariesiems yra keliami dar aukštesni reikalavimai. Jie turi aiškintis A. Kamiu herojaus Merso kiekviena dingstimi kartojamus žodžius „Man vis tiek“ ir perprasti jo paaiškinimą dėl arabo nušovimo: „Aš manau, kalta saulė“. Dėl visapusiško Kamiu egzistencializmo filosofijos suvokimo būtinai reikėtų paminėti ir „Sizifo mito“ pirmąjį sakinį: „Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė“. Greičiausiai nuoširdžiai tikima, kad tai yra būtina žinoti, kad galėtum suprasti į A. Škėmos „Baltos drobulės“ herojaus žodžius: „Mirtis graži“, tarė Antanas Garšva pusbalsiu: „Mirtis dieviška“.

Savaime suprantama, kad pastarosios citatos neatspindi pilnos šių kūrinių esmės, tačiau jos neakivaizdžiai daro mokiniams įtaką ir jaunam žmogui kuria keistoką pajautos lauką. Programos kūrėjai mano, kad tūlas mokinukas privalo paklajoti „pro alum ir urinu trenkiančias tarpuvartes“, skaitydamas J. Kunčino romaną „Tūla“. Įdomu, ar tikrai reikia gramzdinti vaikus į romane aprašomą beprotnamį, kalėjimą ir kitas abejotinos vertės patirtis, kad jie suprastų sovietinį kuklios raiškos paribio menininką. Vynelio gurkšnojimas ant Vilnelės krantų ir neįgyvendintos ambicijos objektyviai neatspindi ne tik sovietinės daugiaplanės tikrovės, bet ir palieką neteisingą supratimą apie to meto epochą. Toks kūrinių parinkimas jaunam žmogui formuoja ne tik iškreiptą tikrovės suvokimą, bet ir netiesiogiai įteigia negatyvią pasaulėžiūrą, vedančią į marginalinio elgesio sureikšminimą.

Skaitykite daugiau: 

  Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros

 

 

Apsaugota: Morfologinis nagrinėjimas

2017.11.26 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Apsaugota: Kalbos testas (10 klasei)

2017.11.26 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Dėstytoja apie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą: kur čia dangus griūva?

Palaikau švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą ir įtraukti privalomus programinius pasaulinės literatūros autorius. Tai galimybė mokiniams parodyti savo išmanymą Visų pirma palaikau dėl to, kad mokiniai galės labiau realizuoti savo išmanymą, žinias ir patirtį. Kartais mąstome, kad jaunas žmogus yra kvailas, nieko neišmano, neturi savo […]