Archyvas

Kategorijos ‘Laisvalaikiui’ archyvas

Loreta Vaicekauskienė: Ei, švietimo tvarkytojai! Jūs skolingi vaikams išsilavinimą

Šiuo metu svarstoma, kaip keisti „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą ir egzaminą. O aš meldžiu greito galo dabartinei sistemai ir kad reformatoriai pagaliau pamatytų sistemines problemas. Ne dėliotų rašytojus į „privalomus“ ir „šalutinius“, ne kaitaliotų gremėzdiškas vertinimo metodikas, o keistų dalyką iš esmės, išstudijavę, kaip dirba tie, kurie dešimtmečius nuosekliai ėjo prie dabartinių modelių.

Mūsų bėda ne Žemaitė ar Shakespeare’as (įrašykit bet kokią pavardę, kūrėjai niekuo dėti). Bėda yra mąstymas sąrašų prievolėmis ir reglamentais. Mentalitetas, kad švietimo tvarkytojas žino geriau apie kito žmogaus norus ir pasirinkimus. Vertybių monopolis, kuriame mokiniui įsiterpti savo balsu beveik nepaliekama vietos.

Tai va prašom – surašiau, kokia reforma mane džiugintų. Daugiausia turėjau galvoje gimnaziją, nes joje ta branda, kai smegenims jau reikia rimtos mankštos ir maisto. Atrodys gana paprasta, bet ar pasiekiama mūsų mokyklai? Jūs pasakykit.

Apie ką turėtų būti „Lietuvių kalba ir literatūra“?

Nejuokinkim svieto – tikrai ne apie „kalbos kultūrą“. Ir ne vien apie grožinę literatūrą.

Trumpai: verkiant reikėtų išplėsti skaitomų ir rašomų tekstų įvairovę, „kalbos kultūrą“ pakeisti kalbotyra, greta kalbotyros ir literatūrologijos įtraukti medijų perspektyvą, mokyti teorijų ir metodų, mokyti atlikti ir pristatyti tyrimus.

Būtų tobula, jei „Lietuvių“ stiprintų Lietuvos ir pasaulio kultūros pažinimą ir mokinių komunikacijos įgūdžius per pačius įvairiausius tekstus lietuvių kalba (nebūtinai lietuvių autorių). Jei mokykloje būtų ne šiaip skaitoma, rašoma, kalbama, bet po truputį tampama sąmoningais tekstų skaitytojais ir kūrėjais, suvokiančiais turinio, formos ir funkcijos ryšį.

Skaitykite daugiau:

Ei, švietimo tvarkytojai! Jūs skolingi vaikams išsilavinimą

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

I. Simonaitytės premija- Domui Kaunui už knygą „Aš esu Etmės Evė“

2019 m. sausio 23 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) bus įteikiama 33-ioji literatūrinė I. Simonaitytės premija knygotyrininkui, bibliofilui, edukologui, kultūros tyrinėtojui Domui Kaunui už parengtą ir išleistą atsiminimų knygą „Aš esu Etmės Evė“ ir nenuilstamą bei vaisinga veikla liudijamą meilę Klaipėdos kraštui.

Iškilmėse dalyvaus premijos laureatas prof. habil. dr. Domas Kaunas, Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros prof. dr. Roma Bončkutė. Premiją įteiks mecenatas UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas. Muzikuos kanklininkė Ingrida Kurienė. Renginį ves rašytojas Juozas Šikšnelis.

Knygą „Aš esu Etmės Evė“ sudaro 1978–1983 m. užrašyti 57 asmenų liudijimai apie I. Simonaitytės gyvenimo kelią, būdą ir kūrybą. Knygoje taip pat skelbiamos archyvinės nuotraukos ir kai kurie dokumentai. Veikalas parengtas kaip mokslinė simonaitistikos šaltinių publikacija. Jos paskirtis – įprasminti socialines ir kultūrines naujoves pralenkusios garsios asmenybės kūrybinių idėjų tęstinumą. Knyga „Aš esu Etmės Evė“ – vertingos autentiškos informacijos šaltinis lituanistams, pedagogams, istorikams, visiems besidomintiems Klaipėdos krašto savita istorija, literatūriniu palikimu.

Literatūrinę I. Simonaitytės premiją prof. habil. dr. Domas Kaunas pelno antrą kartą. Pirmoji buvo paskirta 1998 m. už knygas „Klaipėdiškė“ ir „Mažosios Lietuvos knyga“.

Skaitykite daugiau:

I. Simonaitytės premija- Domui Kaunui už knygą „Aš esu Etmės Evė“

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

126 metai, kai gimė V. Mykolaitis- Putinas

Sausio 6-ą sukanka 126-eri metai, kai 1893 m. gimė Vincas Mykolaitis-Putinas, XX a. pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“ (m. 1967 m.).

***

KLAJŪNAS


Išėjau aš vieną vakarą į gatvę
Gatvę juodą, gatvę purviną ir šlykščią.
Nieks nelydi, nesutinka, nepasiūlo
Apliūdėti mano laimę vakarykščią.

Buvo rūkas. Drėgnos tvoros, kreivos lūšnos.
Kažkas verkė, kažkoks balsas toly spiegė…
O rūke kaip žiburiai pakibę žodžiai:
Tavo laimė ir beprasmė, ir bejėgė.


Kažkur ore šniokštė šakos, staugė vielos,
Vielos staugė, vėjas daužė seną skardą.
Kažkas šaukia. Klausia vardo? Ne tai monai
Pamiršau aš vakar dieną savo vardą.


Nesustojau, nepatyriau, kas ten šaukia,
Tik ėjau per gatvę juodą, gatvę šlykščią
Į tą naktį, į tą rūką, į tą vėją
Apliūdėti savo laimę vakarykščią.

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Rainer Maria Rilke. „Šventieji Trys karaliai“

Šventieji Trys karaliai
Legenda

Tai buvo dykumos krašte:
kaip vasaros gale
atskleidžia riešutas sode,
ką slepia kevale –
taip Viešpaties valia
po viena radosi Žvaigžde
karaliai trys šalia.

Ir tie karaliai – trys išsyk,
Žvaigždė virš jų galvų,
keliu patraukė (pamanyk:
dairais – aplink monarchai tik!)
į tvartą už kalvų.

Barškėjo dovanos smagiai,
Betliejun vežtos jų.
Ant pabalnoto prabangiai
juodkarčio jojo patogiai
vyriausias iš trijų.
Jam dešinėj – švelnios širdies,
meiliausias iš meilių.
O tas, kur jojo iš kairės,
iš apvalios tokios taurės
(tikriausiai niekas neatspės
jos vardo, anei paskirties),
įpūtęs jos viduj ugnies,
linguodamas ją iš peties,
tarsi iš pypkės didelės
vaišinos dūmeliu.
Keistokai pasijuokdama
iš jų tada Žvaigždė
link tvarto nulėkė pirma
Marijai pakuždėt:

„Štai trys karaliai svetimi.
Juos užsieny radau.
Gabena jie su savimi
topazų, aukso daug.
Pagonys jie, bet būk rami –
nepavojingi tau.
Neturi joks iš jų sūnaus,
namie – dukrų būrys.
Todėl jie tavojo maldaus –
jis būtų saulė jų dangaus
ir sostų ateitis.
Bet tau galvoti nevalia,
kad karaliaut bedieviams bus
šio kūdikio dalia:
kol jie galų gale
atkako į šituos kraštus,
užvaldė rūmus jų gimtus
kažin kieno galia.
Čia jautis uosto jiems ausis –
kutenimai šilti! –
o jie gal skurdžiai jau visi
ar mirti nuteisti.
Jiems paklydimuose sunku –
tad būki jiems gera!
Kai apsigręši su vaiku,
melsvai apšvies aušra
ties horizonto linija,
ką metė dėl tavęs:
Smaragdą su Rubinija
ir Turkines upes.“

Berlin-Schmargendorf, 1899-07-23

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Juozo Tumo-Vaižganto metai. Dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“

Juozas Tumas-Vaižgantas – viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Jo asmenybei atskleisti skirtas naujausias LRT dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“.
Kunigo vienuolio J. Tumo-Vaižganto pažiūros laikėsi ant krikščioniškų pamatų, tais pamatais rėmėsi jo atjauta ir pagarba kitam žmogui, sąžinės laisvei – dėl to Vaižgantas traukė ir tuos, kuriems siauras tikėjimo supratimas nebetiko. Dėl teisybės buvo pasiruošęs ir nukentėti – pačiais sunkiausiais spaudos draudimo metais ėmėsi lietuviškosios raštijos darbo, slaptai gabeno ir platino knygas.

Jau laisvoje Lietuvoje Vaižgantas rašė publicistiką ir kritiką, dėstė lietuvių literatūrą universitete. Grožinei kūrybai likdavo negausios laisvos valandos, tačiau būtent kūrybinis palikimas pelnė jam literatūros klasiko titulą.Režisierius Eimantas BelickasScenarijaus autorius Liudvika PociūnienėProdiuseris Teresa RožanovskaOperatorius Narvydas NaujalisGarso takelis Gabrielius ZapalskisVaidina Rolandas Kazlas, Ramūnas Cicėnas

Filmas „Tumo kodeksas“ LRT mediatekoje

Šviesių švenčių!


Ingrida Navalinskienė, leidyklos „Šviesa“ lietuvių kalbos ir literatūros edukacinių leidinių vadovė
Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

„Lituanistų miestelis“ linki prasmingų švenčių!

Mielieji!

Tik tie metai gražiausi mūsų gyvenime,
kai ieškome ir patiriame  atradimų džiaugsmą,
kai jie nuskaidrinti bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo,
kai turtingi prasmingais darbais ir reikšmingais pasiekimais.
Telydi Jus ir toliau  geriausia sveikata, asmeninė laimė ir finansinė sėkmė.
Ačiū Jums, kad esate su mumis.

   Gražių Jums Šventų Kalėdų. laimingų Naujųjų Metų!

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Gražių švenčių!

Mieli kolegos,

Šv. Kūčių ir Kalėdų laukimas teprimena mums visiems tai, kas svarbiausia – matyti šalia esantį. Saugokime santarvės dvasią, auginkime supratimą. Tik  pasitikint vieni kitais ir dirbant kartu galime eiti į priekį.

Kūrybingų, prasmingų 2019–ųjų metų!

Nušviesk sniegu ir žvaigždėmis,

naktie. Pabūk mums motina

šią valandą. Priglausk tą moliną

gruodėtą žemę prie širdies. Paguosk

nerimastingą klevo siluetą – ūkuos

ant aukšto kalno – regimą

akis užmerkus (regi tik vaikystė mumyse).

Senųjų bokštų žvilgesį

palik mums. Vandenio tyrumą.

Žvaigždės švytėjimą (o taip neilgą!)

užtiesk ant mūsų stalo, kad galėtume sukviesti prosenius, visus mylėtus

nutolusius nutolusius… Žadėk: srovens šaltiniai ir kvepės žolė

po mūsų kojom. Ir saugok mūs vaikus, ir saugok mūs vaikus, ir saugok…

(
Janina Degutytė. Naujųjų Metų nakčiai)

Nuoširdžiai –
 

Doc. dr. Žydronė KolevinskienėKalbinio ir meninio ugdymo programų grupės vadovėVytauto Didžiojo universitetas

Švietimo akademija

T. Ševčenkos g. 31–222A03111 Vilnius

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Su šventėmis!

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: