Respublikinio ilgalaikio PATYRIMINIO projekto
„PASIPRIEŠINIMO KOVŲ ISTORIJA: LAISVAS ŽMOGUS visuomenėje, KULTŪROJE IR LITERATŪROJE“
nuostatai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. PROJEKTO TIKSLAI
3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą 2018 m. paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais, siekti, kad šių metų projektas „Atiduok tėvynei, ką privalai“ atspindėtų Lietuvos pasipriešinimo kovų istoriją.
4. Skatinti pažinti (tyrinėti) Lietuvos pasipriešinimo istoriją ir jos atspindį kultūroje ir literatūroje.
5. Aktyviau bendradarbiauti su kultūros, mokslo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, Lietuvos kariuomenės institucijomis puoselėjant tautinį identitetą ir įgyvendinant pagrindinius ugdymo siekius bendruomenėje.
6. Ugdyti mokinių pilietinę savimonę, kritinį mąstymą, medijų raštingumą, gebėjimą pastebėti, analizuoti, vertinti.
III. PROJEKTO DALYVIAI, ORGANIZAVIMO TVARKA, EIGA
11.1. 2018 m. visą kovo, balandžio mėnesį – edukacinių užsiėmimų, muziejų lankymai, skirti projekto temai nagrinėti; pasiruošimas aktyvios savaitės veikloms (pranešimai, eksperimentai, tyrimai, statistika, lyginimas, sisteminimas ir t.t.)
11.2. Aktyvi projekto savaitė 2018 m. balandžio 23–27 d.:
23 d. – Rašinių ir istorinio esė konkurso darbų eksponavimas. Veiklą koordinuoja „Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos ir istorijos mokytojai.
– Fotografijų konkurso darbų paroda. Veiklą koordinuoja „Aukuro“ gimnazijos dailės mokytoja.
24 d. – Istorikų, užsienio kalbos, tikybos, etikos mokytojų bei mokinių žvilgsnis į pasipriešinimo kovų istoriją: partizaninis judėjimas ir Adolfas Ramanauskas – Vanagas (viktorinos, konkursai ar pan.). Veiklą planuoja ir koordinuoja „Aukuro“ gimnazijos įvardintų dalykų mokytojai.
– Interaktyvi veikla Jaunimo bibliotekoje.
25 d. – Performansas miesto erdvėse: dainos, skirtos pasipriešinimo kovų istorijai. Veiklą koordinuoja „Aukuro“ gimnazijos muzikos mokytoja ir akompaniatorius.
26 d. – Lankymasis Butigeidžio dragūnų batalione, edukacinė ekskursija. Veiklą koordinuoja „Aukuro“ gimnazijos klasių vadovai.
– Orientavimosi varžybos „Ryšininkų kelias“. Veiklą organizuoja ir koordinuoja „Aukuro“ gimnazijos kūno kultūros mokytojai.
27 d. – Interaktyvus forumas „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ Organizuoja ir koordinuoja „Aukuro“ gimnazijos metodinė taryba, informacinių technologijų ir technologijų mokytojai. Dalyviai – iš anksto užregistravę respublikos mokyklų mokytojai ir mokiniai, svečiai, konkursų nugalėtojai.
IV. DALYVAVIMO SĄLYGOS
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Renginio partneriai
Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Butigeidžio dragūnų batalionas;
Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus;
KASP Žemaičių apygardos 3 rinktinė;
Klaipėdos universitetas;
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija;
Klaipėdos miesto pedagogų ir švietimo kultūros centras;
Klaipėdos Jaunimo biblioteka;
Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
Projekto koordinatoriai
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė Lygija Virkšienė,
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Ramunė Galdikienė,
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Laima Kaupienė,
Šilalės raj. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Petras Gedvilas
Priedai:
Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus metodininkė; Teresė Blaževičienė, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja. Ugdymo plėtotės centras. 2018 m. sausio 23 d., Vilnius. Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.
Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC).
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, abiturientai ir kiti kandidatai autorius galės pasirinkti iš visų šio dalyko egzamino programoje privalomų autorių. Laikantieji per egzaminą galės naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.
Skaitykite daugiau:
Rekomenduoju visai tautai:
Konkurso organizatorius – VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija.
Konkurse kviečiami dalyvauti respublikos progimnazijų ir gimnazijų mokiniai.
Siunčiame informaciją dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro 2017 m. gruodžio 4–5 d. organizuojamų renginių ir kviečiame jus ir kitus jūsų mokyklos mokytojus į nemokamus mokymus „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas įgyvendinant pagrindinio ugdymo bendrąją programą“ ir gruodžio 6 d. „Rašinio 11–12 klasėse mokymo praktika ir vertinimas“. Mokymai vyks Klaipėdos pedagogų švietimo centre.
Daugiau informacijos Ugdymo sode.
| Pagarbiai | ||
|
Kiekvienais metais po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kai mokiniai sužino savo įvertinimus, tenka matyti daugelio jų nuostabą ir sutrikimą.
Kalbėdamas mokiniams apie brandos egzaminus, nuolat kartoju, kad jeigu sąžiningai ir stropiai mokeisi, gali tikėtis realiai prognozuojamo įvertinimo.
Deja, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai yra skausminga išimtis, kuri kelia, anot apsakymo „Šuns širdis“ herojaus profesorius Preobraženskio, pagrįstą suirutę daugelio galvose. Istorija liudija, kad sumaištis prasideda tada, kai iškeliami siekiai pradeda stipriai neatitikti esamos realybės. Tai akivaizdžiai iliustruoja noras išskirtinai sureikšminti lietuvių kalbos discipliną ir mėginti prisiimti įsivaizduojamą misiją, kurią mokykloje neva gali atlikti tik šio dalyko mokytojai.
Neadekvačių siekių ir nepagrįstų ambicijų virtimas suirute prasideda nuo Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio. Jos yra prisodrintos daugiaprasmiais literatūros kūriniais, kurie iš esmės neatitinka mokinių amžiaus tarpsnio ir jų gebėjimo suvokti jų mokymo(si) prasmę.
Mokiniai 9-10 klasėse privalo skaityti Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukas, bandyti suprasti provokuojančias O. Vaildo „Doriano Grėjaus portreto“ daugiasluoksnes mintis, įsismelkti I. Mero, R. Gavelio ir S. Gedos kūriniuose keliamas problemas. Galbūt būtų galima apsiriboti mokiniams labiau prieinamais kūriniais, tačiau programų kūrėjų misija juos veda į Senąjį ir Naująjį Testamentą tuo lyg ir netiesiogiai teigiant, kad tikybos ir etikos mokytojai išaiškinti Šv. Rašto kvalifikuotai negali.
Taip pat yra manoma, kad tik per lietuvių kalbos pamokas galima skaityti „Periklio kalbą, laidojant atėniečius“, Didžiųjų kunigaikščių laiškus, pokalbius su M. Gimbutiene arba N. Sadūnaitės kalbas teismuose. Išties gražios siekiamybės gan stipriai atitrūksta nuo realių Lietuvos mokinių suvokimo galimybių.
Galbūt šiuos kūrinius ir galėtų pabandyti nagrinėti 11-12 klasių mokiniai, tačiau pastariesiems yra keliami dar aukštesni reikalavimai. Jie turi aiškintis A. Kamiu herojaus Merso kiekviena dingstimi kartojamus žodžius „Man vis tiek“ ir perprasti jo paaiškinimą dėl arabo nušovimo: „Aš manau, kalta saulė“. Dėl visapusiško Kamiu egzistencializmo filosofijos suvokimo būtinai reikėtų paminėti ir „Sizifo mito“ pirmąjį sakinį: „Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė“. Greičiausiai nuoširdžiai tikima, kad tai yra būtina žinoti, kad galėtum suprasti į A. Škėmos „Baltos drobulės“ herojaus žodžius: „Mirtis graži“, tarė Antanas Garšva pusbalsiu: „Mirtis dieviška“.
Savaime suprantama, kad pastarosios citatos neatspindi pilnos šių kūrinių esmės, tačiau jos neakivaizdžiai daro mokiniams įtaką ir jaunam žmogui kuria keistoką pajautos lauką. Programos kūrėjai mano, kad tūlas mokinukas privalo paklajoti „pro alum ir urinu trenkiančias tarpuvartes“, skaitydamas J. Kunčino romaną „Tūla“. Įdomu, ar tikrai reikia gramzdinti vaikus į romane aprašomą beprotnamį, kalėjimą ir kitas abejotinos vertės patirtis, kad jie suprastų sovietinį kuklios raiškos paribio menininką. Vynelio gurkšnojimas ant Vilnelės krantų ir neįgyvendintos ambicijos objektyviai neatspindi ne tik sovietinės daugiaplanės tikrovės, bet ir palieką neteisingą supratimą apie to meto epochą. Toks kūrinių parinkimas jaunam žmogui formuoja ne tik iškreiptą tikrovės suvokimą, bet ir netiesiogiai įteigia negatyvią pasaulėžiūrą, vedančią į marginalinio elgesio sureikšminimą.
Skaitykite daugiau:
Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros
Naujausi komentarai