Švietimas šviesti turi, o mes iki šiol su spingsulėmis žabalinėjame. Iš piktumo ant nereformuojamo lietuvių kalbos egzamino, atsiverčiau pažiūrėti, kokiomis sąlygomis dirba norvegų abiturientai. Moku skandinaviškai, man labai patinka jų švietimo ir mokslo kokybė, todėl.
Taigi 2019 m. egzamino vertinimo rekomendacijos. Septyni lengvi puslapėliai ir vertinimo anketa su kriterijais. Dokumentas viešas, mokytojai ir mokiniai su juo susipažino, žinoma, dar prieš egzaminą.
Ką matom?
Pirmiausia, egzaminuojama iš to, kas buvo mokyta, o mokyta buvo dalykų „Rašytinė komunikacija“ ir „Kalba, literatūra, kultūra“. Ooo, jie turi atskiras pamokas rašytinei komunikacijai. Patinka. Patiktų, manau, ir daugiau kas iš norvegų mokymo programų, sąlygų, metodų, bet tada sukiltų dar didesnis piktumas, kad mus skiria šviesmylės, nuotolio piktybiškai nemažiname, o ir šiaip žadėjau dabar apie egzaminą. Pažiūrėkim, kaip norvegai įsivaizduoja kultūriškai išsilavinusį ir raštingą jauną žmogų.
Brandos egzaminai jau prasidėjo, tad abiturientai ir jų tėvai gyvena nerimastingu laukimu. Šiemet papildomos sumaišties įneša ir tai, kad pedagogai masiškai atsisako dirbti egzaminuose vertintojais. Pavyzdžiui, iš buvusio didžiulio būrio profesionalių uostamiesčio lituanistų šiemet vertinti brandos egzaminų rašinius užsiregistravo vos vienas.
Taigi kas nutiko, kad ilgametę vertinimo patirtį turintys pedagogai šiemet nebesiima šio darbo? Pakalbintos Klaipėdos gimnazijose dirbančios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos tikina, kad problema slypi toli gražu ne tik mažuose įkainiuose.
Didelė programos aprėptis
Abiturientų tėvai sunerimę – ar galima šiemet tikėtis profesionalaus vertinimo, kai žinoma, kad vertintojų komanda labai nukraujavo?
Pavyzdžiui, ankstesniais metais vien iš Klaipėdos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertintojais dirbdavo kelios dešimtys lituanistų, o dabar iš jų liko tik 1.
Teigiama, kad vertintojais nesutinka dirbti ir kiti ilgametę patirtį šioje srityje turintys pedagogai iš kitų miestų.
„Nelabai tikiu, kad dėl to nepajusime jokių pasekmių. Manau, kad šiemet gali būti daug apeliacijų„, – neramiai artėjančio lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino laukia ir „Ąžuolyno“ gimnazijos lituanistė Nijolė Bartašiūnienė.
Ši pedagogė anksčiau yra vadovavusi Klaipėdos egzaminų vertinimo centrui, kuris nuo šiemet panaikintas, tad puikiai išmano visus šio darbo niuansus ir užkulisius.
LR Užsienio reikalų ministerija ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia moksleivius dalyvauti rašinių konkurse „Mūsų teisės, mūsų laisvės, mūsų Europa. Kokius įsivaizduoji
ateities europiečius?“, kuris skirtas Europos Tarybos 70-mečiui pažymėti.
Šiuo konkursu siekiama paskatinti jaunus žmones prisiminti vertybes, kurios vienija Europos Tarybos valstybes nares ir jų gyventojus. Rašiniuose konkurso dalyviai turėtų pateikti savo viziją apie
ateities europiečius.
Rašiniai turi būti parengti valstybine lietuvių k. Konkurse gali dalyvauti moksleiviai nuo 14 iki 18 metų. Terminas pateikti rašinius – iki šių metų balandžio 15 d. 12.00 val. el. paštu
humanrights@mfa.lt.
Rašinių konkurso nuostatai ir dalyvio anketa yra šio laiško prisegtuose failuose. Daugiau informacijos apie konkursą galite rasti: http://urm.lt/rasiniu-konkursas
„Taiklios plunksnos strategija“ 12 klasei trečia dalis- tai leidinys, kuris mokiniams padės geriau suprasti ir analizuoti lietuvių literatūros programos kūrinius. Jame apgalvotai atrinkti kūriniai ir ištraukos bei suformuluotos provokuojančios užduotys. Taip pat pateiktos rašinių temos tiek mokiniams, tiek mokytojams, kurios palengvins kūrinių nagrinėjimą. Tai leidinys, kurį mokiniai perskaitę į egzaminą gali eiti be baimės. Jo kaina su PVM 7 (septyni) eurai .
Daugiau apie „Taiklios plunksnos strategijos“ pratybas:
Kovo 13 d. Nacionalinio egzaminų centro (toliau – NEC) ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijų atstovai susitiko aptarti lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų vertinimo aktualijų. Susitikime dalyvavo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos, Lituanistų sambūrio nariai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. NEC organizuoja lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau – PUPP) gimnazijos II klasės (10) mokiniams ir dalyko brandos egzaminus. Su asociacijų atstovais buvo aptartas lietuvių kalbos ir literatūros PUPP statusas, pateikta siūlymų dėl šio patikrinimo užduočių rengimo ir vertinimo. Diskutuota apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino (toliau – VBE) kandidatų darbų vertinimo procesą. Taip pat atkreiptas dėmesys į elektroninio vertinimo iššūkius, keltos minėto VBE kandidatų darbų vertintojų rengimo problemos. Susitikime kalbėta ir apie būsimą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino modelį, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos reikšmę ir vietą ugdymo ir brandos egzaminų procesuose. Su asociacijų atstovais sutarta toliau bendradarbiauti, siekiant spręsti lituanistikos mokykloje problemas. Kovo 20 d. vyks susitikimas su gamtos mokslų mokytojų asociacijų atstovais.
Klaipėdos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra kartu su kultūrinių industrijų asociacija Mediėdros maloniai kviečia visus 9-12 klasių Lietuvos moksleivius dalyvauti kūrybiniame filosofinių, meninių ir komunikacinių įžvalgų lavinimo konkurse „MANO JŪROS VIZIJA“.Konkurso pradžia: š. m. kovo mėn. 4 d.Pabaiga: š. m. gegužės mėn. 20 d.Laureatai ir jų mokytojai bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais vertingais prizais. Filosofinių, meninių ir komunikacinių įžvalgų konkursu „MANO JŪROS VIZIJA“ organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į išskirtinę jūros reikšmę filosofijai, menui, mokslui, kultūrai bei atskleisti jūros stichijos poveikį žmogaus mąstymui, kūrybai. Lietuvos moksleiviai skatinami apmąstyti jūros sąvokos reikšmę filosofijoje, mitologijoje, literatūroje, muzikoje, tapyboje, architektūroje, kultūriniuose kraštovaizdžiuose, kine ir šių laikų medijų mene bei sukurti savąją jūros viziją, pasitelkiant filosofines, menines, komunikacines išraiškos priemones. Baltijos jūra – neužšąlantys Lietuvos jūriniai vartai į pasaulį, todėl jūrinis faktorius ypatingai svarbus ne tik geopolitiniame Lietuvos valstybingumo kontekste, bet ir jauno žmogaus sąmonei – kaip vaizduotės horizontas, ženklinantis begalybę, virsmą, judėjimą ir atsivėrimą. Moksleiviai kviečiami kūrybiškai interpretuojant asmenybės ir jūros santykį, jūrinio pasaulėvaizdžio išskirtinumą ir uosto kultūrą bei egzistencinius savojo sielos uosto parametrus, kurti savąją – filosofinę, meninę, strateginę, vaizduotės, reklaminę, viešųjų ryšių, ekologinę, futuristinę ir t.t. – jūros viziją. Nuoširdžiai prašome pasidalyti šia informacija su visais suinteresuotais asmenimis, dalyvaujančiais moksleivių ugdymo procese: gimnazijomis, mokytojais, moksleiviais. Paskatinkime savo moksleivius atskleisti kūrybines vaizduotės ir intelekto galias, improvizuojant ir kuriant savąją jūros viziją! Detalesnė informacija, konkurso sąlygos ir eiga – prisegtame kvietime bei internetiniame puslapyje: https://manojurosvizija.wordpress.com/ Širdingai dėkojame už bendradarbiavimą.
Pagarbiai – dr. Ernesta Molotokienė, Klaipėdos universitetoSocialinių ir humanitarinių mokslų fakultetoFilosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja, el. p. irama@inbox.lt Tel. nr. +370 61460046;
Naujų bakalauro studijų programų „Medijų filosofija ir kūrybinė komunikacija“ bei „Integralioji menotyra“ dėstytojai; Andželika Rimkuvienė, asociacijos „Mediėdros“ prezidentė, el. p. mediedros@gmail.com Tel. nr. +370 686 0383
Naujausi komentarai