Archyvas

Kategorijos ‘Laisvalaikiui’ archyvas

Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Kelmės rajonas, Užventis. Šimtametis dvaras, į kurį veda liepų alėja, aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Nors iš tiesų Marija Pečkauskaitė gimė Medingėnų dvare, dabartiniame Rietavo rajone, kuris priklausė motinos šeimai, garsiai Žemaitijos bajorų giminei Šiukštoms. Iki dešimties metų augo tėvo gimtinėje Labūnavos dvare, Kelmės rajone. Tačiau Užvenčio dvaras – lemtinga vieta. Čia susipažįsta su kaimynų valstiečių sūnumi – Povilu Višinskiu, kuris yra pakviečiamas į namus ir ruošia egzaminams Marijos brolį, o vėliau ir ją pačią, prieš stojant į Petrapilio gimnaziją. Skatina mokytis lietuvių kalbos, įtraukia į tautinį judėjimą. Būtent Povilas Višinskis pramina „raganėle“ dėl juodų plaukų ir didelių akių…Tačiau jausmus tarp Marijos ir Povilo sujaukia į Užventį vėlų rudenį atvykęs jaunas kunigas Kazimieras Bukantas, šalia kurio rašytoja praleis ir savo paskutiniuosius penkiolika gyvenimo metų.

Mažeikių rajonas, Židikai. Mažas miestelis, į kurį Marija Pečkauskaitė atvyksta jau būdama žinoma visuomenininkė ir rašytoja. Šalia Židikų bažnyčios iki šių dienų išlikęs medinis namelis – senoji klebonija, kurioje su seserim Sofija gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Asmeniniai daiktai, bylojantys apie rašytojos pomėgius. Asmeninės relikvijos išsaugotos jos sesers dėka. Penkiolikos metų gyvenimo Židikuose užteko, kad išlydėti Mariją Pečkauskaitę į paskutiniąją kelionę susirinktų visas miestelis, prie jos kapo kunigas pasakęs: „Šiandien mes čia laidojame šventąją…“

VIDEO Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Sueiga pas Martyną Jankų

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

Egzaminų rezultatai atskleidė opią problemą: gerų mokyklų vis mažiau, silpnų – sparčiai daugėja

Nacionalinis egzaminų centras (NEC), kasmet apibendrinantis brandos egzaminų rezultatų ir nacionalinių moksleivių pasiekimų rezultatus pripažįsta, kad atotrūkis tarp geriausių ir silpniausių Lietuvos mokyklų toliau didėja.

Prastai paruošiančių egzaminams – kas trečia mokykla

Specialistai ragina neatidėliojant spręsti, ką daryti su prastai vaikus rengiančiomis ugdymo įstaigomis, kurių pasak jų, net trečdalis.

Daugų Vlado Mirono gimnazija Alytaus rajone, kurią lanko vos 250 mokinių rugsėjo pirmąją pasitiks gražesnė ir šiltesnė. Tačiau švietimo ekspertai sako, kad svarbiausia ne sienos – jie skambina pavojaus varpais dėl didėjančio mokinių pasiekimų atotrūkio tarp didelių miestų ir nedidelių kaimų bei rajonų mokyklų. Ši Daugų mokykla šiemet neišugdė nė vieno šimtukininko, nors ankstesniais metais šimtukininkų turėjo.

„Be abejo jaunimas nebegrįžta, mūsų buvę mokiniai studentai į Daugus, tai aišku, kad tų mokytojų poreikį patenkinti ir jų rasti yra sudėtinga. Jie atvažiuoja iš Alytaus, iš Varėnos. Sunku prilygti toms gimnazijoms, kurios pasirinktinai renka vaikus, atrankas daro, ir dar reiktų pasakyti taip, tie vaikai yra įvairūs, ne visi įstoja į aukštąsias, ne visi įstoja į kolegijas“, – sako gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius.

VISAS STRAIPSNIS

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Ekskursija ,,Vienuolių takais“

2019 m. rugpjūčio 1 d. 16.00 val. vyks ekskursija „Vienuolių takais“
Nepraleiskite progos žvilgtelėti akies krašteliu į vienuolių gyvenimą.
Ekskursijos metu aplankysime Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, bažnyčios bokštą, vidinį vienuolyno kiemelį, Kankinių koplyčią, bažnyčios įkūrėjų kriptą, Kankinių kriptą, Lurdą. Ekskursijos dalyviai sužinos vienuolyno bei bažnyčios atsiradimo istoriją, kuo ypatingos trejos bažnyčioje esančios durys, kokiais stebuklais garsėja šv. Antano altorius, kokia rutina gyvena vienuoliai, kokie žmonės buvo užmūryti bažnyčios rūsiuose. Ekskursijos metu pamatysime senovinius vargonus, 7 altorius, senovines vienuolių stales, kankinių kaukoles bei Chodkevičių šeimos sarkofagus.

Ekskursijos kaina – 3 € asmeniui
Ekskursijos trukmė: 2 val. 00 min.
Būtina registracija telefonu +370 445 73 102
DĖMESIO! Vietų skaičius ribotas

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Kas, Jūsų nuomone, yra pats bjauriausias dalykas pasaulyje?

Kenedžio oro uoste žurnalistas surengė apklausą, kurios tema „Kas, Jūsų nuomone, yra pats bjauriausias dalykas pasaulyje?“ Žmonių atsakymai buvo įvairūs: karas, skurdas, išdavystė, ligos…
Žurnalistas, salėje pamatęs dzen budizmo vienuolį Sung Sangą, uždavė jam tą patį klausimą. O vienuolis į klausimą atsakė klausimu:
– Kas Jūs?
– Aš Džonas Smitas.
– Tai vardas, bet kas Jūs?
– Aš televizijos reporteris.
– Tai profesija, bet kas Jūs?
– Aš žmogus, galų gale!
– Tai Jūsų biologinė rūšis, tačiau kas Jūs?
Galų gale reporteris suprato, ką turėjo galvoje vienuolis, ir sustingo atverta burna, taip ir nebegalėdamas nieko daugiau pasakyti.
Tada vienuolis pasakė:
– Tai ir yra pats bjauriausias dalykas pasaulyje – nežinoti, kas tu esi.
***
Kopijuota iš : IVUnovatyvios asmeninio augimo studijos

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) I etapo rezultatai

P A D Ė K A

Vilniaus r. Rukainių gimnazijos IIIg klasės moksleiviams (mokytojos Lilija Jeremejeva ir Jevgenija Jackevič), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) I vietos laimėtojams;

Garliavos Jonučių progimnazijos  5e ir 6b klasių moksleiviams (mokytoja Zigrita Petraitienė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) II vietos laimėtojams;

Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazijos Gelgaudiškio vidurinio ugdymo skyriaus IVgc klasės moksleiviams (mokytojos Danutė Aniulienė ir Romutė Dabašinskienė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) III vietos laimėtojams;

Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos IIIg klasės moksleiviams  (mokytoja Natalija Kozlovskaja), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) IV vietos laimėtojams;

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos IVg klasės moksleiviams (mokytoja Dainora Biliūnaitė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) V vietos laimėtojams;

Alytaus profesinio rengimo centro S 34, S 35, P 84 grupių moksleiviams (mokytoja Rasa Ščiučkienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos moksleiviams (mokytoja Danguolė Rimavičienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos 6 klasės moksleiviams (mokytoja Dainora Biliūnaitė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Garliavos Jonučių gimnazijos III- IVg klasių moksleiviams (mokytoja Zigrita Petraitienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro  III- IVg klasių moksleiviams (mokytoja Oksana Aleknavičius) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Radviliškio raj. Alksnupių pagr. mokyklos maironiečių būreliui (mokytoja Zita Macevičienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Motiejui Pilkaičiui, Gargždų Minijos progimnazijos 6 klasės mokiniui, už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Radviliškio Vaižganto progimnazijos 5a klasės moksleiviams (mokytoja Daiva Mikšienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos IVg klasės  moksleivėms Aušrai Vitaitei, Karolinai Baltrušytei ir Aistei Kasperavičiūtei  (mokytojas Petras Gedvilas) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.).

Projekto laureatai ir dalyviai apdovanojami Šakių rajono savivaldybės ir Šilalės rajono savivaldybės PADĖKOS raštais.

Baigiasi projekto „Literatūrinė Lietuva“ I etapas

Gegužės 1 d. baigiasi ilgalaikio projekto „Literatūrinė Lietuva“ I etapas, dėkojame visiems dalyviams, kviečiame  dalyvauti ir II etape.

Iki gegužės mėn. pabaigos paskelbsime I etapo nugalėtojus ir juos bei mokytojus apdovanosime.

Komisijos nariai:

  1. Petras Gedvilas, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas;
  2. Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono savivaldybės meras;
  3. Rima Norvilienė, Šilalės rajono savivaldybės mero patarėja.

Apie projektą „Literatūrinė Lietuva“

Projekto „Literatūrinė Lietuva“ galerija

Alytuje gyvenusių kūrėjų takais… (projektas „Literatūrinė Lietuva“)

Kolegė Rasa Ščiučkienė projektui „Literatūrinė Lietuva“ siunčia parengtas pateiktis:

Nuo 2018 metų rudens iki   2019 metų balandžio mėnesio Alytaus profesinio rengimo centro dvyliktokai vykdė mokyklinį projektą ,,Alytuje gyvenusių kūrėjų takais…”. Daug medžiagos pavyko surinkti apie mūsų mieste gimusį ir augusį poetą ir rašytoją Jurgį Kunčiną. Nutarėme medžiagą susisteminti ir dalyvauti Jūsų organizuojamame projekte ,,Literatūrinė Lietuva”. Tikimės, kad medžiaga bus įdomi ne tik alytiškiams, gal ką nors paskatins aplankyti mūsų miestą ir pasivaikščioti Jurgio Kunčino vaikystės ir jaunystės takais 🙂 .

ALYTUS JURGIO KUNČINO ŽVILGSNIU

Nuotraukos yra ir „Literatūrinės Lietuvos“ GALERIJOJE.

„Didžiausios bėdos kyla tada, kai nepasitikima mokytoju…“

Ne taip seniai lietuvių kalbos mokytojų svetainėje „Lituanistų miestelis“ Tarptautinės mokytojų dienos proga rašėte: „<…> Pasirinkę Mokytojo kelią, mes pasirinkome ne stabilumą ir ne žinomus kelius, ne tai, kad rytojus bus panašus į šią dieną. Pasirinkę Mokytojo kelią, mes pasirinkome darbą dėl ateities. Pasirinkome nerimą ir nežinomybę, nes ateities – tikrosios ateities – nuspėti negalime. Ateities negalima numatyti ir nuspėti, net ir planuoti nelabai pavyksta šiais permainų laikais… Todėl dažnai atrodo, kad mūsų pasirinkimas atima iš mūsų ramybę, dažnai mūsų sieloje apsigyvena nerimas… Tačiau nerimas rodo taką, vinguriuojantį nepažįstamais brūzgynais. O tas takas veda tik pirmyn!..“

Taigi, kaip permainų laikais „vinguriuoja“ lietuvių kalbos mokytojų rengimas? Kaip pasikeitė lietuvių filologijos studijos, įgyvendinant „valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones“? Sausio 1 d. baigėsi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizacija prijungiant juos prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). LEU transformavosi į VDU Švietimo akademiją…

Reorganizacijos procesai prasidėjo gerokai anksčiau. Prieš daugiau nei trejus metus vyko derybos tarp tuometinio Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto vadovybės. Buvo pradėtas LEU integracijos planas į VDU. Bet, kaip ir dažnai nutinka, pirminiai planai visada būna vienokie, o kai reorganizacija įvyksta realiai, daug kas keičiasi ir daug kas būna kitaip, nei įsivaizduota, laukta ar tikėtasi. Aleksandro Stulginskio universitetas įsitraukė į šį procesą ir tapo VDU Žemės ūkio akademija nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos edukologijos universitetas, jau kaip VDU Švietimo akademija Vilniuje ir Kaune, pradėjo veikti nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d.

Universitetų optimizacijos ir reorganizacijos planuose buvo deklaruota vizija įkurti kelis stiprius mokytojų rengimo centrus Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose (būtent Šiaulių universitete sukaupta didelė patirtis rengiant specialiuosius pedagogus ir logopedus). 2018 m. Studijų kokybės vertinimo centro paskirti nacionaliniai ekspertai puikiai įvertino ir akreditavo naująją VDU Švietimo akademijos mokytojų rengimo programą Mokomojo dalyko pedagogika. Į šią programą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir priimami pirmakursiai studentai, pasirinkę pedagogines studijas. Studijos pagal naująją programą kol kas vyksta tik Kaune.

Mokomojo dalyko pedagogikos programą sudaro keturi segmentai: 1) gamtos, fizinių ir technologinių mokslų pedagogikos blokas, 2) kalbų ugdymo kryptis (lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, lenkų kalba ir literatūra), 3) socialinio ugdymo kryptis ir 4) meninio ugdymo pedagogika. Taigi ši unikali programa, jeigu būtų skiriamas didesnis valstybės finansuojamų vietų skaičius pedagoginėms studijoms, po kelerių metų galėtų nors šiek tiek kompensuoti išryškėjusį mokytojų stygių. Kalbų ugdymo kryptyje siūloma rinktis anglų ir kitos užsienio (vokiečių, prancūzų ir kt.) kalbos pedagogiką, lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, lenkų kalbos ir literatūros pedagogikos studijas. Pavyzdžiui, pasirinkusieji lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką bei lenkų kalbos ir literatūros pedagogiką gilins šio dalyko žinias. O štai pasirinkusieji studijuoti anglų kalbos pedagogiką ir kitą užsienio kalbą (prancūzų, rusų, vokiečių, italų, Skandinavijos, Azijos šalių) įgis dviejų kalbų žinias ir turės galimybę neformalioje aplinkoje greta anglų kalbos dėstyti kitą, studijuojančiojo kaip gretutines studijas pasirinktą, užsienio kalbą. Visą programą sudaro 60 kreditų pedagoginis modulis, 90 kreditų krypties (lituanistinių) dalykų modulis, 35 kreditai skiriami gilinantiesiems dalykams ir 40 kreditų – Artes liberales. Artes liberales bloką sudaro užsienio kalbos kreditai ir plačios aprėpties pasirenkamieji dalykai, kuriuos studentai kiekvieną semestrą renkasi patys ir kurie gali būti nesusiję su studijuojamu dalyku, bet praplečiantys studento akiratį, suteikiantys bendrosios kultūros kompetencijų. Pedagoginio bloko kreditų skaičius skirtas pedagoginėms praktikoms, pedagogikos, psichologijos dalykams. Džiaugiuosi, kad šioje naujoje programoje daug kreditų tenka užsienio kalbai. Dabar užsienio kalba iš universitetų programų, tarkime, lituanistinių bakalauro, yra išstumta. Baigęs šią programą, dalyko mokytojas bus išprusęs, puikiai kalbės kažkuria užsienio kalba, turės ir pedagoginių, ir dalykinių, teorinių, ir praktinių žinių. Svarbu, kad anksčiau buvusios išskaidytos atskirų dalykų mokytojų rengimo programos čia sugulė į vieną bendrą integralaus pobūdžio programą.

Skaitykite daugiau:

Didžiausios bėdos kyla tada, kai nepasitikima mokytoju…

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Maironio lietuvių literatūros muziejuje (projektas „Literatūrinė Lietuva“)

Garliavos Jonučių progimnazijos šeštokai (mokyt. Zigrita Petraitienė) dalijasi filmuku, sukurtu apsilankius Maironio lietuvių literatūros muziejuje.