Mokytoja, kurios visi mokiniai kelis dešimtmečius išlaiko egzaminą, laužo taisykles: vadovėliai, ugdymo programos ir kančia – šalin!

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Regina Dilienė per pamokas nesinaudoja lietuviškais vadovėliais, nepaiso to, kas surašyta bendrojo ugdymo programoje. „Galime kalbėti apie slaptą norą priversti, kad vaikai kankintųsi, kad nepatirtų malonumo skaitydami. Mes mėgstame kančią“, – apie literatūros programą sakė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytoja. Ji neslėpė ir to, kad rengiantis egzaminams tiek mokiniams, tiek pedagogams praverčia „lapės gudrumėliai“.  

– Tiesa, kad visi jūsų mokiniai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminus? – LRT.lt paklausė beveik 40 metų darbo patirtį turinčios R. Dilienės.

– Taip, visi mano vaikai išlaiko egzaminą. Net ir valstybinius egzaminus, kurie vykdomi pastaruosius dvidešimt metų, išlaiko. Buvo tik vienas mokinys, kuris valstybinio egzamino neišlaikė. Bet aišku, kodėl jis jo neišlaikė, – per nuotolinį mokymąsi nesijungdavo į pamokas, visiškai „nelankė mokyklos“.

– Kokia ta jūsų paslaptis? Į jūsų gimnazines klases susirenka stipresni mokiniai?

– Visokių vaikų būna. Dabar į daugumą gimnazijų nevykdomos atrankos, ateina visi, kas nori. Paslaptis ta, kad aš nedirbu pagal ugdymo programą. Reikia rinktis, ko išties norime – ar kelių šimtų puslapių ugdymo programos, ar egzamino programos. Šios dvi programos nedera ir niekada nederėjo. Aš renkuosi rengimąsi egzaminui ir tai, kas vaikams patrauklu, tai, kas yra apie juos ir gyvenimą.

Tuomet nelieka priverstinės motyvacijos, aiškinimo, vertimo mokytis. Tuomet mokomasi savaime. Žinoma, yra ir teorijos. Tiems, kas siekia aukštų rezultatų, duodu sistemą, pasiskolintą iš užsienio patirties, iš geriausių pasaulio universitetų, tai, kokius jie taiko reikalavimus esė. O kitiems, kurie nebus filologai, mokslo žmonės, viso to nereikia.

Mano tikslas – atidaryti duris į bet kokius pasirinkimus. Mano tikslas yra tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas netaptų kliūtimi pasiekti to, ko nori mokiniai.

Prievarta nieko negalima pasiekti. O mūsų egzamino slaptas tikslas yra prievarta – priversti, pagauti, nubausti. Žiūrėkite, kaip argumentuojama, kai kalbama apie privalomus ar neprivalomus autorius. Sakoma „mokinys gali išsisukti neperskaitęs nė vieno lietuvių autoriaus kūrinio“. Gali išsisukti! Kaip koks nusikaltėlis. Valdžios žmonės išsiduoda, kaip mąsto ir kaip žiūri į mokinius, egzaminą, mokytojus.

Kad neskaitė nė vieno lietuvių autoriaus – nusikaltimas. O kad baigs mokyklą neskaitęs Goethe`ės, Shakespeare`o, yra normalu? Geriau Kudirka?

Aš tiesiog nematau nusikaltėlio mokinyje.

– Tie keturi užsieniečiai – Shakespeare`as, Goethe`ė, Camus ir Kafka, kurie programos projekte buvo stumtelėti iš privalomų į rekomenduojamus, turėtų būti lietuvių literatūros programoje?

– Daug melo mūsų švietime. Tie keturi užsienio autoriai, dėl kurių šaršalas kilo, yra tie, kuriuos mokiniai labiausiai mėgsta. Visiškai tylima, kad programa prikišta kaip privalomų visai ne lietuvių autorių, bet juos kažkodėl vadina Lietuvos autoriais, juos reikia skaityti kaip Lietuvos autorius. Adomas Mickevičius – lietuvių autorius? Nuo kada? Pasakykite tai lenkams. Radvanas – nuo kada jis lietuvis? Sarbievijus?

Iš tų keturių užsieniečių gali parašyti bet kurią egzamino temą tobulai. O lietuvių autorius paprastai tinkamas vienai kitai temai atskleisti, tad turi daug jų perskaityti.

Visas straipsnis:

Mokytoja, kurios visi mokiniai kelis dešimtmečius išlaiko egzaminą, laužo taisykles: vadovėliai, ugdymo programos ir kančia – šalin!

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius, el. paštas- petged@gmail.com

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →

Parašykite komentarą