Archyvas

Kategorijos ‘Laisvalaikiui’ archyvas

Išrinktas Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas

Penktadienį išrinktas jau trečius metus vykstančio Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas. Šių metų rašinio tema – „Poezija mano gyvenime“. Moksleiviai buvo kviečiami rašyti, kaip poezija yra juos paveikusi: gal svarbiu gyvenimo momentu perskaitė eilėraštį, kuris paskatino į situaciją pažvelgti kitaip, gal suvokė, kad būna akimirkų ar patirčių, kurių prozos kalba nepajėgi išreikšti, gal gyvenime patyrė kokį poetišką įvykį ar laikotarpį.

Leidyklos „Baltos lankos“ atstovai džiaugiasi, kad šiais metais konkursas vėl sulaukė didelio susidomėjimo. „Šiais metais pateikta tema kėlė tikrai daug iššūkių. Svarbiausias – kaip parašyti rašinį apie poeziją. Gavome išties įdomių temos interpretacijų, tad užduotis išrinkti laimėtoją nebuvo lengva“, – teigia leidyklos atstovai.

Leidyklos vertintojai bei rašytoja K.Sabaliauskaitė taip pat pastebėjo liūdinančią tendenciją: pasaulio poezijos klasika (be kelių retų išimčių) beveik neatsidūrė moksleivių akiratyje.

Šiais metais geriausiu rašiniu išrinktas Elektrėnų sav. Vievio gimnazijos IV klasės moksleivės Karinos Titovos kūrinys (mokytoja Rita Bimbirienė). K.Sabaliauskaitės teigimu, dėl Karinos Titovos rašinio nekilo jokių abejonių: sužavėjo ir kalbos vaizdingumas bei sklandumas, ir autoironija, ir tai, kad asmeninę patirtį paversdama universalia ji skaitytoją tiesiog nukelia į laikus ir jausenas, kai tau buvo šešiolika. O svarbiausia, primena, kad poezija gali būti ne vien troškime didesnio pasaulio ir svajonėse apie septintojo dešimtmečio Malibu pakrantę, bet ir senuko dviračio krepšyje su mopsu.

Antroji vieta atiteko Palangos senosios gimnazijos II klasės moksleivei Austėjai Daukšaitei (mokytoja Raimonda Kačerauskienė), o trečioji – Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos VII klasės moksleivei Eglei Ališauskaitei, kuri yra jauniausia konkurso dalyvė.

I vietos nugalėtojas bus apdovanotas išskirtine Kristinos Sabaliauskaitės dovana – tetralogijos Silva rerum I–IV dalimis su autorės autografu bei auksine plunksna. II ir III vietos nugalėtojus leidykla apdovanos savo įsteigtais prizais.

Skaitykite daugiau: 

Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

H.Šojus apie H.Zudermano kūryboje aprašomus lietuvininkus

„Gyvenimą nugyvenau daug dirbdamas. Teko bendrauti su daugeliu išprususių, šviesaus proto žmonių. Bet didžiausia man likimo skirta dovana laikau pažintį su Hermannu Sudermannu. Didžiuojuosi, galėdamas priskirti save jo draugų ratui“. Taip pradeda savo atsiminimus Šilutės dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu) apie pažintį bei bičiulystę su iš Macikų kilusiu vokiečių rašytoju Hermanu Zudermanu (Hermann Sudermann). Toliau jis dalinasi savo įspūdžiais, patirtais bendraujant su šiuo garsiu žmogumi. Visa tai paskelbta 2007 metais Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo išleistoje knygelėje „Garbusis Šilokarčemos pilietis“.

Apie šių didžių žmonių bendravimą žinojo daugelis šio krašto žmonių. Tad 1932 metų vasario 23 dieną Šilutės dvarininkas H.Šojus sulaukia laiško nuo tokio filosofijos kandidato pono P.Navardaičio. Pastarasis skelbiasi rašantis mokslinį darbą apie H.Zudermaną, kuriame nagrinėja jo gimtojo krašto motyvus jo kūryboje. Tad prašo H.Šojaus pagalbos ir žinių apie rašytoją.

Nors ir ne iš karto, tačiau H.Šojus randa laiko ir atsako P.Navardaičiui. Savo laiške jis paaiškina, iš kur ir kaip sėmėsi žinių H.Zudermanas apie šio krašto lietuvininkus, kurie tapo jo pasakojimų herojais.

P.Navardaičio laiškas Hugo Šojui paskatino kuo daugiau sužinoti apie šią asmenybę. Tai pavyko panaršius interneto platybėse. Pasirodo yra du asmenys ta pačia pavarde ir vardo raidėmis. Tai Petras Navardaitis ir Povilas Navardaitis. Pavyko išsiaiškinti, kad Petras Navardaitis studijavo Miunchene, o galiausiai pavyko rasti nemažai žinių apie šį filosofą, mokytoją Mečislovo Treinio studijoje „Tautos ir jos žemės jungtis“. Vilnius. 2011 m. Todėl drąsiai galima teigti, jog į H. Šojų kreipėsi Petras Navardaitis.

Laiškus iš vokiečių kalbos išvertė ir spaudai parengė Regina Meškauskienė, Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė.

Miunchenas
1932 m. vasario 23 d.

Generaliniam krašto direktoriui H.Šojui

Filosofijos kand. P.Navardaitis, Franco Joseph g. 9 III, Miunchenas

Didžiai gerbiamas generalini krašto direktoriau,

Iš laikraščio „Memeler Dampfboot“, „Lietuviškos apysakos“ ir iš savo gerai pažįstamo aš sužinojau, kad Jūs buvote geras Hermano Zudermano draugas. Taip pat aš labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad jūs dar daug turite neišleistos medžiagos apie H.Zudermaną, garsųjį mūsų krašto rašytoją.

Aš rašau Jums per Miuncheno universiteto pažįstamą profesorių Kutscher dėl mano disertacijos „Gimtojo krašto motyvai Hermano Zudermano kūryboje“.  Prašau Jus, gerbiamas pone generalini krašto Direktoriau, atsiųsti man savo nuomonę apie mano temą ir ištraukas iš Zudermano laiškų, kuriuose jis rašo apie savo gimtinę. Bet jeigu Jums tai netinka, prašau leisti man per Velykų šventes atvykti pas Jus.

Su didžia pagarba pasilieku nuoširdžiai Jūsų
P.Navardaitis

Adlg. Heydekrug, 1932 m. rugpjūčio 4 d.

Ponui  P. Navardaičiui

Bona
Venusberg 18

Labai gerbiamas pone,

Į Jūsų paklausimą atsakau: kartą, kai aš paklausiau Zudermano, kodėl jis tiek mažai laiko skyrė preliminariems tyrimams savo „Lietuviškoms apysakomis“, jis pasakė: „neužmirškite, kad aš čia gimiau, čia užaugau, čia praleidau savo vaikystę ir jaunystę, ir lietuvių liaudis nėra individualistai. Bendraudamas su daugeliu galėjau mokytis.“ Iš tiesų, kaip pasakojo jo asmeninis sekretorius, tarp medžiagos, kurią jis savo literatūrinės karjeros pradžioje kaip programą būsimiems darbams rinko, jau buvo pavadinimas didžiajam kūriniui „Lietuviškos apysakos“. Kūrinio „Kelionė  į Tilžę“ pagrindu buvo pasakojimas, kurį iš savo patirties jam pateikė Kitelis, senas pažįstamas, krašto gydytojas iš Rusnės. „Jons ir Erdmė“  medžiaga surinkta iš  pelkės seniūno Groth, kuris 30 metų vadovavo Bismarko kolonijai. Po to, kai mes apžiūrėjome pelkėse įsikūrusias kolonijas, Groth‘as jam aprašė, kaip kolonistai įsikūrė Bismarke. Aš per prisiekusiųjų teismą Bismarke sužinojau, kad dažnai dukterys išvykdavo dirbti padavėjomis į Karaliaučių. Per keletą valandų Zudermanas sugalvojo pasakojimą, kuris tarp kitko niekaip neatspindi lietuvių nepalankioje šviesoje.

Zudermanas mielai lankėsi teismuose Heydekrug‘e, kur pamatydavo ir blogų, ir gerų žmonių. Jis turėjo retą didžiojo rašytojo talentą suprasti ir matyti žmogų ir parodyti jo charakterį. Aš esu įsitikinęs, kad jis visuomet aprašydamas lietuvį, omenyje turėjo jo asmenybę, kurią jis stebėjo pagal galimybę, ir atskiru atveju manydamas, kad šios savybės būdingos lietuviams (lietuvių nacionalinės savybės). Jeigu jo „Lietuviškos apysakos“ tapo labiausiai skaitoma iš gausybės jo kūrinių, tokiu būdu tai nėra faktai, kad vaizduojami patys nusikaltėliai, tai žmonės iš realaus gyvenimo. Tai gali būti bet kuris iš šių istorijų. Galima aprašyti bet kurią šią istoriją bavarų dialektu ir pristatyti kaip Bavariją, ten galima rasti tą patį: ūkininką su savo privalumais ir trūkumais.

Storosta nėra objektyvus, tačiau jis pakankamai aukšto mąstymo, kad kritikuotų Zudermaną, bet jo pjesės – diletantiški mėginimai. Zudermanas kartą apsilankė ir labai palankiai atsiliepė apie Storostą, visiškai suprato jo pastangas atvesti tautą į teisingumą. (1931 m. sausio 22 d. „Lietuvos keleivyje“ Vydūnas paskelbė publikaciją „Hermanas Zudermanas ir mes“. Toje publikacijoje filosofas rašė: „Bet kaip Zudermanas žiūri į lietuvius. Kaip jis juos pastato savo veikaluose, kuriuose jis juos mini? (…) Kad jis lietuvius čia žemina, jis mane lankydamas sakė, jis to nenorėjęs, jam skaudu esą, kad aš tą taip atjautęs“. (B.Aleknavičius. Vydūno pėdomis. Mokslo Lietuva.2013 m. kovo 12 d. – R.M. pastaba)

Tuo tarpu Karaliaučiuje pasirodė gražus Grafe ir Unzerio leidybinis darbas – „Zudermanas savo gimtinės rojuje“ su Rosenerio įžanga, kurioje apibendrinama tai, ką geriausio Zudermanas skiria tėvynei.

Iš anksto Jums dėkoju
su pagarba pasirašo Šojus.

Straipsnio nuoroda:

H.Šojus apie H.Zudermano kūryboje aprašomus lietuvininkus
Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Respublikinė patyriminė konferencija „Ir akmenis atitolinkite“ (I. Simonaitytė)

 

Spalio 20 d. Šilutės Hugo Šojaus dvare- muziejuje vyko Klaipėdos krašto rašytojai Ievai Simonaitytei skirta respublikinė patyriminė konferencija, kurią organizavo LKLMS valdybos nariai Petras Gedvilas (Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas) ir Laima Kaupienė (Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė) bei  Šilutės Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Šilutės savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė. Įžvalgiais pranešimais apie I. Simonaitytę, Klaipėdos kraštą ir Mažąją Lietuvą, jos sudėtingą istoriją, kultūrą, religinį gyvenimą maloniai dalijosi Šilutės bei Vanagų parapijų kunigas Remigijus Šemeklis, LEU doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė, VDU doktorantė Yrma Antanaitytė, krašotyrininkė, pedagogė, rašytoja E. Barauskienė, Krašotyros ir skaitmeninio skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė, Kauno Palemono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Asta Valentienė, Klaipėdos technologijų mokymo centro fizikos ir matematikos mokytoja, etnokultūros edukatorė I. Tulabienė. Turiningi, ir įvairūs buvo Kauno VDU „Rasos“ gimnazijos, Šilalės r . Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos, Telšių Žemaitės gimnazijos bei Kauno Palemono gimnazijos moksleivių parengti ir pristatyti pranešimai, visus sužavėjo įspūdinga meninė kompozicija „Dvi Karalienės“ (parengta IIIg kl. Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos moksleivių Aušros Vitaitės ir Karolinos Baltrušytės), nuotaikingas tos pačios gimnazijos IIg kl. moksleivio Valdo Košio pasakojimas pagal rašytojo V. V. Landsbergio tekstus.

Kadangi konferencija skirta lietuvninkei rašytojai Ievai Simonaitytei, renginio pradžioje būtent šio regiono daina susirinkusiuosius pasveikino Regina Jokūbaitytė, folkloro ansamblių „Verdainė“ ir „Kveitys“ vadovė, Etninės kultūros globos specialistė Mažosios Lietuvos regionui. Į nuostabų patirčių pasaulį pasinerti simboliškai pakvietė liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis, kuris ne tik skaitė pranešimą, bet tarė sveikinimo žodį ir su choru pagiedojo dvi liuteroniškas giesmes. Iškilminga, šilta konferencijos pradžia tarsi „susišaukė“ su kadaise pačios rašytojos išsakytu prašymu: „Ir akmenis atitolinkite“.

Visiems dalyviams ir lektoriams buvo pasiūlyta edukacija (finansavo LKLMS)-  ekskursijos metu po Šojaus dvarą pristatyti unikalūs Rytprūsių dvaro gyvavimo fragmentai, didžiausias dėmesys kreiptas Mažosios Lietuvos kulinariniam  paveldui. Dvaro gyvenimas kitoks, jis paslaptingas… Ponia papasakojo intriguojančių istorijų ir pamokė dvaro etiketo paslapčių. Žinoma, kvietė į valgomąjį, kur siūlė vaišintis tarnaitės paruoštais šio krašto palaunagės patiekalais – tantės pyragu ir kafija. Užsiėmimas buvo vedamas senąja šišoniškių tarme.

Konferencijos dalyviams išduoti Šilalės Švietimo pagalbos tarnybos kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, visi lektoriai apdovanoti Šilalės savivaldybės Padėkos raštais (ačiū Šilalės r. savivaldybės administracijos direktoriui Raimundui Vaitiekui) bei rašytojos Nijolės Kepenienės knyga „Vėjų rožė“, moksleivius ruošusiems mokytojams ir lektoriams LKLMS padovanojo ŠVIESOS „Mokytojo darbo kalendorius“.

Ačiū visiems už patirtas ir išgyventas nuostabias akimirkas!

RĖMĖJAI:

*Šilutės rajono savivaldybė

*Šilalės rajono savivaldybė

*Šilalės švietimo pagalbos tarnyba

*Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija

*Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija

*Šilutės Vydūno gimnazija

*Hugo Šojaus muziejus Šilutėje

*„Lituanistų miestelis“

*Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga

 

Taip pat kviečiu pasigrožėti konferencijos akimirkomis:

IR AKMENIS ATITOLINKITE

____________

Respublikinė patyriminė konferencija „Ir akmenis atitolinkite“ (I. Simonaitytė)

Respublikinės patyriminės konferencijos „IR AKMENIS ATITOLINKITE“ (I. Simonaitytė) programa

 

Akimirkos iš konferencijos „Ir akmenis atitolinkite“ (I. Simonaitytė)

Dalinuosi akimirkomis iš konferencijos, skirtos klaipėdišei rašytojai Ievai Simonaitytei: IR AKMENIS ATITOLINKITE

Filmas Jurgio Kunčino romano „Tūla“ motyvais

Filmas sukurtas Jurgio Kunčino romano „Tūla“ motyvais. Tai vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių romanų, laikomas bene geriausiu Jurgio Kunčino kūriniu ir viena gražiausių meilės istorijų lietuvių literatūroje. Šis filmas – bendras Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokinių ir mokytojų projektas, skirtas 70-osioms Jurgio Kunčino gimimo metinėms paminėti. Vaidina: Diana Babič, Vaidas Araminas, Vladislav Petkevič, Pijus Židonis, Giedrius Mickevičius, Raimund Dakševič, Dominykas Tumas, Mindaugas Bidva, Ramunė Gasparavičienė, Darius Pilipavičius, Justė Smilgaitė, Jūratė Zautraitė, Marius Janulevičius. Kamera: Giedrius Mickevičius, Edvard Pšenicin, Marius Janulevičius. Scenarijus ir montažas – Marius Janulevičius. Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos Kino klubas, 2017.

 

Keli žvilgsniai į Ievos Simonaitytės kūrybą

Minint Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kolektyvas ir Klaipėdos universiteto dėstytojai kviečia į renginį

Keli žvilgsniai į Ievos Simonaitytės kūrybą,

skirtą Ievos Simonaitytės 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

2017 m. spalio 16 d., 17.15 val.

Renginio programoje:

paskaita „Iš praeities į šiandieną: tapatumo problema Ievos Simonaitytės

kūryboje“ – Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Yrma Antanaitytė;

rašytojos kūryba ir lietuvių poetų eilės – lekt. Romualdas Skunčikas

 

Pamario krašto giesmės – doc. Giedrė Zeicaitė; akompanimentas-

Irmantas Mikalonis (birbynė), Viktorija Narmontė (kanklės),

vakaro vedėja prof. Roma Bončkutė

Informacija iš Šilutės muziejaus.

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

Francas Kafka. „Metamorfozė“

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Kazio Bradūno 100-metis

Minėdami poeto Kazio Bradūno 100-metį, kviečiame į susitikimą su Poeto dukra JAV etnologe, JAV lietuvių bendruomenės veikėja Elena Bradūnaite – Aglinskiene. Skambės eilės, vakarą papildys autentiški vaizdo fragmentai.
Renginys organizuojamas drauge su Telšių „Džiugo“ gimnazijos bendruomene.
Vieta: Žemaičių muziejus „Alka“, Muziejaus g. 31, Telšiai.
Renginys nemokamas.

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

Pėsčiųjų žygis „Evės takais“

,,Šitą lieptą įveikti tai jau nebeįmanoma. Jis linguoja ir stačiai siūbuoja į visas šalis.
Bet pereiti reikia, o jau ramentus atremti nebėra kur. … Ir ji ėjo, ir perėjo per lieptą, pralindo pro visas barikadas ir atsistojo kitoje pusėje. O iš rytų taip gražiai taip skaisčiai patekėjusi saulė.
– Tuo keliu eik! – kažkas tarė…
– Kas tai buvo ? Sapnas? Kodėl sapnas?
– 0 gal tik mintis? Taip, mintis.‘‘

KVIEČIAME REGISTRUOTIS DALYVAUTI PĖSČIŲJŲ ŽYGYJE

EVĖS TAKAIS ARBA DINGĘS AUKŠTUJŲ ŠIMONIŲ
PASAULIS

Žygio pradžia: Priekulė, miestelio senosios bažnyčios pamatai
Aplankysime: Priekulės istorinį senamiestį, Stragnus, Voveriškius, Vanagus, Agluonėnų etnografinę sodybą ir grįšime į Priekulę.

2017 – 10 – 07 ( šeštadienis)
Renkamės 10:00 val.

Registracijos mokestis 5 Eur
(taikomos nuolaidos)

Žygio metu turėsite galimybę pamatyti ar sužinoti vietas, apie kurias Ieva Simonaitytė rašė savo kūriniuose ,,Aukštujų Šimonių likimas‘‘, ,,…O buvo taip‘‘, ,,Ne ta pastogė‘‘, ,,Nebaigta knyga‘‘.
Kad kelionėje būtų įdomiau pagal gautus žemėlapius orientuotis, galite paskaityti originalius kūrėjos tekstus…

Žemėlapiai su maršruto aprašymais bus išdalinti žygio dieną
Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje
Vingio g. 11, Priekulė,
Klaipėdos r. savivaldybė.

Registracija el.paštu priekulekulturossostine@gmail.com

Tel. Nr. pasiteiravimui
8 46 45 42 47
Mob. + 370 678 16329

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

500 dūžių

500 DŪŽIŲ: vaizdo ir muzikos kelionė per 500 Reformacijos metų – tai tarptautinis Lietuvos, Vokietijos ir Baltarusijos menininkų ir atlikėjų projektas, skirtas pasaulinei Reformacijos sukakčiai ir Reformacijos metams Lietuvoje paminėti.

 

Spalio 6 d. 20:00–21:30 val.  Tauragės M. Mažvydo ev. liuteronų bažnyčioje žiūrovus kviesime keliauti 500 DŪŽIŲ vaizdo ir muzikos kelionę per svarbiausius istorinius ir kultūrinius įvykius nuo Reformacijos judėjimo pradžios 1517 m. iki šių dienų.

Vaizdo ir šviesos pasakojimas skirtas Reformacijos istorijai, kurioje atsispindi svarbiausi Reformacijos įvykiai ir asmenybės, įtakoję lietuvių raštijos ir kultūros raidą: Martynas Mažvydas ir pirmoji lietuviška knyga, Danielius Kleinas ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika, Kristijonas Donelaitis ir pirmasis grožinės literatūros kūrinys – poema „Metai“, Evos Simonaitytės kūryba, Jono Kristupo Glaubico sukurtos baroko architektūros simboliai.

Istorinį vaizdo pasakojimą sustiprins muzikos koncertas, kuriame choro, solistų ir džiazo grupės atliekama muzika klausytojus lydės nuo viduramžių choralų ir senųjų liaudies giesmių iki J. S. Bacho kūrybos ir šiuolaikinių džiazo muzikos improvizacijų.

Atlikėjai: džiazo grupė KLANGPROJEKT (Vokietija), Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios ansamblis ADOREMUS, kamerinis choras AIDIJA ir solistė Rita Naujokaitytė.

Įėjimas nemokamas.

Renginio partneriai ir rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
VšĮ „Vox Organum“
LRT Kultūra

Rengėjai ir organizatoriai:
Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios jaunimo centras,
R. Naujokaitytė, T. Pavilanskas-Kalvanas, R. Kreimerė
VšĮ „Ad libitum“

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos: