Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Geroji patirtis’

Konferencijos „Man įdomu: Ieva Simonaitytė istorijos, kultūros ir literatūros kontekste“ programa

2018 m. sausio 26 d. vyksiančios Respublikinės mokytojų ir mokinių patyriminės konferencijos, skirtos rašytojos Ievos Simonaitytės jubiliejinių metų baigimui „Man įdomu: Ieva Simonaitytė istorijos, kultūros ir literatūros kontekste“ programa:

Konferencijos programa Ieva Simonaitytė istorijos, kultūros ir literatūros kontekste

Salomėja Nėris – lietuvių prakeiktųjų poetų smaigalyje

Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras apie Salomėją Nėrį, paženklintą prakeiktųjų poetų žyme, 2014 m. lapkričio 22 d. LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“.

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Garso įrašymas, paruošimas ir naudojimas

VšĮ „Švietimo tinklas“ lektorius Laimonas Tamošiūnas paruošė nuotolinį kursą „Garso įrašymas, paruošimas ir naudojimas“.

Kursas skirtas susipažinti su garsu, jo formatais, išmokti įrašyti garsą, jį apdoroti, paruošti ir panaudoti kuriant įvairias priemones ar video filmus.

* susipažinsime su garso formatais ir jų ypatybėmis,
* ieškosime internete įvairios, geros kokybės muzikos, natūralių gamtoje ir realybėje sutinkamų garsų,
* išmoksime garsą įrašyti į kompiuterį iš įvairių šaltinių,
* tvarkysime garsą,
* sujungsime keletą garso takelių į vieną,
* išmoksime pritaikyti įvairioms reikmėms, pvz. įkelti į pristatymą.

Šiame kurse naudosime nemokamas programas internete.

Prasidėjo registracija internetu: http://www.tinklas.lt/kursas/garso-irasymas-paruosimas-ir-naudojimas/

Dalyvio mokestis 28 Eur
Baigusiems kursą išduodamas 20 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas.
Kurso dalyviai gali sumokėti ir iš mokinio krepšelio kvalifikacijos tobulinimui skirtų lėšų.

Dėmesio!
Jeigu įstaiga už Jūsų dalyvavimą nuotoliniame kurse vėluoja su apmokėjimu, tai el.paštu atsiųskite Jūsų mokymo įstaigos vadovo garantinį raštą apmokėti už dalyvavimą nuotoliniame kurse. Kai gausime garantinį raštą tuomet mokytojai galės dalyvauti nuotoliniame kurse.

Penkiems ir daugiau mokytojų dalyvausiančių tame pačiame nuotoliniame kurse taikome 5 proc. nuolaidą.
Kolektyvinė ir asmeninė registracija vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.tinklas.lt

Pagarbiai,
Andrius Gumuliauskas
VšĮ „Švietimo tinklas“ www.tinklas.lt
Akredituota institucija, pažyma Nr. EV3-28

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos:

Klausiate – atsakome. Ar mokytojams privaloma sveikatos patikra turi būti apmokėta?

Nors pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, privalomą sveikatos patikrą darbdavys darbuotojui privalo apmokėti, šią pareigą atlieka ne kiekvienas darbdavys.

Į LRT.lt portalą kreipėsi skaitytojas, kurio teigimu, už privalomą sveikatos patikrą Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje dirbantys mokytojai turi susimokėti patys. Taip, pasak skaitytojo, yra ir dar keliose kitose mokyklose.

„Yra moksleivio krepšelis, kurio lėšos skiriamos mokytojo kvalifikacijai. Kvalifikacija yra susijusi su mokytojo profesija, profesinių pareigų vykdymu. Šiuo atveju sveikatos patikra yra papildomas įpareigojimas prie profesijos“, – tvirtina mokyklos direktorius. Nors G. Urbonas sutinka, kad visiems dirbantiems mokytojams atlyginti už jų sveikatos patikrą nebūtų brangu, tam skirtų lėšų, jo teigimu, mokykla neturi. „Be to poliklinikų įkainiai labai įvairūs: nuo 3 eurų iki 10 eurų, tai čia lygiavos neturėtų būti, o mes privalome pasitikrinti sveikatą. Nėra biudžete tokios eilutės“, – sako jis.

Tačiau tik retos poliklinikos taiko skirtingą privalomosios sveikatos patikros dėl darbo kainodarą: Naujininkų poliklinikoje mokytojui tokia patikra kainuotų 10,70 eurų, tiek pat – ir Centro, bei Antakalnio poliklinikose, jei joms priklausote, jei ne – kiek brangiau. Tuo tarpu Šeškinės poliklinikoje tokios patikros kaina svyruoja nuo 2,43 eur. iki 19,46 eur.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė tikina, kad, pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, privalomą sveikatos patikrą darbdavys turi apmokėti ir tai daryti turi kiekviena įstaiga, taigi – ir mokyklos.

„Priežasčių, dėl kurių įstaiga galėtų atsisakyti apmokėti savo darbuotojui privalomą sveikatos patikrą, nėra. Jokių išimčių Darbo kodekse nenumatoma“, – tikina  švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė.

Tačiau Naujininkų mokyklos direktorius tvirtina, kad ateityje privalomąją darbuotojų sveikatos patikrą jis žada apmokėti, o kol kas to daryti neprivalėjo.

„Mokslo metais prasidėjo rugsėjo 1 d. Mokytojas privalo pasitikrinti sveikatą iki mokslo metų, tuo metu kodeksas buvo neįsigaliojęs. Ateinančiais metais, kadangi yra tokia nuoroda, ieškosime lėšų ir apmokėsime“, – žadėjo jis.

Tačiau naujasis Darbo kodeksas įsigaliojo dar liepos 1 d., ir, nepaisant to, apmokėti tokią darbuotojo sveikatos buvo privaloma ir anksčiau.

„Privalomumas visada buvo, įstatymuose aiškiai parašyta, kad tiems asmenims, kuriems yra privalomas kasmetinis sveikatos tikrinimas, jis apmokama iš darbdavio lėšų, taigi privalomumas buvo ir yra“, – tvirtina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotoja.

Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, sveikata tikrinama priimant į darbą, o dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.

Be to, vaikų (iki 18 metų) mokymas, ugdymas ir auklėjimas yra įtraukiamas į sąrašą darbų, kuriuos leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant, ar neserga užkrečiamomis ligomis.  Taigi pedagogai periodiškai privalo tikrintis sveikatą.

Darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už sugaištą tikrinimuisi darbo laiką mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Reikėtų paminėti, kad privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku ir už šį laiką moka darbdavys.

Kitas klausimas – kas turi apmokėti už pačias sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas tikrinantis sveikatą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301 Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose nustatyta, kad periodinių sveikatos tikrinimų išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.  Darbdavys privalo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai. Taigi, norėdamas tinkamai įvykdyti savo pareigą, darbdavys turi apmokėti ne tik už darbuotojų sugaištą darbo laiką, bet ir už pačias periodinio sveikatos tikrinimo paslaugas.

Vis dėlto, jei darbdavys tokių darbuotojo išlaidų neatlygina, pašnekovė rekomenduoja rašyti prašymą, kad sveikatos patikra būtų apmokėta ir pateikti privalomosios sveikatos apžiūros apmokėjimo čekį. „Darbdavys privalėtų motyvuoti, kodėl jis nesumoka, o tokių motyvų jis tiesiog neturi“, – įsitikinusi E. Leiputė-Stundžienė.

Jei darbdavys, šiuo atveju – mokyklos direktorius, vis tiek nesutiktų apmokėti privalomosios sveikatos patikros, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotojos teigimu, tokių atvejų nedažnai, bet vis dar pasitaiko. Ji ragina nebijoti kreiptis ir spręsti šį klausimą.

Straipsnio nuoroda:

Ar mokytojams privaloma sveikatos patikra turi būti apmokėta?

Kviečiame dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“

2018 m. sausio 23 d. (antradienį) 15.00–15.30 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas. Per transliaciją bus galima tiesiogiai užduoti klausimus, pateikti savo nuomonę. Klausimus taip pat galima iš anksto siųsti į Nacionalinį egzaminų centrą el. paštu centras@nec.lt. Transliacijoje kviečiami dalyvauti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.

Transliacijos tikslas – pristatyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimo ir vykdymo aktualijas.

NEC informacija

Kategorijos: Skelbimai Žymos: ,

Nacionalinis diktantas 2018

Nacionalinis diktantas vyks 2018 m. vasario 23 d., penktadienį. Transliacija 10 val. per LRT Radiją ir internetu.

Diktantas organizuojamas kartu su Vilniaus prekybos paramos fondu „Dabar“.

Diktantą galite rašyti:

Kartu su savo kolektyvo nariais darbo vietoje.

Savo mokykloje.

Savo miesto bibliotekoje (vasario pradžioje bus paskelbtas atskiras sąrašas).

Savo savivaldybėje.

Diktantą savo darbo vietoje rašysiantys įmonių ir organizacijų darbuotojai savo darbus viename voke siunčia tiesiai konkurso organizatoriams. Organizatoriams darbus viename voke taip pat siunčia ir bibliotekų bei savivaldybių atstovai. Mokyklų atstovų organizatoriams prašysime siųsti tik geriausiai parašiusių moksleivių darbus, t.y. tuos, kuriuose yra ne daugiau kaip 5 klaidos.

Diktantus organizatoriams siųskite adresu:

Nacionalinio diktanto konkursui

AB Lietuvos paštas

J. Jasinskio g. 16

03500 Vilnius

 

DĖMESIO! Užsienio lietuvių bendruomenėms bus suteikta galimybė diktantą rašyti ne tiesioginės transliacijos metu, o joms patogiu laiku šeštadienį, vasario 24 d. Visiems norintiems turėsime galimybę atsiųsti transliacijos įrašą. Diktantus organizatoriams bus galimybė išsiųsti per LR ambasadas. Visi rašiusieji dalyvaus konkurse įprastomis sąlygomis.

Susisiekite su organizatoriais:

vytaute@diktantas.lt

diktantas@diktantas.lt

 

Geriausiai parašiusieji apie konkurso rezultatus bus informuoti asmeniškai. Diktanto tekstas bus skelbiamas 2018 m. vasario 26 d.

Dėmesio: dėl didelio dalyvaujančiųjų kiekio į finalą atrenkami tik geriausi darbai – mokytojų komisija darbus tikrina tik iki 5–6 klaidos. Todėl parašius rekomenduojame pasilikti savo teksto kopiją ir pasitikrinti, kaip jums sekėsi, savarankiškai.

2018 m. finalas vyks balandžio pradžioje. Finalą tiesiogiai transliuoja LRT Kultūros kanalas.

Kategorijos: Skelbimai, Konkursai Žymos:

Šalin rankas nuo Shakespeare`o

Mantas Stočkus

Tikriausiai nėra tokio žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su Williamu Shakespeare’u, vienu žymiausių dramaturgų literatūros pasaulyje. Jis yra tapęs neatsiejama dalimi kultūros, palietęs ne tik literatūrą, bet ir kitas meno sritis: teatrą, dailę, muziką, šokį, kiną.

Praėjo daugiau nei keturi šimtai metų po bardo mirties, tačiau teatro scenai vis negana „Hamleto“, „Makbeto“ ar „Karaliaus Lyro“. Nėra metų, kad šie kūriniai nebūtų rodomi kur nors pasaulyje, spektakliai nuolatos statomi geriausių teatro režisierių, juose vaidina žymiausi aktoriai arba tokie, kurie po spektaklio tampa garsūs. Kiekvienas naujas pastatymas pritraukia visuomenės dėmesį, o kritikai su nekantrumu laukia galimybės įvertinti naujagimį. Pamatyti „Hamletą“, „Makbetą“ ar „Karalių Lyrą“ naujame, dar nematytame amplua. Juk pjesės su kiekvienu nauju pastatymu atgimsta: scenografija, kostiumai, vizualiniai efektai, aktorių mimikos ir judesiai vis suranda naują spalvą, kurioje keturių šimtų metų senumo žodžiai gali atskleisti iki tol negirdėtą dialoguose slypinčią prasmę.

Ir Lietuvos teatro scenose galima pamatyti W. Shakespeare’o pjesių. Tai nedažnas reiškinys žinant, kad pasirinkti bardo kūrinį yra drąsus žingsnis. Tuo labiau suvokiant, kokia milžiniška atsakomybė ateina su tuo. Tikriausiai todėl režisierių vardai reklamos plakatuose yra gerai žinomi, nes ne bet kam įmanoma originaliai apžioti „Hamletą“ ar kitą pjesę.

Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas ir Vidas Bareikis yra tarp tų, kurie bandė surasti tą naują spalvą ir pristatyti publikai savąjį „Hamletą“. Ši pjesė ant popieriaus buvo išspausdinta dar autoriui esant gyvam. Įdomu, kad egzistuoja net trys „Hamleto“ versijos: skirtingos ilgiu, žodynu ir veikėjų vardais. Taigi galima varijuoti dialogų ir sceninių akcentų diapazonu. Dažniausiai pasirenkama versija yra paskutinė, išleista praėjus septyneriems metams po W. Shakespeare’o mirties.

Johnas Hemingesas ir Henry Condellas, W. Shakespeare’o draugai, surinko iki tol išmėtytas pjeses, parengė ir išleido pirmąjį 36 dramų rinkinį „Pono Viljamo Šekspyro komedijos, kronikos ir tragedijos“. Jų dėka pasaulį išvydo 18 iki tol, atrodytų, neegzistavusių kūrinių, tarp kurių galima rasti „Antonijų ir Kleopatrą“, „Koriolaną“, „Julijų Cezarį“, „Audrą“ ir „Makbetą“. Pasaulis galėjo netekti „Makbeto“! Vienos iš pjesių kaip niekada aktualios dabartiniam pasauliui. W. Shakespeare’o kūryba tuo ir ypatinga. Joje atsispindi nuogas žmogus, be kaukių ir su visomis ydomis. Tokie tekstai žmonijai labai reikalingi, nes esame linkę užsimiršti.

Mums dažnai iš naujo reikia priminti, prie ko gali privesti nevaldoma ambicija, jėgos troškimas, pyktis, vertybių paniekinimas, kraujo spalva, aistra, koks silpnas yra vyriškasis ego ir kaip lengva juo manipuliuoti. Aprengti šių dienų drabužiais, apsupti mums pažįstamų dekoracijų aktoriai nesunkiai primena žiniasklaidoje matomas antraštes. Čia ir slypi W. Shakespeare’o genialumas – būti aktualiam net po keturių šimtų metų.

Vis dėlto iš pavydo ar noro padėti J. Hemingesas ir H. Condellas redagavo bardo užrašytus žodžius. Iš to kyla abejonė, ar tai, ką girdime spektaklyje, yra tikrai visiems žinomai pavardei priklausančios eilės. Išleidus rinkinį neilgai trukus pasirodė kiti leidiniai, ir juose vėlgi tekstas koreguotas. Kai kuriuose atsirado naujų pjesių, net nepriklausančių W. Shakespeare’ui.

Istorinis kontekstas irgi turėjo didelę įtaką, kodėl tekstas buvo smarkiai redaguojamas, nes jis turėjo atitikti to laikotarpio reikalavimus. Kiek vėliau pjesėse yra pažymimi veiksmai ir atskiros scenos, pristatomi veikėjų įėjimai ir išėjimai remiantis tekste esančios eigos logiškumu. Taip pat atsiranda veikėjų sąrašas, ir iš esmės kūriniai įgauna modernaus teatro teksto įvaizdį. Kasmet pjesės pritaikomos besikeičiančiai teatro ir literatūros kultūrai.

Galima spekuliuoti idėja, kad W. Shakespeare’as specialiai paliko laisvės interpretacijai. Jis sukūrė (jeigu sukūrė) tvirtą formą, kuri iš kartos į kartą yra aplipdoma naujomis interpretacijomis. Bene geriausias to pavyzdys yra teatras. Pavyzdžiui, ilgiausia pjesė yra „Hamletas“, kurią visą suvaidinti reikia net keturių valandų, tačiau dažniausiai tam tikros vietos yra iškarpomos. Paliekami esminiai taškai, kuriuos visi žino, dėl kurių, būna, ir ateinama. Įsivaizduokite šią pjesę be žymiojo monologo, prasidedančio žodžiais: „Būti ar nebūti – štai klausimas.“ Režisierius sulauktų daug klausimų, jeigu ši vieta būtų iškirpta, publikai tai būtų didžiausia diskusijų tema spektakliui pasibaigus. Ir čia labai svarbus žiūrovo išprusimas, jo pasiruošimas einant į tokio lygio spektaklį. Kitaip trys valandos (dažniausiai tiek trunka modernūs pastatymai) taps nesibaigiančia kančia žiūrint į laikrodį.

Kaip jau minėjau, laisvė yra vienas pagrindinių aspektų, be aktualumo, kuris leido W. Shakespeare’ui išgyventi iki dabar. Laisvė surasti aktoriui savąjį Hamletą ir pritaikyti jį tos dienos pasauliui, atrasti naują garsą eilėms ir būdą joms perteikti režisieriaus sumanymu. O kur dar klausimai, kaip reikėtų pasakyti įžymųjų monologą „Būti ar nebūti“? Kaip perteikti tą abejonę, kabančią tarp gyvybės ir mirties? Kur padaryti pauzę ir kokį pasirinkti kirtį? Kokį žodį pabrėžti ir kurį ištarti pašnibždomis? Tai tik keli iš daugelio klausimų, į kuriuos aktorius ieško atsakymų su režisieriaus pagalba. Pastarajam yra tekęs sunkesnis klausimas: kokiu moliu aplipdyti naująjį Hamletą? Reikėtų nepamiršti ir kitų veikėjų, ne mažiau svarbių ir įsimintinų, taip pat scenos dekoracijų ir kostiumų. Juk visa tai sukuria ypatingą spalvą, naują spalvą W. Shakespeare’o žodžiams.

Postmodernioje kultūroje eksperimentai yra tapę kasdienybe, ir tam tikri kūriniai sunkiai telpa į apibrėžtus rėmus, tačiau W. Shakespeare’o atveju jie turi būti išlaikyti. Nebent bandoma kas nors visai nauja, pasirinkus vieną iš bardo motyvų. Klasikiniame teatre režisieriai turėtų laikytis vienos taisyklės: nekišti rankų prie žodžių. Pjeses galima apkarpyti išmetant vieną ar kitą sceną. Išprusęs žiūrovas tai supras kaip saviraiškos ir asmeninio sprendimo gestą. Yra visai kas kita, kai pakeičiami, perrašomi žodžiai. Imama lįsti iš rėmų, kurie ir taip yra ganėtinai lankstūs. Pradedama pataikauti žiūrovui vien todėl, kad eilėse yra kalbama nepatogiai, gali būti perrašyta visa scena. Taip atsitiko Sidnėjaus Operos teatre, kai pjesės „Venecijos pirklys“ pabaiga buvo pakeista, nes joje galima įžvelgti rasistinių ir antisemitinių užuominų. Būtent tokiose situacijose publika turėtų atpažinti šiuos dalykus ir gebėtų atskirti eksperimentą nuo klasikinio kūrinio, ji po spektaklio turėtų įvertinti ir atitinkamai reaguoti į pokyčius.

Gyvename liberaliame pasaulyje, kuriame meno formos išaugo ir išsilaisvino iš buvusių suvaržymų. Galima daryti ką nori ir kaip nori. Tai nuostabu, tačiau tokių klasikų kaip W. Shakespeare’o dėka mes turime progą jaustis stovintys ant žemės. Turėti unikalią galimybę susipažinti su renesansu, jame gyvenusiais žmonėmis ir egzistuojantį ryšį tarp kartų. Juk niekam nėra paslaptis, kad kūryba yra mūsų veidrodis. W. Shakespeare’as irgi naudojosi jį supančiu pasauliu kaip medžiaga pjesėms. Susipažinti su to laikotarpio žmonių jausmais, kurie per laiką nepasikeitė, yra unikali proga. Mes ir dabar pavydime, pykstame, keršijame, žudome, abejojame ir svarstome – kaip ir žmonės, gyvenę prieš keturis šimtus metų. Todėl egzistuoja amžini kūriniai, įkalinę tikruosius jausmus, žmogaus nuogą sielą. Tokią, kokią turime kiekvienas, be papildomo grimo sluoksnio. Nejaugi pradėsime trinti nepatogius žodžius bijodami būti sužeisti jų aštrių kampų? Išsigąsime mažo lankomumo? Nustosime sau kelti klausimus ir priminti apie žmoguje esančią jausmų amplitudę vien todėl, kad vienas ar kitas žodis privertė stipriau įsikibti į teatro kėdę?

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Lietuvių literatūros lobynas: Balio Sruogos „Dievų miškas“

Algis Kalėda Balys Sruoga. Dievų miškas: memuarai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 445 p. Balys Sruoga (1896.II.2-1947.X. 16) -vienas žymiausių lietuvių rašytojų, poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, literatūros ir tautosakos tyrėjas, kurio literatūrinis palikimas stebina ir įvairove, ir menine skvarbą. Debiutavęs 1911 m. straipsneliais, eilėraščiais „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Pirmajame bare“, susižavėjęs simbolizmu, vėliau […]
Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Kolegė Rasuolė Karpejienė dalijasi gerąja patirtimi: Motiejus Kazimieras Sarbievijus

N. Sadūnaitės kalba Seime (2018- 01- 13 d.)

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,