Archyvas

Kategorijos ‘Laisvalaikiui’ archyvas

Švietimo ministrės pasveikinimas Kauno „Žalgirio“ arenoje

Tiesiog paklausykit…

SVEIKINIMAS

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?

Martynas Mažvydas, davęs Lietuvai pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją lietuvišką abėcėlę, išmokęs melstis ir giedoti lietuviškai, perfrazuojant jį patį, šį darbą darė „ne dėl to, kad atneštų šlovę ir išgarsinimą“, bet kad „mūsų gimtasis žodis tarnaudamas gyvas išliktų ir būtų perduotas ainiams“. Gyvą lietuvišką žodį dar turime, o žmogų, jį mums dovanojusį, kažkur pametėme. M.Mažvydo žemėje, kurią vadiname ir Prūsų Lietuva, ir Mažąja Lietuva, nebeliko net istorinių lietuviškų vietovardžių. Nyksta Ragainės bažnyčia, kurioje jis 16 metų kunigavo. Todėl visuomenininkų idėja surasti M.Mažvydo kapą, tikėtina, esantį kažkur bažnyčios rūsiuose, ne tik sveikintina, bet ir įpareigojanti – jos įgyvendinimas turėtų būti valstybės garbės reikalas.

Iniciatyva ieškoti kapavietės

Idėja ieškoti M.Mažvydo kapo kilo žurnalistei prie Šv. Sosto Vatikane Laimai Pangonytei. Už šią patriotinę akciją pasirašė 300 žmonių. L.Pangonytės įsitikinimu, M.Mažvydo kapo paiešką galima palyginti su lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio kapo istorija. „Metų“ autoriaus kapas atsidūrė po Tolminkiemio evangelikų liuteronų bažnyčios, kur jis buvo palaidotas 1780 m., griuvėsiais. Sovietmečiu Lietuvos mokslininkai, restauratoriai, kultūros atstovai kreipėsi į Maskvą ir gavo leidimą ieškoti garsiojo lietuvio kapo. Darbai truko 14 metų. Tarp ten surastų 20 kunigų, palaidotų pagal liuteronų papročius, pavyko identifikuoti K.Donelaičio palaikus. Restauravus Tolminkiemio bažnyčią, jis buvo palaidotas toje pačioje kriptoje, kur ir rastas. „Tai kodėl istorija negalėtų pasikartoti ir su M.Mažvydu?“ – klausia L.Pangonytė.

Apie M.Mažvydo Lietuvą

Mes vis dar atkakliai sakome: Karaliaučiaus kraštas, Ragainės bažnyčia, Tolminkiemis, nors šie pavadinimai – tik mūsų atminty. Ir senuose žemėlapiuose bei knygose. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo, kai Karaliaučiaus kraštas atiteko Rusijos Federacijai, sovietų valdžia ėmėsi pervadinti autentiškus baltiškuosius ir germaniškuosius vietovardžius, net vandenvardžius, į rusiškus. Nepaisydama, kad Karaliaučiaus krašto (taip pat ir visos Rytų Prūsijos) vietovardžiai buvo čia gyvenusių žmonių kartų intelektinė nuosavybė – etninis kultūrinis paveldas buvo be skrupulų naikinamas. Elgtasi taip, tarsi čia būtų buvusi negyvenama žemė, neturėjusi jokios istorijos. Karaliaučius tapo Kaliningradu, Ragainė – Nemanu, Tilžė – Sovetsku, Tolminkiemis – Čistyje Prudy ir t.t.

Bet grįžkime į Martyno Mažvydo Lietuvą. Lietuviškos raštijos pradininko gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad M.Mažvydas gimė apie 1520 m. Vakarų Žemaitijoje. Iki 1546 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas. Todėl 1546 m. birželį išvyko į Karaliaučių, pakviestas paties Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio, kuris ieškojo gabių jaunuolių, galinčių po studijų tapti evangelikų liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje. Studijuodamas teologiją Karaliaučiaus universitete M.Mažvydas parengė ir 1547 m. išleido pirmąją lietuvišką knygą „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“, kurią mes įpratome vadinti „Katekizmu“.

Į Ragainės parapiją, kurioje jis tarnavo nuo 1549 m. iki pat savo mirties, kunigauti atvykusiam M.Mažvydui teko rūpintis ne tik lietuviškomis giesmėmis, bet ir į lietuvių kalbą versti liturgiją, kuri Reformacijai dar tik įsibėgėjant vis dar buvusi lotyniška. 1563 m. gegužės 21 d. miręs M.Mažvydas pagal visus papročius buvo palaidotas Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Laikui bėgant ir griaunant pastatą, bažnyčia buvo perstatyta tris kartus. Sovietmečiu čia atsirado baldų parduotuvė ir socialiniai būstai. O maldai skirti keli apleisti kambarėliai – vienas stačiatikiams, kitas – liuteronams ir katalikams. Taip M.Mažvydo, to niekam nebereikalingo svetimšalio, kapas pasimetė. Ant Ragainės bažnyčios bokšto kabo tik Lietuvos kultūros ministerijos iniciatyva atidengta memorialinė lenta, kad čia Dievui meldėsi M.Mažvydas. Bet ir ji, vietomis jau neįskaitomomis raidėmis, prašosi restauravimo. Į Ragainę atvykstantys turistai, norėję pamatyti šventąją Mažvydo bažnyčią, su liūdesiu žiūrėdavo (ir žiūri) į nykstantį istorinį paveldą. Galbūt dėl to Ragainės (Nemano) stačiatikių bendruomenė ir jos šventikas Petras Astachovas kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami restauruoti bažnyčią Ragainėje. Akivaizdu, pagalbos nesulaukė. Todėl dabar čia atliktas kosmetinis remontas –
sutvarkytas ir paremontuotas daugiabutis ir baldų fabrikas.

Prezidentės atsakymas

Į prezidentūrą kreipėsi ir „Respublika“, klausdama, ką prezidentė atsakė stačiatikių šventikui. Atsakymas, kurį pasirašė prezidentės vyr.patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė, nelabai ką paaiškino, bet gerai iliustravo institucijų darbo tvarkos principą: „popierius persiųsk toliau“.

„Toks kreipimasis į prezidentę buvo gautas. Reaguojant į jį, kultūros ir užsienio reikalų ministrai buvo įpareigoti bendradarbiaujant su Kaliningrado sritimi, ieškoti galimybių pasirūpinti su M.Mažvydu susijusių kultūros paveldo objektų išsaugojimu ir palaikymu, – rašoma redakcijai skirtame atsakyme. – Visuomeninės iniciatyvos, prisidedančios prie Lietuvos kultūrinio paveldo užsienyje išsaugojimo ir įprasminimo, yra itin svarbios valstybei. Tai įrodo ir prie Seimo įkurta speciali, tuo besirūpinanti Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.“ Dar priduriama, jog „ieškant lituanistinio paveldo ir jį įprasminant geriausi rezultatai yra pasiekiami, kai mokslininkai ir visuomenė dirba kartu“. Todėl M.Mažvydo kapavietės nustatymas ir jo atminimo įprasminimas galėtų būti vienas tokių projektų.

R.Karbauskio kvietimas

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ar rasti Mažvydo kapą ir tinkamai jį pagerbti nėra mūsų pareiga, sakė: „Dėl to nėra abejonių. Kadangi apie idėją surasti M.Mažvydo kapavietę aš nieko nežinau, ji manęs nepasiekė, nežinau ir pasiūlymų, man sunku būtų komentuoti konkrečiai. Bet vertinant pačią esmę, kiek tai reikšminga Lietuvai, be abejonės, tai labai reikšminga. Ir kuo mes geriau gyvename kaip valstybė, tuo visa tai reikšmingiau. Esu pastebėjęs, kuo žmonės geriau gyvena, tuo labiau pradeda vertinti materialius dalykus. Todėl labai dažnai klausimai, susiję su mūsų istorija, kultūra, kažkaip atitolsta, nebe tokie svarbūs atrodo. Dėl to valstybė turi ypač stengtis iškelti tuos dalykus kaip prioritetus, kurie yra labai svarbūs, nors visuomenei tuo momentu gal tai ir nėra pirmos svarbos reikalai. Aš labai aiškiai pastebiu, kad anksčiau požiūris į kultūrą, į panašius dalykus buvo jautresnis. Antra vertus, keičiasi kartos. Ir jei žiūrėtume į mūsų išsilavinimą ir žinojimą bei domėjimąsi kultūra ir istorija, akivaizdu, kad tai menksta. Todėl valstybė turi tuos dalykus parodyti, iškelti.“

Pasak R.Karbauskio, jis palaikąs idėją ieškoti Mažvydo kapo. „Aš kviesčiau tai daryti, jei jūs tą iniciatyvą dabar iškelsite. Tegul tai būna mano viešas kvietimas per jūsų žiniasklaidos priemones: kviečiu prisidėti prie šios iniciatyvos. Galima bus Kultūros komitete pasitarti, kokie galėtų būti daromi žingsniai, koks kelias galėtų būti“, – sakė R.Karbauskis.

Reikia platesnių diskusijų

Evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, paklaustas, ar evangelikai liuteronai kaip bendruomenė kažką daro dėl Ragainės bažnyčios, atsakė: „Ten ir kita valstybė, ir kita Romos bažnyčia. Ten ne visai liuteronų nuosavybė yra. Bet mes kuo tik galėsime prisidėti, tikrai prisidėsime.“

Vyskupas atkreipė dėmesį į iškilusią diskusiją, ar vertėtų keisti M.Mažvydo kapo vietą, ar palikti jį ten, kur jis yra, jeigu pavyktų rasti ir identifikuoti palaikus. Paklaustas, kokia jo paties nuomonė šiuo klausimu, sakė: „M.Mažvydas aptarnavo parapijiečius ir visame Klaipėdos krašte, kuris priklausė Rytų Prūsijai. Konkrečiai, ir Vilkyškių parapiją. O šiandien Vilkyškių parapija yra Lietuvoje. Jeigu M.Mažvydo palaikai atsidurtų Vilkyškių parapijoje, ten, kur buvo jo parapijiečiai – tai mums, čia gyvenantiems lietuviams, būtų tokia simbolinė vieta. Galbūt ir jam. Gal jo palaikai būtų labiau pagerbti negu svetimam krašte.“

Bet evangelikų liuteronų vyskupas pripažįsta ir kitą nuomonę. „Stiprūs argumentai ir tų, kurie sako „ne“ palaikų perkėlimui. Jie sako, kad mes kažką svarbaus prarastume Rusijos dalyje, buvusioje Rytų Prūsijoje, nes paveldą kaip tik ten reikia akcentuoti“, – sakė vyskupas.

Viltys į popiežių

Vytauto Didžiojo universiteto, turinčio Teologijos fakultetą, rektorius Juozas Augutis, prieš numatytą popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje, kreipėsi į Vatikano spaudos centro direktorių Gregą Burkę (Greg Burke) prašydamas informuoti popiežių apie kunigą M.Mažvydą ir jo darbus. Šiuo prašymu buvo susidomėta ir gautas leidimas tiesiogiai parašyti popiežiui, prašant palaiminimo M.Mažvydo kapo paieškos darbams.

Rektorius, paklaustas, ar gautas koks nors atsakymas iš popiežiaus, ar galbūt jo ir nereikia laukti, atsakė: „Kaip ir nėra reikalo laukti atsakymo. Mes teikėme prašymą paminėti Mažvydą. Nurodėme argumentus, kodėl jis mums toks svarbus. Dabar viltis siejame su popiežiaus vizitu, kad jis paminėtų mūsų kunigą. Jeigu popiežius rastų galimybę tą padaryti, mums būtų didžiulis paskatinimas kelti Mažvydo klausimą.“

Paklaustas, ar rasti M.Mažvydo kapą nėra valstybės garbės reikalas, J.Augulis atsakė: „Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris pasakytų priešingai. Tai yra mūsų ir kalbos, ir spausdintos knygos, ir su tikyba susijusių dalykų, nors Mažvydas ir buvo protestantas, šaknys. Iš to šaltinio sėmėsi visa Lietuva tiek raides pažinti, tiek tikėjimo, tiek moralės pradmenų. Tai mums labai svarbu.“

Vien šios idėjos paviešinimas, priminimas visuomenei apie M.Mažvydą ir platesnės diskusijos, pasak rektoriaus, yra reikalingos.

„Ypač svarbu priminti jaunimui, – sakė rektorius. – Vienas dalykas yra iš mokyklos vadovėlio sužinoti sausus faktus, visai kitas – dalyvauti diskusijoje, apmąstyti pačiam, ar galima kažką padaryti, kodėl to reikia ar nereikia.“

Visas straipsnis:

Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Kaune eksponuojamos nematytos I. Šeiniaus fotografijos

Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ pristato nematytas Lietuvos diplomato, žurnalisto ir rašytojo Igno Šeiniaus fotografijas. Šalia jų demonstruojami jo proanūkės menininkės Linos Scheynius darbai. Iš viso – per pusė šimto fotografijų.

Festivalio direktoriui ir parodos kuratoriui Mindaugui Kavaliauskui Igno Šeiniaus fotografijos tapo tikru atradimu. Dauguma iš 30 demonstruojamų darbų ir šeimos nariams – nematyti. Kai kurios nuotraukos neaišku kur darytos, todėl įdomu jas tyrinėti.

„Šitos fotografijos, vaizdžiai tariant, ilgus dešimtmečius laikytos šeimos batų dėžutėse. Daugelis negatyvų, kurie gan didelio formato, niekada nebuvo skenuoti ar spausti atspaudai, nors kelias fotografijas čia apie I. Šeinių išmanantys žmonės atpažintų“, – sakė M. Kavaliauskas.

Parodos kuratorių stebina, kaip neprofesionalus fotografas I. Šeinius matė visumą. Sako jo kompozicijos – idealiai švarios, lengvai žiūrimos.

Fotografavo ne tik I. Šeinius, bet ir sūnus, anūkas, proanūkė Lina. Jos darbai taip pat eksponuojami parodoje ir tarsi veidrodis atspindi prosenelio fotografijas – jos viena kitą savotiškai atkartoja.

L. Sheynius nuo 2007 m. aktyviai dalyvauja įvairiose parodose. Jos darbus matė JAV, Kanados, Prancūzijos, Šveicarijos ir kitų šalių fotomeno gerbėjai.

 Visas straipsnis ir fotogalerija:

Nematytos I. Šeiniaus fotografijos

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Projektas „Literatūrinė Lietuva“

Projektas „Literatūrinė Lietuva“

Šiuo projektu siekiama  patraukliai ir  įdomiai  pristatyti literatūrinės  Lietuvos  išskirtinumą. Visi 5 – 12 klasių moksleiviai, norintys susipažinti su literatūriniu Lietuvos gyvenimu, kviečiami į žaismingą pažintinę  (kultūrinę ir literatūrinę) kelionę „Literatūrinė Lietuva“.

 TAISYKLĖS

  1. Žaidimo pradžia 2018 – 09 – 10, pabaiga- 2019 – 05 – 01.
  2. Žaidime gali dalyvauti visos Lietuvos 5 – 12 klasių moksleiviai.
  3. Norite dalyvauti žaidime? Atvykę į bet kokią Lietuvoje vietą, suraskite su literatūra susijusį objektą (rašytojo/poeto gimtinė, muziejus, paminklas,kapas…) ir prie jo nusifotografuokite.
  4. Nuotraukas atsiųskite e- paštu petged@gmail.com.Jos bus įkeltos svetainės „Lituanistų miestelis“ kategorijos „Literatūrinė Lietuva“ GALERIJOJE.
  5. Prizus laimės/bus apdovanoti padėkos raštais baigiamajame renginyje (2019- 05- 31 d., vieta bus tikslinama) dalyviai, suradę, ir nu(si)fotografavę  daugiausiai (bet ne mažiau 10) literatūrinių objektų ir jų nuotraukas atsiuntę svetainei „Lituanistų miestelis“.

       Prizų skaičius ribotas!

Papildoma informacija:

Prie kiekvienos atsiųstos nuotraukos būtina nurodyti savo vardą, pavardę, mokyklą ir klasę, taip pat parašyti, kurioje vietoje ir koks yra objektas. 

Jei konsultuoja ar padeda, nurodykite mokytoją. Dalyvauti gali ir moksleivių komandos (klasės, grupės). Galima iš anksto užsiregistruoti (e- paštas petged@gmail.com).

Nuotraukas galima siųsti ir po vieną, nebūtinai iš karto didelį kiekį. Žaidimo dalyvių statistika ir aktyvumas fiksuojama ČIA

Pasiimk gerą nuotaiką ir pradėk kelionę!

Susitikime Literatūrinės Lietuvos  kelyje!

Dalyvaudami žaidime dalyviai sutinka, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys) bei sutinka laikytis nurodytų taisyklių ir ŽAIDIMO vykdytojo sprendimų. Prizų laimėtojai sutinka ir suteikia teises „Lituanistų miesteliui“ viešai skelbti jų, kaip prizų laimėtojų vardus. ir ŽAIDIME pateiktas jų nuotraukas. Informacija gali būti viešai skelbiama internetinėje svetainėje „Lituanistų miestelis“ ir šios svetainės  „Facebook“ paskyroje bei „Facebook“ puslapyje LIETUVA. Visi ŽAIDIMO vykdymo tikslu tvarkomi duomenys gaunami tiesiogiai iš ŽAIDIMO dalyvio. ŽAIDIMO vykdytojas taiko tinkamas apsaugos priemones, kad ŽAIDIMO dalyvio asmens duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėto tvarkymo. ŽAIDIMO dalyvis dėl savo asmens duomenų tvarkymo, teisių įgyvendinimo, taikomų saugumo priemonių, bet kokių kitų su duomenų apsauga susijusių klausimų gali kreiptis į ŽAIDIMO vykdytoją el. paštu petged@gmail.com .

Projekto organizatorius- Petras Gedvilas, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas

RĖMĖJAI IR PARTNERIAI

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis

 

Šakių rajono savivaldybė

(informacija pildoma)

 

Projekto „Literatūrinė Lietuva“ galerija 

Projekto dalyviai 

Skelbimas apie projektą Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos tinklapyje

„Vyturio“ sveikinimas mokslo metų pradžios proga

Kardelių dienos proga visą lituanistų bendruomenę sveikina  skaitmeninių knygų  biblioteka „Vyturys“- mūsų geri draugai. Bibliotekos vadovas Arūnas Šileris ragina: „Kas dar nesinaudojat, bėkit, lėkit, kol nepasibaigė visos knygos.  ;)“

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Nuo tėvo statybininko žodžių mokytojai šiaušiasi plaukai: „Kaip iškęsti tokį pažeminimą?“

Štai ir sulaukėme naujų mokslo metų pradžios. Grįžtu į darbą mokykloje alpėdama nuo ekstazės. Dirbsiu saugioje švarioje aplinkoje, kompetentingos direktorės vadovaujama, geranoriškų kolegių apsuptyje, uoliai globojama savivaldybės, ŠMM klerkų gerbiama. Gausiu orų atlyginimą, pagardintą galybe apmokamų atostogų, turėsiu sočiai laisvalaikio asmens tobulėjimui.

Kiekvieną dieną viltingai žvelgsiu į žinių ištroškusių motyvuotų, itin mandagių vaikų veidelius.

Būsiu aprūpinta reikiamomis priemonėmis: ant stalo kėpsos naujas kompiuteris, palubėje kybos projektorius, prie kabineto durų rasiu būtinų kanceliarinių priemonių dėžę, tik imk ir naudok!

Kiekviena darbo diena bus kaip šventė. Ko gi dar norėti, kada priklausai tautos elitui, esi prestižinės profesijos atstovas, o ne koks išmirštantis dinozauras!  Deja, šią medaus statinę gadina riebus deguto šaukštas. Bijau, ir šiemet mane mokys dirbti visi, kas netingi.

Mūsų šalies gyventojai itin apsišvietę švietimo klausimais, išvien pedagoginio darbo ir ugdymo specialistai.

Skaitykite daugiau:

Nuo tėvo statybininko žodžių mokytojai šiaušiasi plaukai

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Ar artėjanti Mokslo ir žinių diena taps gera pradžia mokytojui?

Artėja rugsėjis… Vis anksčiau pradeda temti, o šilti ir ilgi vasaros vakarai tolsta kaip gražus miražas…

Jau laikas, Mokytojau, praverti mokyklos duris!

Tik kodėl jas praveri nedrąsiai? Argi neturėtum eiti aukštai iškelta galva?

Tai kodėl to nėra?

Netikrumas, vien netikrumas…

Argi netrukus tapsiančios prestižinės profesijos atstovas gali taip jaustis?

Taip, gali.

Klausite, kam turėtume būti už tai dėkingi? Ko gero, dauguma atsakytų, kad, be abejo, Seimui, priėmusiam skubotus įstatymus, įgalinusiam vykdyti reformą, nors jai tinkamai nepasiruošta. Bet ar tai tiesa?

Ar nesame patys prisidėję savo baime ar abejingumu, nemokėjimu pasakyti ,,ne” ar nesugebėjimu tam tikromis aplinkybėmis pasakyti ,,taip”?

Tenka pripažinti, kad valdžios šūvis šįkart buvo taiklus, nes iššauta tada, kai visi pavargo svarstyti ,,šaus ar nešaus”.

Išauta… Ir čia jau kaip mūsų klasiko kūrinyje belieka tik stebėti, kas nutiko… Konvulsijos? O gal dar bus viskas gerai?..

Jono Biliūno novelės ,,Kliudžiau” pasakotojui reikėjo keleto dienų, kad išdrįstų išeiti į lauką, pamatytų savo ,,pergalės” rezultatą ir priimtų svarbų moralinį sprendimą  ,,Tai buvo vienatinis šūvis mano gyvenime”.

Įdomu, ar iššovusieji prisiims moralinę atsakomybę? Juk jau dabar turėtų būti gėda dėl pedagoginėje bendruomenėje tvyrančios įtampos ir netikrumo. Deja, bet žodis ,,gėda” kai kam, matyt, yra tapęs nereikalingu rudimentu…

O štai ir gera žinia: ŠMM atstovai, rengę pedagogų etatinio apmokėjimo projektą, tikina, kad nuo 2019 metų atplauksiantys milijonai į švietimo sistemą viską subalansuos. Mokytojams tereikia būti kantriems ir palaukti. Bet kodėl negalima iškart skirti reikiamų išteklių ir viską subalansuoti? Kodėl bet kokia kaina buvo siekiama išbalansuoti? Gal čia toks naujoviškas, bet liaudies dar nepamirštas metodas: priverdi košės, o kai ją išsrebi, visiems labai palengvėja. Ir niekas neprisimena, kad tos košės buvo galima ir neprisivirti…

Artėja rugsėjis… Nauja pradžia Tau, Mokytojau! Belieka tik palinkėti, kad ta pradžia būtų ne tik nauja, bet ir gera. O tai, ar pradžia bus gera, priklauso ir nuo Tavęs, Mokytojau! Tik Tu, Mokytojau, renkiesi, ar tenkina Tave skubotai pasiūlyta pasirašyti darbo sutartis, tik Tu, Mokytojau, renkiesi, ar palikti valdžiai spręsti, kiek bus dukart du.

Tad, mieli Kolegos, su Jūsų prasmingų, bet valdžios tinkamai neįvertintų darbų pradžia! Būkime stiprūs kartu!

 

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas

LŠDPS konkurso „Mano mokytojas“ laureato Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokinės Dianos Ražauskaitės pieš., mokytoja Valentina Brazaitienė.

Straipsnio nuoroda:

Ar artėjanti Mokslo ir žinių diena taps gera pradžia mokytojui?

Ministerijos atstovas: ar mokytojai pajus etatų naudą, priklausys nuo situacijos

Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimą, į darbo užmokesčio fondą patekę pinigai turėtų pasiekti būtent mokytojus, bet ar mokytojai iš tiesų pajus atlyginimų padidėjimą, priklausys nuo kiekvienos situacijos. Taip LRT RADIJUI sako Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovas Aidas Aldakauskas. Utenos gimanazijos direktorė Asta Skeirienė tvirtina, kad didelės naudos dalis mokytojų tikrai nepajus. Be to, kartais susidaro situacijų, kai net ir daug pamokų turinčiam mokytojui nesusidaro visas etatas.

Viso etato neturės net ir daug dėstantys mokytojai

LRT RADIJO kalbintas Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokytojas ekspertas Petras Gedvilas pateikia savo pavyzdį – jis turi 22 kontaktinio darbo valandas, tačiau net ir esant tiek daug valandų nesusidaro visas etatas.

„Neišeina etatas, niekaip nesuskaičiuojame. Dėl to jaučiamės labai nestabiliai. Ypač neaiški (netgi drįsčiau pasakyti, neskaidri) yra ir trečioji kišenė, nes joje labai daug darbų, darbų sąrašas didžiulis, o toms kišenėms, kaip akivaizdu, nėra pinigų“, – tvirtina lituanistas.

Skaitykite daugiau:

Ministerijos atstovas: ar mokytojai pajus etatų naudą, priklausys nuo situacijos

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Kodėl 2019 metais vėl bus keičiama stojimo tvarka?

Didinant pažymių bei kaupiamojo balo svarbą, bus siekiama naikinti netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, teigia švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. Taip jis komentuoja sprendimą nuo 2019-ųjų priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir pagal metinių pažymių vidurkius.

„Iki šiol priėmimas į aukštąsias mokyklas buvo vykdomas pagal brandos egzaminų rezultatus, bet jau nuo kitąmet priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Taip pat numatytos geresnės galimybės mokiniams rengti brandos darbus, už kuriuos bus skiriami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas“, – priduria ministrės patarėjas, išreiškęs lūkestį, kad rašančiųjų brandos darbus daugės.

A.Varanauskas, komentuodamas nuo kitų metų įsigaliosiančią vertinimo tvarką, pabrėžia, kad ji tvirtinama prieš dvejus metus: „Tai daroma siekiant, kad jaunuoliai iš anksto žinotų apie keičiamas stojimo taisykles ir turėtų laiko joms pasiruošti.“

„Tad 2019 metais galios 2017 metais patvirtinti minimalūs rodikliai, kuriais pradedame pereiti nuo brandos egzaminų prie kaupiamojo vertinimo sistemos stojant į aukštąsias mokyklas.

Iš turimų duomenų matome vertinimo netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, tad, toliau didindami mokyklinių rezultatų svarbą ir mokymosi įvertinimų bei kaupiamojo balo vaidmenį, turime šiuos iššūkius išspręsti“, – atsakyme 15min dėsto A.Varanauskas.

Skaitykite daugiau: 

Kodėl 2019 metais vėl bus keičiama stojimo tvarka?

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

R.Karbauskis: kitąmet stojant į aukštąsias mokyklas egzaminų rezultatai nieko nelems

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė viltį, kad kitąmet įsigalios nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka – priėmimas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Tiesa, egzaminus, anot politiko, siekiant gauti baigimo atestatą, vis tiek laikyti reikės, tačiau jų rezultatai esą nieko nelems.

„Aukštojo mokslo srity, kas tikrai paveiks labai daug žmonių, ypač moksleivius, aišku vyresnių klasių, tai yra, kitais metais mes turėtumėm pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą – nebeturėtų būti priimama pagal rezultatus baigiamųjų egzaminų, turėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas pagal vidurkius 11–12 klasių“, – pirmadienį naujienų portalo Delfi.lt konferencijoje kalbėjo R.Karbauskis. Anot jo, priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks ne vasarą, kaip dabar, o pavasarį. Tokia sistema, R.Karbauskio tikinimu, veikia Vakarų Europos šalyse, kur jaunuoliai esą „ne egzaminams ruošiasi, o mokosi“.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas – pavasarį

„Baigiamieji egzaminai išliks, bet jie nebelems nieko stojant. Jie tiktai, jeigu, pavyzdžiui, aukštoji mokykla reikalauja vidurkio tam tikro, tai atitinkamai tie egzaminų rezultatai… Jie tiesiog patvirtins, kad tu išlaikei mokyklos kursą, tai – kad turi patenkinamą pažymį […]. Priėmimas į aukštąją mokyklą nebebus po mokyklos baigimo, o, kaip Vakarų Europoje, jis bus dvyliktos klasės metu. Tai yra, dvyliktoje klasėje pavasarį moksleivis jau žinos, į kokią aukštąją mokyklą jis yra priimtas. Ir tada jis tik turės išlaikyti vidurkius, jeigu tik to reikalauja. Pavyzdžiui, jeigu vidurkio reikalauja devynių, tokiu atveju aukštoji mokykla gauna vienuoliktos klasės vidurkį – motyvacinius laiškus, ar ten kažkokius kitokius dalykus, darosi pati aukštoji mokykla pagal savo interesą. Ir po to, ką moksleivis turi pristatyti po dvyliktos klasės baigimo, tai yra, dvyliktos klasės vidurkį ir atestatą – kad jis pabaigė. O atestato patvirtinimas yra baigiamieji egzaminai – kad jis išlaikė juos“, – pokyčius komentavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, išreiškęs lūkestį, kad jie bus įgyvendinti kitąmet, jei ne – 2020 metais.

Skaitykite daugiau:

Egzaminų rezultatai nieko nelems

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,