Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Geroji patirtis’

Telšiuose bus atidengtas paminklas poetui Vytautui Mačerniui

Spalio 12 d., penktadienį, 11 val. Telšių Žemaitės gimnazijoje (Šviesos g. 15) vyks mokytojų ir mokinių patyriminė konferencija „Poeto Vytauto Mačernio likimo žvaigždės“ (dėl objektyvių aplinkybių data gali keistis). Renginys skirtas gimnazijos 100-mečiui, jo metu bus atidengtas paminklas poetui Vytautui Mačerniui, kuris čia mokėsi. Renginio organizatoriai – Telšių Žemaitės gimnazijos bendruomenė.

Visas straipsnis:

Telšiuose bus atidengtas paminklas poetui Vytautui Mačerniui

 Daugiau apie konferenciją:

 KONFERENCIJOS NUOSTATAI IR KVIETIMAS

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos:

Apsaugota: Nagrinėjant V.Šekspyro „Hamletą“

2018.09.19 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė moksleivius kviečia dalyvauti rašinio konkurse

Jau ketvirtus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su leidykla „Baltos lankos“ kviečia 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleivius išbandyti jėgas trumpųjų rašinių konkurse, kasmet sulaukiančiame vis didesnio susidomėjimo.

Šį kartą tema – „Mano demonai“.

Daugiau apie konkursą skaitykite ČIA .

Kategorijos: Skelbimai, Konkursai Žymos: ,

Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?

Martynas Mažvydas, davęs Lietuvai pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją lietuvišką abėcėlę, išmokęs melstis ir giedoti lietuviškai, perfrazuojant jį patį, šį darbą darė „ne dėl to, kad atneštų šlovę ir išgarsinimą“, bet kad „mūsų gimtasis žodis tarnaudamas gyvas išliktų ir būtų perduotas ainiams“. Gyvą lietuvišką žodį dar turime, o žmogų, jį mums dovanojusį, kažkur pametėme. M.Mažvydo žemėje, kurią vadiname ir Prūsų Lietuva, ir Mažąja Lietuva, nebeliko net istorinių lietuviškų vietovardžių. Nyksta Ragainės bažnyčia, kurioje jis 16 metų kunigavo. Todėl visuomenininkų idėja surasti M.Mažvydo kapą, tikėtina, esantį kažkur bažnyčios rūsiuose, ne tik sveikintina, bet ir įpareigojanti – jos įgyvendinimas turėtų būti valstybės garbės reikalas.

Iniciatyva ieškoti kapavietės

Idėja ieškoti M.Mažvydo kapo kilo žurnalistei prie Šv. Sosto Vatikane Laimai Pangonytei. Už šią patriotinę akciją pasirašė 300 žmonių. L.Pangonytės įsitikinimu, M.Mažvydo kapo paiešką galima palyginti su lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio kapo istorija. „Metų“ autoriaus kapas atsidūrė po Tolminkiemio evangelikų liuteronų bažnyčios, kur jis buvo palaidotas 1780 m., griuvėsiais. Sovietmečiu Lietuvos mokslininkai, restauratoriai, kultūros atstovai kreipėsi į Maskvą ir gavo leidimą ieškoti garsiojo lietuvio kapo. Darbai truko 14 metų. Tarp ten surastų 20 kunigų, palaidotų pagal liuteronų papročius, pavyko identifikuoti K.Donelaičio palaikus. Restauravus Tolminkiemio bažnyčią, jis buvo palaidotas toje pačioje kriptoje, kur ir rastas. „Tai kodėl istorija negalėtų pasikartoti ir su M.Mažvydu?“ – klausia L.Pangonytė.

Apie M.Mažvydo Lietuvą

Mes vis dar atkakliai sakome: Karaliaučiaus kraštas, Ragainės bažnyčia, Tolminkiemis, nors šie pavadinimai – tik mūsų atminty. Ir senuose žemėlapiuose bei knygose. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo, kai Karaliaučiaus kraštas atiteko Rusijos Federacijai, sovietų valdžia ėmėsi pervadinti autentiškus baltiškuosius ir germaniškuosius vietovardžius, net vandenvardžius, į rusiškus. Nepaisydama, kad Karaliaučiaus krašto (taip pat ir visos Rytų Prūsijos) vietovardžiai buvo čia gyvenusių žmonių kartų intelektinė nuosavybė – etninis kultūrinis paveldas buvo be skrupulų naikinamas. Elgtasi taip, tarsi čia būtų buvusi negyvenama žemė, neturėjusi jokios istorijos. Karaliaučius tapo Kaliningradu, Ragainė – Nemanu, Tilžė – Sovetsku, Tolminkiemis – Čistyje Prudy ir t.t.

Bet grįžkime į Martyno Mažvydo Lietuvą. Lietuviškos raštijos pradininko gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad M.Mažvydas gimė apie 1520 m. Vakarų Žemaitijoje. Iki 1546 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas. Todėl 1546 m. birželį išvyko į Karaliaučių, pakviestas paties Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio, kuris ieškojo gabių jaunuolių, galinčių po studijų tapti evangelikų liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje. Studijuodamas teologiją Karaliaučiaus universitete M.Mažvydas parengė ir 1547 m. išleido pirmąją lietuvišką knygą „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“, kurią mes įpratome vadinti „Katekizmu“.

Į Ragainės parapiją, kurioje jis tarnavo nuo 1549 m. iki pat savo mirties, kunigauti atvykusiam M.Mažvydui teko rūpintis ne tik lietuviškomis giesmėmis, bet ir į lietuvių kalbą versti liturgiją, kuri Reformacijai dar tik įsibėgėjant vis dar buvusi lotyniška. 1563 m. gegužės 21 d. miręs M.Mažvydas pagal visus papročius buvo palaidotas Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Laikui bėgant ir griaunant pastatą, bažnyčia buvo perstatyta tris kartus. Sovietmečiu čia atsirado baldų parduotuvė ir socialiniai būstai. O maldai skirti keli apleisti kambarėliai – vienas stačiatikiams, kitas – liuteronams ir katalikams. Taip M.Mažvydo, to niekam nebereikalingo svetimšalio, kapas pasimetė. Ant Ragainės bažnyčios bokšto kabo tik Lietuvos kultūros ministerijos iniciatyva atidengta memorialinė lenta, kad čia Dievui meldėsi M.Mažvydas. Bet ir ji, vietomis jau neįskaitomomis raidėmis, prašosi restauravimo. Į Ragainę atvykstantys turistai, norėję pamatyti šventąją Mažvydo bažnyčią, su liūdesiu žiūrėdavo (ir žiūri) į nykstantį istorinį paveldą. Galbūt dėl to Ragainės (Nemano) stačiatikių bendruomenė ir jos šventikas Petras Astachovas kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami restauruoti bažnyčią Ragainėje. Akivaizdu, pagalbos nesulaukė. Todėl dabar čia atliktas kosmetinis remontas –
sutvarkytas ir paremontuotas daugiabutis ir baldų fabrikas.

Prezidentės atsakymas

Į prezidentūrą kreipėsi ir „Respublika“, klausdama, ką prezidentė atsakė stačiatikių šventikui. Atsakymas, kurį pasirašė prezidentės vyr.patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė, nelabai ką paaiškino, bet gerai iliustravo institucijų darbo tvarkos principą: „popierius persiųsk toliau“.

„Toks kreipimasis į prezidentę buvo gautas. Reaguojant į jį, kultūros ir užsienio reikalų ministrai buvo įpareigoti bendradarbiaujant su Kaliningrado sritimi, ieškoti galimybių pasirūpinti su M.Mažvydu susijusių kultūros paveldo objektų išsaugojimu ir palaikymu, – rašoma redakcijai skirtame atsakyme. – Visuomeninės iniciatyvos, prisidedančios prie Lietuvos kultūrinio paveldo užsienyje išsaugojimo ir įprasminimo, yra itin svarbios valstybei. Tai įrodo ir prie Seimo įkurta speciali, tuo besirūpinanti Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.“ Dar priduriama, jog „ieškant lituanistinio paveldo ir jį įprasminant geriausi rezultatai yra pasiekiami, kai mokslininkai ir visuomenė dirba kartu“. Todėl M.Mažvydo kapavietės nustatymas ir jo atminimo įprasminimas galėtų būti vienas tokių projektų.

R.Karbauskio kvietimas

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ar rasti Mažvydo kapą ir tinkamai jį pagerbti nėra mūsų pareiga, sakė: „Dėl to nėra abejonių. Kadangi apie idėją surasti M.Mažvydo kapavietę aš nieko nežinau, ji manęs nepasiekė, nežinau ir pasiūlymų, man sunku būtų komentuoti konkrečiai. Bet vertinant pačią esmę, kiek tai reikšminga Lietuvai, be abejonės, tai labai reikšminga. Ir kuo mes geriau gyvename kaip valstybė, tuo visa tai reikšmingiau. Esu pastebėjęs, kuo žmonės geriau gyvena, tuo labiau pradeda vertinti materialius dalykus. Todėl labai dažnai klausimai, susiję su mūsų istorija, kultūra, kažkaip atitolsta, nebe tokie svarbūs atrodo. Dėl to valstybė turi ypač stengtis iškelti tuos dalykus kaip prioritetus, kurie yra labai svarbūs, nors visuomenei tuo momentu gal tai ir nėra pirmos svarbos reikalai. Aš labai aiškiai pastebiu, kad anksčiau požiūris į kultūrą, į panašius dalykus buvo jautresnis. Antra vertus, keičiasi kartos. Ir jei žiūrėtume į mūsų išsilavinimą ir žinojimą bei domėjimąsi kultūra ir istorija, akivaizdu, kad tai menksta. Todėl valstybė turi tuos dalykus parodyti, iškelti.“

Pasak R.Karbauskio, jis palaikąs idėją ieškoti Mažvydo kapo. „Aš kviesčiau tai daryti, jei jūs tą iniciatyvą dabar iškelsite. Tegul tai būna mano viešas kvietimas per jūsų žiniasklaidos priemones: kviečiu prisidėti prie šios iniciatyvos. Galima bus Kultūros komitete pasitarti, kokie galėtų būti daromi žingsniai, koks kelias galėtų būti“, – sakė R.Karbauskis.

Reikia platesnių diskusijų

Evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, paklaustas, ar evangelikai liuteronai kaip bendruomenė kažką daro dėl Ragainės bažnyčios, atsakė: „Ten ir kita valstybė, ir kita Romos bažnyčia. Ten ne visai liuteronų nuosavybė yra. Bet mes kuo tik galėsime prisidėti, tikrai prisidėsime.“

Vyskupas atkreipė dėmesį į iškilusią diskusiją, ar vertėtų keisti M.Mažvydo kapo vietą, ar palikti jį ten, kur jis yra, jeigu pavyktų rasti ir identifikuoti palaikus. Paklaustas, kokia jo paties nuomonė šiuo klausimu, sakė: „M.Mažvydas aptarnavo parapijiečius ir visame Klaipėdos krašte, kuris priklausė Rytų Prūsijai. Konkrečiai, ir Vilkyškių parapiją. O šiandien Vilkyškių parapija yra Lietuvoje. Jeigu M.Mažvydo palaikai atsidurtų Vilkyškių parapijoje, ten, kur buvo jo parapijiečiai – tai mums, čia gyvenantiems lietuviams, būtų tokia simbolinė vieta. Galbūt ir jam. Gal jo palaikai būtų labiau pagerbti negu svetimam krašte.“

Bet evangelikų liuteronų vyskupas pripažįsta ir kitą nuomonę. „Stiprūs argumentai ir tų, kurie sako „ne“ palaikų perkėlimui. Jie sako, kad mes kažką svarbaus prarastume Rusijos dalyje, buvusioje Rytų Prūsijoje, nes paveldą kaip tik ten reikia akcentuoti“, – sakė vyskupas.

Viltys į popiežių

Vytauto Didžiojo universiteto, turinčio Teologijos fakultetą, rektorius Juozas Augutis, prieš numatytą popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje, kreipėsi į Vatikano spaudos centro direktorių Gregą Burkę (Greg Burke) prašydamas informuoti popiežių apie kunigą M.Mažvydą ir jo darbus. Šiuo prašymu buvo susidomėta ir gautas leidimas tiesiogiai parašyti popiežiui, prašant palaiminimo M.Mažvydo kapo paieškos darbams.

Rektorius, paklaustas, ar gautas koks nors atsakymas iš popiežiaus, ar galbūt jo ir nereikia laukti, atsakė: „Kaip ir nėra reikalo laukti atsakymo. Mes teikėme prašymą paminėti Mažvydą. Nurodėme argumentus, kodėl jis mums toks svarbus. Dabar viltis siejame su popiežiaus vizitu, kad jis paminėtų mūsų kunigą. Jeigu popiežius rastų galimybę tą padaryti, mums būtų didžiulis paskatinimas kelti Mažvydo klausimą.“

Paklaustas, ar rasti M.Mažvydo kapą nėra valstybės garbės reikalas, J.Augulis atsakė: „Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris pasakytų priešingai. Tai yra mūsų ir kalbos, ir spausdintos knygos, ir su tikyba susijusių dalykų, nors Mažvydas ir buvo protestantas, šaknys. Iš to šaltinio sėmėsi visa Lietuva tiek raides pažinti, tiek tikėjimo, tiek moralės pradmenų. Tai mums labai svarbu.“

Vien šios idėjos paviešinimas, priminimas visuomenei apie M.Mažvydą ir platesnės diskusijos, pasak rektoriaus, yra reikalingos.

„Ypač svarbu priminti jaunimui, – sakė rektorius. – Vienas dalykas yra iš mokyklos vadovėlio sužinoti sausus faktus, visai kitas – dalyvauti diskusijoje, apmąstyti pačiam, ar galima kažką padaryti, kodėl to reikia ar nereikia.“

Visas straipsnis:

Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Anketa apie projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“

2018 m. birželio 28 d. Ugdymo plėtotės centre vykusiame susitikime buvo kalbėta apie bendrus darbus ir veiklas atnaujinat ugdymo turinį. Jums buvo pristatytas ES SF projektas, kuriame bus ne tik vykdomi ugdymo turinio atnaujinimo darbai, bet ir kuriamas skaitmeninis turinys. Šiuo metu pratęsta mokyklų apklausa apie skaitmeninius mokymo išteklius: jau sukurtų naudojimą ir poreikį naujiems. Norime paprašyti, kad jūs paragintumėte savo mokyklos ir, esant galimybei, kitų mokyklų, kurios dar neatliko šio darbo, atsakingus asmenis užpildyti siųstą anketą.

Anketą (ir daugiau informacijos) rasite ČIA.

Kategorijos: Skelbimai Žymos: ,

Tradicinių ir modernių metodų dermė pamokoje

Tradicinių ir modernių metodų dermė pamokoje

Programa yra skirta bendrojo ugdymo mokyklų lietuvių kalbos mokytojams, nes dauguma pavyzdžių pateikiama iš gerosios patirties, vedant pamokas ir derinant įvairius metodus: tiek tradicinius, tiek modernius.

Seminaro metu mokytojai gaus naudingos informacijos apie tradicinių ir modernių metodų derinimą pamokoje, siekiant pažangos ir tikslingo rezultato, reflektuos, dalyvaus diskusijoje, atliks pateiktas užduotis, užpildys anketą, siekiant įsitikinti, kokie metodai pamokoje yra efektyviausi ir motyvuoja mokinius mokytis ir siekti pažangos.

Kursas tinka pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo visų dalykų mokytojams, nes aktyviuosius metodus jie gali parinkti išradingai ir pritaikyti prie savo pamokos temos.

Registracija http://www.tinklas.lt/…/tradiciniu-ir-moderniu-metodu-derm…/

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos:

Kaune eksponuojamos nematytos I. Šeiniaus fotografijos

Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ pristato nematytas Lietuvos diplomato, žurnalisto ir rašytojo Igno Šeiniaus fotografijas. Šalia jų demonstruojami jo proanūkės menininkės Linos Scheynius darbai. Iš viso – per pusė šimto fotografijų.

Festivalio direktoriui ir parodos kuratoriui Mindaugui Kavaliauskui Igno Šeiniaus fotografijos tapo tikru atradimu. Dauguma iš 30 demonstruojamų darbų ir šeimos nariams – nematyti. Kai kurios nuotraukos neaišku kur darytos, todėl įdomu jas tyrinėti.

„Šitos fotografijos, vaizdžiai tariant, ilgus dešimtmečius laikytos šeimos batų dėžutėse. Daugelis negatyvų, kurie gan didelio formato, niekada nebuvo skenuoti ar spausti atspaudai, nors kelias fotografijas čia apie I. Šeinių išmanantys žmonės atpažintų“, – sakė M. Kavaliauskas.

Parodos kuratorių stebina, kaip neprofesionalus fotografas I. Šeinius matė visumą. Sako jo kompozicijos – idealiai švarios, lengvai žiūrimos.

Fotografavo ne tik I. Šeinius, bet ir sūnus, anūkas, proanūkė Lina. Jos darbai taip pat eksponuojami parodoje ir tarsi veidrodis atspindi prosenelio fotografijas – jos viena kitą savotiškai atkartoja.

L. Sheynius nuo 2007 m. aktyviai dalyvauja įvairiose parodose. Jos darbus matė JAV, Kanados, Prancūzijos, Šveicarijos ir kitų šalių fotomeno gerbėjai.

 Visas straipsnis ir fotogalerija:

Nematytos I. Šeiniaus fotografijos

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Literatūros seminaras Janinos Degutytės 90- mečiui „Kai dangus nuo žaibų suskyla“

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos:

Apsaugota: Vytauto Mačernio laiškas Bronei Vildžiūnaitei, 1942 m. (teksto suvokimas)

2018.09.12 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Vytautas Mačernis mokinys ir studentas

Kolegė Dalia Pabrėžienė dalijasi gerąja patirtimi: Macernis mokinys ir studentas