Literatūrologės Žydronės Kolevinskienės straipsnis, skirtas Vytauto Mačernio ikonografijai išeivijoje, t. y. jo atminimo įamžinimui pristatyti. Keliamas klausimas, kaip V. Mačernio gyvenimas ir kūryba skirtingu metu buvo pristatomi išeivijos periodinėje spaudoje, recenzijose, almanachuose ir antologijose. Periodikoje skelbtas publika cijas refleksyviai papildo egodokumentika (laiškai, draugų, bičiulių prisiminimai). Pastebėta, kad V. Mačernio kūryba išeivijos periodikoje buvo spausdinama labai aktyviai, tiesa, daugiausia publikuota artimiausių bičiulių žemininkų (Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio, Juliaus Kaupo, Pauliaus Jurkaus) iniciatyva ir dažniausiai tuose leidiniuose, kuriuos jie patys redagavo arba su kuriais bendradarbiavo: „Aiduose“, „Literatūros lankuose“, „Drauge“, „Ateityje“, „Metmenyse“. V. Mačernio eilėraščiai buvo spausdinami ir išeivijos ateitininkų spaudoje, rengiami minėjimai, V. Mačernio poezijos skaitymai. Straipsnyje pabrėžiama, kad pirmąjį dvidešimtmetį po V. Mačernio mirties išeivijoje buvo intensyviai kuriama Poeto legenda. Vis dėlto ilgainiui nuo romantizuoto, mitologizuoto Poeto įvaizdžio buvo pereita prie akademinių jo kūrybos studijų, vertimų, ir taip V. Mačernis buvo pristatytas anglakalbiam Amerikos skaitytojui.
Vytauto Mačernio įamžinimas išeivijoje
