Archyvas

Kategorijos ‘Laisvalaikiui’ archyvas

Psichologiniai užrašai. Salomėja Nėris: kokia ji buvo iš tikrųjų

Norisi rašyti Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, nes man, kaip psichologui, vis dėlto labiau rūpi žmogus, o ne talentingas menininkas, bet tebūnie – Salomėja Nėris. Norisi, kad šie užrašai turėtų tam tikrą tęstinumą, tad po Vinco Mykolaičio-Putino pasirinkau jo studentę, o vėliau moterį, su kuria jį siejo globėjiški, draugiški santykiai. Abiem rūpėjo didingi idealai, tik Putinas jų daugiau ieškojo kūryboje, o Nėris – meilėje. Abudu dėl to kentėjo, tik skirtingai.

Šiame straipsnių cikle analizuoju lietuvių rašytojų asmenybes, remdamasis viešai prieinamu Myers ir Briggs asmenybės testo (MBTI) teoriniu modeliu, įkvėptu dar Carlo Gustavo Jungo idėjų. Pagal šį modelį žmogaus asmenybės tipą galima identifikuoti atsižvelgus į keturis bruožus.

1 asmenybės bruožas nusako, kuriam pasauliui žmogus teikia pirmenybę – savo vidiniam idėjų, vaizdinių (introversija) ar išoriniam žmonių, daiktų ir pan. (ekstraversija).

Salomėja Nėris paauglystėje nebuvo linkusi daug bendrauti, sudarydavo atsiskyrėlės įvaizdį: „Gimnazijoje būdavo šokiai, vaidinimai. Bet Salomėja neidavo į šokius, nedalyvaudavo vaidinimuose, chore“, – prisiminė ją pažinojusi metais jaunesnė moksleivė (Viktoras Alekna, Salomėja, Vilnius: Dienovidis, 1996, p. 43). Vėliau universitete situacija pasikeitė, ji aktyviai dalyvavo menininkų susirinkimuose, tapo veiklesnė. Nors neabejoju, kad tam turėjo ir vidinio polėkio, vis dėlto didelę įtaką darė žmonės, kuriuos ji laikė autoritetais ar kuriems simpatizavo. Taigi pirmiausia Nėrį matau kaip introvertę, linkusią analizuoti savo vidų, o ne išorinį pasaulį, tai rodo ir įprotis ar pomėgis rašyti dienoraštį.

Skaitykite daugiau: 

Psichologiniai užrašai. Salomėja Nėris: kokia ji buvo iš tikrųjų

 

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

2018- 06 – 02 d. vyksta visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kurį šiemet laikys daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikys mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Sėkmės abiturientams!

Jau paskutiniai praktiniai patarimai einantiems laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino

Kolegės Elžbietos Banytės patarimai kandidatams:

  1. Darkart peržiūrėkite, kokie tekstai bus kompiuteryje.
  2. Konspektuose svarbiausias vietas spalvotai pasibraukite.
  3. Vakare nebesimokykite. Išeikite pasivaikščioti ar (lengvai) pasportuoti.
  4. Susiorganizuokite transportą iš vakaro ir pasirūpinkite, kad prie mokyklos būtumėte ne vėliau negu 8:25.
  5. Iš vakaro susidėkite daiktus. Nepamirškite asmens dokumento ir juodai rašančių tušinukų. Neimkite pieštuko ir trintuko, nes dar kils pagunda su juo kažką rašyti ir paskui vedžioti… Ir galite nespėti.
  6. Laiku nueikite miegoti. Net jei neužmigsite, negerkite vaistų.
  7. Ryte pavalgykite angliavandenių su baltymais – dribsnių su jogurtu ar pan. Jeigu prisirysite mėsos, kraujas nukeliaus į žarnyną, o ne į smegenis. Jeigu nieko nevalgysite, iki 13:00 val. tikrai gali įsisopti galvą.
  8. Dar maždaug per pusvalandį nesistengdami detaliai skaityti peržvelkite spalvotai pabrauktas konspektų vietas (tinka tiems, kurių atmintis vizualinė: jų, pasak psichologų, apie 70 proc.).
  9. Rinkdamiesi temą iškart galvokite apie autorius ir jų kontekstus.
  10. Pasidarykite rašinio planą: juodraštyje užsirašykite pagrindinę mintį ir tokį planą, koks jums labiausiai patinka: „4 kampai“, pastraipų teiginiai etc.
  11. Prie teiginių būtinai juodraštyje sau pasirašykite autorių pavyzdžių: 10 min. eikite prie kompiuterio būtent dabar (t. y. po valandos), o ne egzamino pabaigoje, nes tikėtina, kad tada visiems kils geriausių idėjų – gal net ir jums, todėl neišnaudokite viso laiko iškart.
  12. Naudokitės žodynu rašybai pasitikrinti, o ne žodžių reikšmėms nurašinėti.
  13. Parašę juodraštį pasėdėkite ir pažiūrėkite pro langą bent 5-7 min. Tada juodraštį skaitykite ir redaguokite.
  14. Nebijokite parašyti daugiau negu 500 žodžių: jei turite, ką pasakyti, vadinasi, esate įsigilinę į temą. Kita vertus, nekartokite nuolat to paties.
  15. Patarimas tiems, kurie daro rašybos klaidų: skaitykite skiemenimis. Krutinkite lūpas įsivaizduodami, kad tariate garsus. Užtruksite ilgiau, bet ištaisysite daugiau klaidų.
  16. Patarimas tiems, kurie daro skyrybos klaidų: galvokite apie junginių (išplėstinių pažyminių, šalutinių dėmenų, išplėstinių aplinkybių etc.) ribas. Tai padės šiuos junginius išskirti iš abiejų pusių.
  17. Suredagavę juodraštį, dar truputį pasėdėkite ir pažiūrėkite pro langą. Tada imkitės perrašinėti.
  18. Perrašinėdami nebijokite tvarkingai (!) nubraukti ar įterpti žodį – nubraukite ir parašykite žodį šalia arba viršuje. Negalima naudoti korektūros priemonių arba užtušuoti.
  19. Nepaišykite paraštėse gėlyčių arba katukų 😊 ar ko kito. Tai gali būti interpretuota kaip slapti „atpažinimo ženklai“ vertintojams.
  20. Perrašę dar truputį pasėdėkite, pažiūrėkite pro langą. Užsimerkite. Pamasažuokite akis. Padarykite akių mankštą. Visą gyvenimą turiu problemų su regėjimu: jeigu ne pauzės, tikriausiai nebūčiau taip sėkmingai baigusi mokyklos.
  21. Skaitykite švarraštį. Nebijokite tvarkingai (!) šį bei tą pataisyti.
  22. Dar pasėdėkite.
  23. Darkart skaitykite švarraštį, jei spėjate.
  24. Remdamiesi šiomis instrukcijomis veikiausiai išnaudosite visas 4 val. Tai gerai. Neskubėkite išbėgti: per pusvalandį pasaulis išgelbstimas tik Holivudo filmuose.
  25. Atiduokite darbą ir eikite nusipirkti ko nors skanaus arba gražaus.

Straipsnio nuoroda:

Jau paskutiniai praktiniai patarimai einantiems laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino

Kaip mūsų valstybėje „didinamas“ mokytojo prestižas?

Viename iš gausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių paskelbta pirmoji iš trijų svarbiausių proveržio idėjų Lietuvai, o būtent: „mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“, sudrebino pedagoginę bendruomenę. Imta tikėtis, kad pagaliau bus atkreiptas dėmesys į mokytojo profesijos svarbą, bus inicijuojami pokyčiai, kurie keltų mokytojo profesijos prestižą.

Ką turime šiandien? Gaila, bet mokytojo prestižas menkinamas dar labiau. Ar galima taip elgtis su mokytoju, kai jis, išeidamas atostogauti, net nežino, kokį krūvį gaus kitais mokslo metais įvedus etatinį apmokėjimą ir ar jo paslaugų išvis reikės? Ar netikrumas ir neapmąstyti bei skuboti Švietimo ir moklso ministerijos (ŠMM) sprendimai didina mokytojo profesijos patrauklumą? Kas norės eiti dirbti ten, kur neaišku, kas bus rytoj?

Dar viena iš pusiausvyros išmušusi „mokytojo prestižo“ kėlimo priemonė – taip vadinamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Atidžiai panagrinėjus lietuvių kalbos Nacionalinių mokinių pasiekimų vertinimus, apėmė neviltis: apie kokį mokytojo profesijos prestižą galima kalbėti, kai mokytojas, visus metus sąžiningai vertinęs mokinių darbus pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą, atsiduria atpirkimo ožio vietoje, nes Nacionalinis egzaminų centras (NEC) mokinių pasiekimus vertina pagal kitus, ŠMM patvirtintoje Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje neaptartus, kriterijus. Galbūt ŠMM paaiškins, kodėl dar nepilnametis mūsų valstybės pilietis turi jaustis nesaugiai, nes jo darbų vertinimui „protingi dėdės iš Vilniaus“ gali pritaikyti kokius tik nori kriterijus? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga tikisi, kad ŠMM kompetentingai paaiškins šį NEC viražą (raštas ŠMM pridedamas).

Galima pasakyti daug gražių žodžių apie mokytojo profesijos prestižo didinimą. Galima tai įvardinti kaip svarbiausią proveržio idėją Lietuvai. Galima apie tai kalbėti be galo ir krašto. Tik ar kas pasikeis, jei mokytojas dėl neapgalvotų politikų sprendimų ar ŠMM pavaldžių institucijų lengvabūdiško požiūrio į mokymo proceso vertinimą nuolat bus atpirkimo ožio vietoje…

LŠDPS Visagino susivienijimo pirmininkė Zita Miškinytė-Mazūrienė

DĖL NACIONALINIO MOKINIŲ PASIEKIMŲ PATIKRINIMO

Straipsnio nuoroda:

Kaip mūsų valstybėje „didinamas“ mokytojo prestižas?

Mažoji sporto olimpiada

Mažoji sporto olimpiada
Gegužės 17 d. Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos bendruomenė organizavo Mažąją sporto olimpiadą, vykdė netradicinę ugdymo veiklą. Moksleiviai rinkosi ir dalyvavo įvairiose sporto rungtyse: bėgimo nuo prezidento Aleksandro Stulginskio tėviškės iki gimnazijos, futbolo, krepšinio, smiginio, orientacinėse bei kliūčių ruožo. Varžybas organizavo ir rungtis galvojo klasių vadovai ir patys mokiniai. Nors nulijo neįkyrus ir šiltas lietus, tačiau jis sporto entuziastų neišgąsdino- futbolo ir orientacinių rungčių dalyviai sportavo gryname ore. Be to, rungtyniavo ne tik moksleiviai – kai kuriose rungtyse galynėjosi ir tėvų atstovai (bėgimo, krepšinio).
Siekdama plėtoti kultūrinę- istorinę savimonę, skiepyti meilę tėvynės praeičiai ir dabarčiai bei populiarinti bėgimą raižyta vietove, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija  tą pačią dieną organizavo ir bėgimo varžybas, skirtas Lietuvos Respublikos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui atminti ir Steigiamojo Seimo dienai paminėti. Bėgimo startas- Kutalių kaimas, kuriame gimė prezidentas Aleksandras Stulginskis, finišas- Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, trasos ilgis- 6000 m. Varžybose rungėsi  93 įvairaus amžiaus bėgikai iš Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Žadeikių bei Tauragės r. Pagramančio pagrindinių mokyklų, Laukuvos Norberto Vėliaus, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškos bei Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijų. Atskirų grupių nugalėtojus bei visus Mažosios sporto olimpiados dalyvius pasveikino Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas bei Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktorius Virginijus  Andrejauskas, pavaduotoja Edita Bagdonienė.
Mažoji sporto olimpiada- tai diena, kai gimnazijoje neskambėjo skambutis, kai visos pamokos vyko netradicinėje erdvėje ir netradiciškai, o jas vedė ir organizavo įvairių dalykų mokytojai bei klasių vadovai, vyresniųjų gimnazijos klasių moksleiviai.
Petras Gedvilas
Straipsnio nuoroda:
Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Bėgimas, skirtas Lietuvos Respublikos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui atminti ir Steigiamojo Seimo dienai paminėti

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, siekdama plėtoti kultūrinę – istorinę savimonę, skiepyti meilę tėvynės praeičiai ir dabarčiai bei populiarinti bėgimą, gegužės 17 dieną  organizavo bėgimo varžybas, skirtas Lietuvos Respublikos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui atminti ir Steigiamojo Seimo dienai paminėti. Bėgimo startas – Kutalių kaimas, kuriame gimė prezidentas Aleksandras Stulginskis, finišas- Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, trasos ilgis – 6000 m. Varžybose rungėsi  93 įvairaus amžiaus bėgikai iš Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Žadeikių bei Tauragės r. Pagramančio pagrindinių mokyklų, Laukuvos Norberto Vėliaus, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškos bei Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijų. Atskirų grupių nugalėtojus pasveikino Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas bei Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktorius Virginijus  Andrejauskas.
Diplomai ir medaliai įteikti Kamilei Ramanauskaitei (I vieta, 2007 m. ir jaunesnių merginų grupė), Rojui Trimirkai (I vieta, 2007 m. ir jaunesnių vaikinų grupė), Tomui Dargevičiui (II vieta, 2007 m. ir jaunesnių vaikinų grupė), Aronui Šaluchai (III vieta, 2007 m. ir jaunesnių vaikinų grupė), Justinai Tamašauskaitei (I vieta, 2003 m. – 2006 m. merginų grupė), Linai Košytei (II vieta, 2003 m. – 2006 m. merginų grupė), Aurelijai Miliauskaitei (III vieta, 2003 m. – 2006 m. merginų grupė), Eligijui Katauskui (I vieta, 2003 m. – 2006 m. vaikinų grupė), Arūnui Rimkui (II vieta, 2003 m.- 2006 m. vaikinų grupė), Ernestui Dargiui (III vieta, 2003 m. – 2006 m. vaikinų grupė), Aušrinei Trijonytei (I vieta, 2002 m. – 1999 m.  merginų grupė), Deimantei Rimkutei (II vieta, 2002 m. – 1999 m.  merginų grupė), Irmai Gečaitei (III vieta, 2002 m. – 1999 m.  merginų grupė), Svajūnui Kuskiui (I vieta, 2002 m. – 1999 m.  vaikinų grupė), Algirdui Daukšiui (II vieta, 2002 m. – 1999 m.  vaikinų grupė), Robertui Zobėlai (III vieta, 2002 m. – 1999 m.  vaikinų grupė), Rimantei Vijeikytei, absoliučiai varžybų nugalėtojai (I vieta, 1998 m. – 1976 m. merginų grupė, KTU, buvusi Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos  mokinė), Virginijui Trimirkai, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos tėvų atstovui (I vieta, 1998 m. -1976 m. vyrų grupė), Arūnui Kasmauskiui, buvusiam Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokiniui (I vieta, 1977 m. ir vyresnių vyrų grupė), Robertui Mikučiui, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos kūno kultūros mokytojui (II vieta, 1977 m. ir vyresnių vyrų grupė).
Visi bėgimo dalyviai, įveikę distanciją, apdovanoti atminimo medaliais.
Dėkojame Šilalės rajono savivaldybei, parėmusiai renginį, ir informaciniam rėmėjui – laikraščiui  „Šilalės artojas“, Šilalės rajono policijos komisariatui, padėjusiam užtikrinti renginio saugumą. Dėkojame  varžybų dalyviams, jų mokytojams, mokyklų vadovams, sudariusiems galimybę visiems susitikti Kaltinėnuose, visiems, padėjusiems surengti bėgimą „Kutaliai – Kaltinėnai“.
Petras Gedvilas, lietuvių kalbos mokytojas ekspertas 
Straipsnio nuoroda:
Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Bernardo Bučo – skulptoriaus ir žmogaus pėdsakais

 

Bernardo Bučo – skulptoriaus ir žmogaus pėdsakais

Visų garsiausių Lietuvos šimtmečio menininkų – aktorių, dailininkų, kompozitorių, poetų vardai garbingai įrašyti į kultūros istorijos metraštį. Jame savą skyrių turi ir skulptoriai – sudėtingo bei tvaraus meno atstovai.

Tarp garsiausių Lietuvos skulptorių surasime ir iš Panevėžio krašto kilusius, savo kūriniais lygumų ir kalvelių žemės – gimtosios Aukštaitijos didybę įamžinusius, talentingų darbų savo kraštui palikusius. Vienas iš tokių Lietuvos skulptorių – Bernardas Bučas.  Plačiau žinomas kaip Salomėjos Nėries vyras, skulptorius ir pats sukūrė gausybę jo neeilinius gebėjimus įrodančių darbų.

Lygi motinai

Bernardas Bučas gimė 1903 metų lapkričio 18 dieną netoli Panevėžio – Naurašilių kaime, Smilgių valsčiuje. Mirė menininkas 1979 metų gruodžio 21 dieną Kaune.

Per tuos jam skirtus gyvenimo metus jis sukūrė gausybę skulptūrų, skulptūrinių grupių, statulų, antkapinių paminklų, reljefų, biustų, tapybos ir grafikos kūrinių. Ankstyvajai jo kūrybai būdinga stilizacija, yra art deco bruožų, – po karo sukurtos skulptūros natūralistinės.

Panevėžyje iki šiol stovi penkios B. Bučo skulptūros – paminklas 1941 m. nužudytiems gydytojams Respublikinės ligoninės kieme, G. Petkevičaitės-Bitės biustas prie Juozo Balčikonio gimnazijos, mokytojos Veronikos Būtėnienės antkapinis paminklas Panevėžio senosiose kapinėse, Švč. Jėzaus širdies statula bei Šventas Aloyzas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.

Nepamirštame ir netoli miesto, Papušių kaime prie vandens valymo įrengimų stūksančios B. Bučo sukurtos įspūdingos skulptūros „Nevėžis“.

Skaitykite daugiau:

Bernardo Bučo – skulptoriaus ir žmogaus pėdsakais

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

54- ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ moksleivių poezijos skaitymai

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

Vytautas Mačernis. „Pasikalbėjimas su mama“

 

Vytautas Mačernis

Pasikalbėjimas su mama

Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.

Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusio ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.

Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: “Sūnelis greit bus vyras”.
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.

Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti:
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Nauji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimai – teisme

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės praėjusių metų pabaigoje pakeisti reikalavimai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui pateko į teismą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gavo trijų Seimo narių konservatorių Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno ir Stasio Šedbaro skundą dėl ministrės įsakymo. Parlamentarai įžvelgia, kad J. Petrauskienės patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui keliami reikalavimai gali prieštarauti Konstitucijai.

Skaitykite daugiau: 

Nauji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimai – teisme