Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?

„Pasaulis yra lygiai tokioje pat situacijoje, kaip buvo prieš keletą šimtmečių, – vyksta kova dėl išlikimo, tik dabar ne rašto, ne Gutenbergo spausdinimo mašinų, o informacinių technologijų lygmeniu“, – teigia Audrys Antanaitis, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijai (VLKK), kurią Seimas praėjusių metų spalį įpareigojo stebėti, kaip įgyvendinamos kalbos technologijų diegimo į viešąsias paslaugas ir valstybines sistemas gairės.

Didžiųjų lietuvių kalbos klaidų sąrašas nugulė į archyvą kartu su aistromis dėl kalbainių ir kitų riestainių. Sviestai sviestuoti su špakliais nublanko prieš lokalizavimus, lemavimus, segmentavimus, kalbinius išteklius, lietuviškai kalbantį dirbtinį intelektą.

Išmaniausi kalbininkai drauge su informacinių technologijų kūrėjais susitelkė į lietuvių kalbos struktūros analizę, tekstynus, kad įvykdytų mums, kaip tautai ir valstybei, gyvybiškai svarbią misiją – visas viešąsias skaitmenines paslaugas prašnekintų lietuviškai.

Kodėl tai yra būtina, kas būtų, jei taip nebūtų, ir kaip sekasi šią užduotį atlikti, pasakoja VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė, VDU Kompiuterinės lingvistikos centro ir CLARIN-LT centro vadovas doc. dr. Andrius Utka ir kalbos technologijų bendrovės „Tilde informacinės technologijos“ („Tilde IT“) vadovė Renata Špukienė.

Kam tos lietuviškos skaitmeninės technologijos – gal paprasčiau ir pigiau naudoti angliškas?

„Žinoma, paprasčiau ir pigiau naudoti anglų kalbai pritaikytas technologijas, – sutinka A. Utka. – Iš dalies tai ir darome – kurdami lietuviškus sprendimus, prisitaikome ir adaptuojame mokslinius pasiekimus bei išradimus, sukurtus didžiosioms kalboms. Vis dėlto turėtume suprasti, kad kalbos technologijos (net ir moderniausios neuroninių tinklų technologijos) nėra universalios, t. y. jos nėra tinkamos bet kuriai kalbai.“ Pasak mokslininko, kalbų struktūra ir sandara labai skirtingos, todėl kalbos technologijos kokybiškai veikia tik tada, kai sprendimai pritaikyti konkrečiai kalbai. Tokiu atveju galima pasiekti, kad frazės ir sakiniai skambėtų natūraliai, nebūtų iškraipoma jų prasmė, būtų maksimaliai išvengiama gramatinių klaidų. „Lietuviškų skaitmeninių technologijų kurti tikrai neapsimokėtų, jeigu artimiausiu metu planuotume atsisakyti savo kalbos ir pradėti kalbėti angliškai“, – sako A. Utka.

Skaitykite daugiau: 

Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius, el. paštas- petged@gmail.com

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →

Parašykite komentarą