Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘rašinys’

Abiturientams palankūs ilgai laukti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pokyčiai

Šių metų laidos abiturientų, laikysiančių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, laukia palankūs pakeitimai – autorius, atskleidžiančius rašinio temą, bus galima laisvai pasirinkti iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų privalomų autorių. Pakeitimas įsigaliojo švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei įsakymu pakeitus Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą.

Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikiamas trijų arba keturių autorių sąrašas, bet nuo šiol iš jo nebebus privalu pasirinkti vieno, tai bus tik rekomendacija. Rašydamas literatūrinį rašinį, abiturientas turės remtis dviem autoriais: vieną, pagrindinį, pasirinks iš autorių, kurie bus rekomenduojami egzamino užduoties sąsiuvinyje, arba galės pasirinkti bet kurį kitą privalomą autorių, nurodytą lietuvių kalbos ir literatūros programoje, o antras, kaip ir dabar, galės būti bet kuris kontekstinis autorius.

Iki tol laikančiųjų brandos egzaminą pasirinkimas buvo apribotas – jie privalėjo remtis bent vienu iš egzamino užduotyje nurodytu autoriumi. Analogiškas pakeitimas bus taikomas ir rašantiems samprotavimo rašinį, t. y., rašydamas samprotavimo rašinį, mokinys turės remtis vienu autoriumi, pasirinktu iš privalomų autorių, esančių ugdymo programoje.

„Pakeitimus padarėme atsižvelgdami, visų pirma, į mokinių ir mokytojų skundus ir nepasitenkinimą egzaminu. Esminių keitimų negalime padaryti, jų nepaskelbę prieš dvejus metus iki egzamino, todėl pirmoji kaupiamojo balo karta Lietuvos mokyklas galės palikti ne anksčiau kaip 2020 metais. Tačiau iki to sėdėti ir nieko nekeisti, matydami, jog situacija nėra gera, negalėjome. Todėl, pasitarę su švietimo bendruomene, radome šiuos sprendimus. Tikime, kad šie keitimai leis labiau atskleisti mokinių kūrybingumą, kultūrinį išprusimą – juk turime vertinti realų abiturientų gebėjimą remtis skaitytais kūriniais, juos analizuoti, o ne tai, ar jie tiksliai juos įsimena. Be to, tai sumažins ir taip didžiulį patiriamą stresą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė.

Dar vienas pokytis, numatytas ministrės pasirašytame įsakyme – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema. Toks kriterijus būtinas, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam elgesiui, kada rašinys yra išmokstamas atmintinai ir atėjus į egzaminą tiesiog mechaniškai perrašomas.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga pritaria leisti mokiniams brandos egzamino metu rašant rašinį remtis ne nurodytais trimis, o visais privalomos programos autoriais.
„Esame už visos privalomos programos sąrašą, neskaidant, nerūšiuojant jo į svarbius ir mažiau reikšmingesnius kūrinius, paliekant pasaulinio lygio V. Šekspyro, J. V. Gėtės, F. Kafkos ir A. Kamiu kūrybą. Ir europinis kontekstas, tegu ir toks neplatus, būtinas mokinio brandai patikrinti. Abiturientai jau seniai per egzaminą remiasi ne lietuvių kilmės, o Lietuvos autoriais ir jų verstiniais tekstais, tokiais kaip A. Mickevičius, M. K. Sarbievijus ir Nobelio premijos laureatas Č. Milošas“, –sako Nijolė Bartašiūnienė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė.

Pritarimą brandos egzamino pakeitimams išsakė ir Lietuvos moksleivių sąjunga.
„Tai geras pokytis, neįspraudžiantis mokinio į rėmus ir leidžiantis pačiam pasirinkti, kas jam aktualiau, kas artimiau, o ne nustatytus autorius. Jeigu mokinys silpnesnis, tikėtina, kad rinksis rekomenduojamus autorius. Gerai, kad suteikiama galimybė rinktis ir iš pasaulio klasikų, kurie yra vidurinio ugdymo programoje, nes iki šiol ugdymo programa buvo vienokia, o egzamino – kitokia“, – sako Raminta Matulytė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė.

Pasak jos, mokiniai taip pat teigiamai priima ir vertinimo kriterijų pakeitimą, kad nulis nebebus rašomas vien dėl to, kad neparašei reikiamo žodžių skaičiaus ar pasirinkai ne tuos autorius.

Pakeitimai galios laikant jau šių mokslo metų brandos egzaminą. Egzamino pakeitimai nėra esminiai, dėl to negalioja sąlyga apie juos pranešti prieš dvejus metus iki egzamino. Šiek tiek bus koreguojami ir egzamino vertinimo kriterijai, jie bus paskelbti iki lapkričio 25 d.

Pokyčiai trumpai

Buvo Bus
Literatūriniame rašinyje reikia remtis bent vienu autoriumi, nurodytu egzamino užduotyje. Nurodymai tampa rekomendaciniais, mokiniai gali remtis bet kuriuo privalomu autoriumi iš ugdymo programos.
Samprotavimo rašinyje reikia pasirinkti vieną iš nurodytų autorių. Nurodyti autoriai tampa rekomendaciniais, mokiniai pasirenka vieną iš ugdymo programos.
NEC vertinimo kriterijai bus paskelbti iki lapkričio 25 d.

Nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema.

Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 219 1197
El. p. info@smm.lt

Straipsnio nuoroda:

Abiturientams palankūs ilgai laukti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pokyčiai

Kova laimėta: abiturientams suteikiama daugiau laisvės 

Jau dabartiniai dvyliktokai per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinį.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nusprendė, kad rašydami literatūrinį ar samprotaujamąjį rašinį per brandos egzaminą abiturientai neprivalės remtis konkrečiais nurodytais autoriais, bet galės rinktis bet kuriuos autorius iš privalomos ugdymo programos.
„Esame gavę labai daug nusiskundimų, vyko labai plačios diskusijos dėl lietuvių kalbos egzamino vertinimo praeitais metais, ir manau, kad tam tikra kritika yra pagrįsta, todėl kartu sėdėjome su specialistais: lietuvių kalbos mokytojais, ekspertais, siekdamai išspręsti problemas (…). Tą sprendimą tikrai palaiko moksleiviai“, – BNS ketvirtadienį sakė ministrė.
Anot jos, pakeitimas leis per brandos egzaminus geriau pademonstruoti mokykloje įgytas žinias.
„(Autorių) rekomendacija bus pateikta, bet ja bus galima nesiremti, bus galima remtis bet kuriais kitais autoriais, kurie yra numatyti mokyklos kurse“, – sakė ministrė.
Lietuvos kalbos ir literatūros egzaminas abiturientams yra privalomas.

Straipsnio nuoroda:

Kova laimėta: abiturientams suteikiama daugiau laisvės 

Apsaugota: Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje

2017.11.15 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Koreguojama lietuvių kalbos ir literatūros egzamino programa

Siūlome susipažinti su lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimais (netrukus jie bus pasirašyti ministrės): BE pakeitimai

Tarptautinis jaunimo epistolinio rašinio konkursas (2018 m.)

Šalies moksleivius Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) ir Lietuvos paštas kviečia dalyvauti tarptautiniame jaunimo epistolinio rašinio konkurse. Viso pasaulio vaikai šiemet kviečiami pasvarstyti, kokią žinią gali nešti laiku keliaujantis laiškas. 47-ą kartą PPS rengiamo jaunimo epistolinio rašinio konkurso šių metų tema: „Įsivaizduok, kad esi laiškas, keliaujantis laiku. Ką norėtum pranešti savo skaitytojams?“ „Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas […]
Kategorijos: Skelbimai, Konkursai Žymos: ,

Laiškas žmonėms, diskutavusiems dėl lietuvių kalbos egzamino programos NEC

Praėjusį ketvirtadienį dalyvavau diskusijoje dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Rodos, viskas buvo labai gerai, tačiau paskui, susirašinėjant elektroniniu paštu, paaiškėjo, kad vieni nori į egzaminui provalomų autorių sąrašą įtraukti 4 užsienio autorius (Shakespeare’ą, Goethe, Kafką, Camus), o kiti nori apsiriboti tik lietuvių autoriais ir lenkiškai ar lotyniškai rašiusiais Radvanu, Sarbievijumi, Mickevičiumi, Milošu. Skelbiu savo laišką be pavardžių.

Labas vakaras, gerbiamieji Kolegos,

labai nenorėčiau, kad ši “diskusija” baigtųsi tuo, kad po “numatyto laiko” (juk buvo pasakyta, kad pasitarimas truks ne TIKSLIAI, o APIE dvi valandas, jeigu jau taip rūpi organizacinės smulkmenos) svarstyti klausimai priimami TIK UPC ir jam prijaučiančių VIEN TIK (jeigu jau pradėjome rašinėtis didžiosiomis raidėmis) lietuvių literatūros šalininkų aplodismentais.

Visų pirma, niekada nesutikau ir nesutiksiu – kaip matau, yra man pritariančių – kad tik tautinis pasakojimas ir tautiniai tekstai gali išugdyti “kokybišką lietuvį”. Juolab – kad tik lietuvių literatūra yra šio egzamino aprėptyje. O dar labiau – kad mūsų švietimo tikslas yra “ugdyti lietuvį”, o ne “ugdyti žmogų”. Puikiai suprantu argumentą apie sovietmetį ir norą atkurti tai, kas buvo prarasta. Mano pačios šeima išdraskyta. Dėdė iš Sibiro lagerio grįžo tik 1961 m. (gal metais į vieną ar kitą p​usę klystu), o močiutės žydiška šeima iššaudyta per vokiečių okupaciją. Kaip lengva atsipūsti ir žavėtis “nusekliu bei patikimu” (nei tokiu, nei tokiu, bet čia – kita tema) tautiniu naratyvu. Bėda – kad pagal jį parengta literatūros programa ne visus įtikina, o rašinys ir jo temų formuluotės reikalauja tų kompetencijų, kurios pagal chronologinę ir skubią programos dėstymo eigą nenumatytos. Egzaminas bando tikrinti lietuvio “kokybę”. Ir čia nėra tik vertinimo, bet ir programos ideologijos problema.

Labai pritariu anksčiau pasisakiusiai mokytojai XY. Gryna tautiškumo ideologija literatūros pamokose niūri. Kaip kitados sakė netgi VD (daliai mūsų ji, kaip suprantu, autoritetas) – egzamino mastu, tad iš esmės – per prievartą, peršama lituanistika virsta “moksliniu komunizmu”. Užsienio autoriai – pradžiai bent jau tie keturi – gali bent kažkiek atsverti šį išties siaurą matymą ir bent jau parodyti, kad Lietuvos ieškome Europoje, o ne Vytauto žirgo šešėlyje ar verkšlenime dėl Biliūno katytės. Be abejo, dabar hiperbolizuoju. Tačiau kalbu rimtai. Atėjo laikas apsispręsti, ar norime konservuoti(s) savo sultyse, ar taikytis į europinę paradigmą. Kažkur baisiai greit dingo tas “ugdymas paradigmų kaitoje”: pinigai įsiurbti, o principų nėra.

Kaip visiškai teisingai pasakė gerb. mok. XY – turėume mokyti gyvenimui, taigi, ugdyti tas “mandrai” vadinamas kompetencijas. Pritariu, kad radikaliai nepakeitę ir programos, ir požiūrio į literatūrą (dabar ji – išvirkščia ideologijos tarnaitė; taip, aš gimiau 1990 m. ir nesu Putino agentė, bet šitą frazę žinau iš savo tėvų tragedijų) toliau vilksimės tarptautinių tyrimų uodegoje. Šitas egzaminas pagal šitą programą skatina mokinius kartoti tai, ką žino, taigi, eiti iš konteksto į tekstą. Deja, susidūrus su nežinomu tekstu tai beprasmiška: tenka jį skaityti ir bandyti perprasti. O taip gyvenime dažniausiai ir būna. Nėra jokios naudos reprodukuoti žinojimą, reikia lavinti gebėjimus kritiškai mąstyti, nepasiduoti kitų įtakai, argumentuoti. Rodos, visi šitą suprantame, bet…

Antra, noriu pabrėžti, kad tie keturi autoriai šiuo atveju net nėra svarbūs. Mūsų dabartinė diskusija tik parodo bendrą lituanistikos lauko veikimą. Ar tikrai manome, kad gryno ir į užsienį nesigilinančio tautiškai išprususio piliečio ugdymas per literatūros pamokas demokratijos sąlygomis padės sustabdyti emigraciją ar paversti visus didžiuliais patriotais? Taip ir norisi pasakyti – labą dieną. Ši vidurinio ugdymo bendrojo lavinimo, o tuo pačiu – ir egzamino, programa patvirtinta 2011 m. Ar emigracija sumažėjo? Ar raštingumas pakilo? Ar vaikai daugiau skaito lietuvių literatūros? Iš savo asmeninės patirties žinau tik viena – kuo daugiau grūdi tą tautiškumą, tuo daugiau paauglys jį spjauna. O jeigu dar per egzaminą nukenčia, atsiranda nepasitikėjimas ne tik sistema, bet ir valstybe. Mačiau, kaip tai veikia, nes baigiau Vilniaus licėjų, paskui jame šiek tiek dirbau.

Šiek tiek nujaučiu, ką pasakys gerb. YZ – kad jos mokiniai skaito ir dirba. Ir valio. Mano irgi, nors pernai 12 kl. buvo 2 su PPT popieriukais, o dar kokie 5 be jų, bet aiškūs dislektikai ar disgrafikai. O kur dar depresijos ir kitos problemos… Tokia mokykla pasitaikė, nieko nepadarysi. Visgi nesigiriant ir mokytojos YZ, apie kurią girdėjau daugybę gražių atsiliepimų, negiriant – geras artojas ir žąsinu paaria. Bet tai nėra pakankamas argumentas, kad problema išgalvota ir kad viskas gerai. Mes labai norime, kad jie žinotų pie tautą, bet baisiai bijome, kad jos būklę kritikuotų, o tai beveik neišvengiamai atsiranda aukštesniame gebėjimų lygmenyje. Galų gale – kaip galima dirbti pagal programą, kuri turi aiškų ideologinį ir politinį tikslą, o ne edukologinį? Ką mes ugdome? Manau, čia buvo labai geras gerb. dr. QX klausimas.

Suprantu, kad daliai Jūsų mano argumentacija atrodo ardomoji ir neadekvati, kad galbūt Jūsų požiūriu tokiems derėtų dirbti “šalia mokyklos” – pvz., lapus grėbti. Tiesiog noriu pasakyti: dabar patriotiškumui ugdyti (jei čia išvis literatūros pamokų tikslas) už aukštas frazes ir didingos LDK (ar juolab – kaimo grytelės) diskursyvų adoravimą tinka normalus savo kultūros išgyvenimas Europos kontekste. Dabar, nepaisant gražių kalbų, tai nevyksta, nes ir programos turinys, ir egzamino autoriai akivaizdžiai tarnauja politiniam tikslui.

Nesakau, kad tai blogai. Neneigiu kuo gražiausių programos sudarytojų intencijų. Tiesiog – jos neveikia, nebent šį dalyką mokytų vien tik “teisingų”, kaip tai rodosi iš diskusijos ir susirašinėjimo, pažiūrų žmonės. Tada jie besąlygiškai įtikėtų, kad tautai gresia išnykimas, nekeltų bangų ir imtųsi puoselėti kalbą ir dėstyti literatūros istoriją, o grožinius tekstus skaityti kaip politinius (manau, visi esame girdėję apie “politinę religiją”). Tai įmanoma. Bet vėlgi – ne visiems natūraliai. Ar norime mąstyti taip pat ir vienodai formuoti mokinius? Ar čia tikrai tas “bendras pagrindas” ir “nacionalinis interesas”, kurių siekis buvo minimas? Egzamino rašinyje aukštų balų siekiantis mokinys kone pagal nutylėjimą turi išlikti konservatyvus, tautiškai uždaras, nes būtent tokioje pozoje mes norime matyti Tikrąsias Vertybes. O žmogus juk grožio ir mąstymo džiaugsmo ilgisi. Nesakau, kad jo neįmanoma išgyventi dirbant pagal šitą programą, bet ją pakeitus atsirastų daugiau intelektualinio ir estetinio malonumo. Priartėtume prie europinės paradigmos, kurios tuo pat metu ir siekiam, ir bijom, nes “svetimkūnis”.

Bijau, kad šis ilgas ir labai atviras laiškas iš esmės niekuo nepadės, tik dalį Jūsų nuteiks prieš mane arba prieš jaunus mokytojus apskritai. Jeigu taip iš tiesų nutiks, atsiprašau – ne tiek Jūsų, kiek tų “jaunųjų”. Patikėkit, nemačiau tokio, kuriam gilus užsienio literatūros skaitymas būtų užkirtęs kelią mėgautis lietuvių literatūra. Veikiau priešingai: reikšmė randasi per skirtumą, kaip sakė dar F. de Saussure’as praėjusio šimtmečio pradžioje. Vadinasi, lietuvių literatūros savitumą atrasti geriausia ją lyginant su kitais. Tada ji bus kaip valtis D. Kajoko eilėraštyje – “taip toli, kad net neatsilikusi”. Tokia savita, kad šone, o ne uodegoj. Ir dėl to įdomi.

Kompleksai uždarumu negydomi. Suprantu, kad tai gana radikali nuomonė, o diskusija šiuo konkrečiu atveju, aptariant labai praktiškus klausimus, galbūt net beprasmė. Vienas kito pozicijas ir jų prielaidas dar ketvirtadienį matėme labai aiškiai. Vis dėlto norėčiau, kad užsienio autorių įtraukimas į privalomus egzaminui nebūtų matomas kaip nepatriotiškas, ideologiškai neteisingas arba neapgalvotas veiksmas. 4 užsienio autorių mums dar gerokai per mažai. Mums, ko gero, jų reikia 50 proc.

Linkėdama gražių likusių mokinių atostogų

Elžbieta Banytė

Straipsnio nuoroda:

Laiškas žmonėms, diskutavusiems dėl lietuvių kalbos egzamino programos NEC

Išrinktas Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas

Penktadienį išrinktas jau trečius metus vykstančio Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas. Šių metų rašinio tema – „Poezija mano gyvenime“. Moksleiviai buvo kviečiami rašyti, kaip poezija yra juos paveikusi: gal svarbiu gyvenimo momentu perskaitė eilėraštį, kuris paskatino į situaciją pažvelgti kitaip, gal suvokė, kad būna akimirkų ar patirčių, kurių prozos kalba nepajėgi išreikšti, gal gyvenime patyrė kokį poetišką įvykį ar laikotarpį.

Leidyklos „Baltos lankos“ atstovai džiaugiasi, kad šiais metais konkursas vėl sulaukė didelio susidomėjimo. „Šiais metais pateikta tema kėlė tikrai daug iššūkių. Svarbiausias – kaip parašyti rašinį apie poeziją. Gavome išties įdomių temos interpretacijų, tad užduotis išrinkti laimėtoją nebuvo lengva“, – teigia leidyklos atstovai.

Leidyklos vertintojai bei rašytoja K.Sabaliauskaitė taip pat pastebėjo liūdinančią tendenciją: pasaulio poezijos klasika (be kelių retų išimčių) beveik neatsidūrė moksleivių akiratyje.

Šiais metais geriausiu rašiniu išrinktas Elektrėnų sav. Vievio gimnazijos IV klasės moksleivės Karinos Titovos kūrinys (mokytoja Rita Bimbirienė). K.Sabaliauskaitės teigimu, dėl Karinos Titovos rašinio nekilo jokių abejonių: sužavėjo ir kalbos vaizdingumas bei sklandumas, ir autoironija, ir tai, kad asmeninę patirtį paversdama universalia ji skaitytoją tiesiog nukelia į laikus ir jausenas, kai tau buvo šešiolika. O svarbiausia, primena, kad poezija gali būti ne vien troškime didesnio pasaulio ir svajonėse apie septintojo dešimtmečio Malibu pakrantę, bet ir senuko dviračio krepšyje su mopsu.

Antroji vieta atiteko Palangos senosios gimnazijos II klasės moksleivei Austėjai Daukšaitei (mokytoja Raimonda Kačerauskienė), o trečioji – Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos VII klasės moksleivei Eglei Ališauskaitei, kuri yra jauniausia konkurso dalyvė.

I vietos nugalėtojas bus apdovanotas išskirtine Kristinos Sabaliauskaitės dovana – tetralogijos Silva rerum I–IV dalimis su autorės autografu bei auksine plunksna. II ir III vietos nugalėtojus leidykla apdovanos savo įsteigtais prizais.

Skaitykite daugiau: 

Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Galimi VBE (2018 m.) pokyčiai

Manau, jau daugelis girdėjote apie galimus pokyčius jau 2018 m. VBE: nebelieka vertinimo išklotinių, nebelieka trijų privalomų autorių (dabar galės rinktis iš visų 32 lietuvių ir 4 privalomų konteksto autorių (užsienio), diskutuota dėl turinio, gramatikos ir stiliaus vertinimo…

Apsaugota: Seminaro „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose (arba kaip aš mokau samprotavimo)“ medžiaga [Seminaro dalyviams]

2017.10.03 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Rašinių vertinimo 11- 12 klasėse metodiniai patarimai

Kolegė Edita Vaitkevičiūtė dalijasi gerąja patirtimi: Metodiniai patarimai