Ramanauską-Vanagą slapsčiusi moteris – apie bendrus vakarus užtraukus užuolaidas ir ginkluoto „ryšininko“ siautėjimą

Ona Jovaišienė, kuri, kai partizaninis karas jau buvo pasibaigęs, kartu su vyru Vaclovu savo sodyboje Gečialaukio (Alytaus raj.) kaime slapstė partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.

93 metus atšventusi moteris, įveikusi koronavirusą, turbūt viena iš paskutinių žmonių, kurie prisidėjo prie vado, žmogaus, 2018 m. Seimo pripažinto Lietuvos valstybės vadovu, kovos kelio.

Kartu su vyru Vaclovu ji priglaudė kovotoją, kurio ieškojo 50 geriausių sovietų saugumo agentų.

Bunkerio namuose nebuvo

Kaip rašo Arvydas Anušauskas knygoje „Aš esu Vanagas“, partizanų vadas Gečialaukio kaime kartu su šeima gyveno nuo 1954 m. rudens iki 1955 m. gegužės, kai perėjo į Alytų, pas Petrą Bruzgą, su kuriuo jį taip pat supažindino O. Jovaišienė.

O. Jovaišienės gyvenimas tarsi visa Lietuvos pokario istorija. Jai pati, kai tėvai buvo išvežti, dvejus metus slapstėsi ir tik davusi kyšį galėjo legalizuotis ir grįžti į tėvų sodybą. Vienas brolis partizanavo ir žuvo 1949 m., kitas ištremtas Sibiran, trečias pasitraukė į Braziliją.

„Adolfą Ramanauską-Vanagą pas mus atvedė Jovaišis Morkus, kuris gyveno Meškasalyje, mano tolimas giminaitis. Tuo metu vadas jau nebevadovavo kovotojams. Nors mano brolis buvo partizanas, tačiau vado mačiusi nebuvau. Priėmėm, nors gyvenom neturtingai. 1950 m. susituokėm ir dar nieko nespėjom užgyventi. Tačiau Vanagą labai palaikė jo rėmėjai. Mano vyras nuvažiuodavo sutarton vietoj ir paimdavo maisto. Kiek žinau, rėmė kažkokie žmonės iš Butrimonių“, – prisimena O. Jovaišienė ir sako, kad iš pradžių visi valgė prie vieno stalo, o paskui Ramanauskui maistą gamino ir atskirai. Dukra Auksutė čia gyveno labai trumpai.

Bunkerio ar slėptuvių nebuvo, visi gyveno name. Viename kambaryje miegojo Ramanauskai, kitame Jovaišai. Buvo žiema, ilgi vakarai. Užtraukę užuolaidas visi sėsdavo prie kortų stalo.

„Kartu su mano vyru pasninkaudavo, melsdavosi“, – prisimena Ona.

Nakvojo kartu su įgaliotiniu

Adolfas padėdavo nudirbti ir ūkio darbus, nors įtemptų momentų netrūko. Pas Jovaišus dažnai nakvodavo vietinis įgaliotinis Vorobjovas, gyvenęs Nemunaityje, už keliolikos kilometrų. Vanagas iš kažkur grįžo su dviračiu, netoli sodybos dar klustelėjo „šeimininkėle, ar viskas gerai“, tačiau šeimininkė jau buvo sunerimus ir papasakojo, kad yra įgaliotinis. Tada jis tiesiog įėjo pro kitą įėjimą ir su milicininku nesusitiko.

Skaitykite daugiau

Ramanauską-Vanagą slapsčiusi moteris – apie bendrus vakarus užtraukus užuolaidas ir ginkluoto „ryšininko“ siautėjimą

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius, el. paštas- petged@gmail.com

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →

Parašykite komentarą