Vienai abiturientei valstybinio brandos egzamino įvertinimas po apeliacijos pakilo net 22 balais. Kitam – 21 balu. Dar viena mergina lengviau atsikvėpė, kai matematikos egzamino rezultatas pasistiebė vos vienu balu, bet tas balas tapo lemtingas – ji gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.

Kaip sakė LRT.lt kalbinti pedagogai, tai rodo, kad vertinimo sistema, ypač lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinio, yra subjektyvi.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pripažino, kad kai kuriems abiturientams įvertinimai pakilo reikšmingai.

Rugpjūčio 13 dieną NŠA paskelbė pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų (VBE) apeliacijų rezultatus. Šiais metais buvo pateiktos 1004 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos VBE rezultatų.

Skaitykite daugiau:

Abiturientų egzaminų apeliacijų derlius: kai kuriems įvertinimas pakilo net per 20 balų

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pradeda skelbti šių metų brandos egzaminų sesijos rezultatus. Pirmasis gretoje – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Sužinoti savo rezultatus abiturientai gali šiandien, ketvirtadienį, nuo 8 val. 10 min.

NŠA planavo rezultatus viešinti liepos 31-ąją, penktadienį, tačiau visus darbus spėjo atlikti greičiau.

Kaip pranešė NŠA, liepos 30 d. paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros privalomojo valstybinio brandos egzamino rezultatai. Egzaminą šiemet laikė 16 970 kandidatų. Egzamino neišlaikė 1 828 kandidatai, o šimtukus gavo 214 kandidatų.

Anot Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, karantinas įtakos rezultatams neturėjo. Pastaruosius penkerius metus išlaikymo procentas vidutiniškai svyruoja tarp 91–89 proc.

NŠA direktorė džiaugėsi, kad šiemet šimtukus gavusių kandidatų procentas – geriausias per pastaruosius penkerius metus. Po vieną šimto balų įvertinimą gavo mokiniai ir iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis lenkų ir rusų kalbomis.

Skaityti daugiau:

Skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai

Kolegė Rima Krikščiūnienė dalijasi rašiniu, tikisi Jūsų įvertinimo, komentarų: Žmogaus buvimo pasaulyje prasmė Amerikiečių psichologas Abraomas Maslovas sukūrė piramidę, kuri vaizduoja žmogaus poreikius, be kurių jis negalėtų turėti pilnaverčio gyvenimo. Piramidės apačioje – primityvūs fiziologiniai poreikiai: maistas, miegas, pastogė. Truputį aukščiau – meilė, šeima, savigarbos bei pagarbos interesai, o piramidės viršuje – savirealizacija, meninės ir mokslinės veiklos. […]

Kolegė Rima Krikščiūnienė dalijasi rašiniu, tikisi Jūsų įvertinimo, komentarų:                       Kodėl žmogus kuria išgyvendamas ribinę situaciją? Literatūrologas Regimantas Tamošaitis yra pasakęs: „Žmogus be kūrybos – kaip medis be lapų“. Iš tiesų, kūryba yra vienas veiksnių, padedantis žmogui išgyventi netgi sunkiausiose gyvenimo situacijose, kai atramą praranda ne tik humanizmo vertybės, bet ir paprasčiausia elgesio logika. Menas individui […]

Kolegė Rima Krikščiūnienė dalijasi rašiniu, tikisi Jūsų įvertinimo, komentarų: Kaip gyvenimas išbando dvasinę stiprybę? Dvasinė stiprybė – tai vienas iš brandžios asmenybės bruožų. Pasak italų rašytojo Vasco Pratolini, apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. Dvasiškai stiprus individas elgiasi taip, kad nenusižengtų asmeninėms nuostatoms bei vertybėms. Tačiau gyvenimas nuolat išbando žmogaus […]

Kolega Vytautas Šalavėjus dalijasi mokinės rašiniu: siunčiu svetainei vienos mokinės rašinį. Įdomu būtų sužinoti kolegų nuomonę. Mokinė sutiko viešinti, tik nenorėjo skelbti savo pavardės. Kodėl žmogui nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo? Dažnai sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Neretai nutinka taip, kad ilgai kurta ir puoselėta asmeninės ateities vizija visiškai neatitinka to, ką pavyksta pasiekti […]

Ketvirtoji mokytojų lituanisčių Ramunės Galdikienės ir Lilijos Bručkienės pamoka abiturientams.

Mokytojos Ramunė Galdikienė ir Lilija Bručkienė pristato ketvirtą literatūros pamoką, kurioje kalba apie tai, kaip galima, ruošiantis egzaminui, įvairiais būdais dirbti su medžiaga: analizuoti, kaupti, pildyti, sisteminti, lyginti.

Ruošimasis rašiniui: rasti, surinkti, susisteminti, pasinaudoti

Rekomenduojame pasižvalgyti 😉 🙂

Mokytojos Lilija Bručkienė ir Ramunė Galdikienė pristato trečiąją literatūros pamoką, kurioje aptaria skirtingų pastraipų komponavimo principus ir galimybes, jų sąsajas samprotavimo ir literatūriniuose rašiniuose. Visa tai atskleidžiama analizuojant konkrečius pavyzdžius.

PASTRAIPOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI