Didinant pažymių bei kaupiamojo balo svarbą, bus siekiama naikinti netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, teigia švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. Taip jis komentuoja sprendimą nuo 2019-ųjų priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir pagal metinių pažymių vidurkius.

„Iki šiol priėmimas į aukštąsias mokyklas buvo vykdomas pagal brandos egzaminų rezultatus, bet jau nuo kitąmet priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Taip pat numatytos geresnės galimybės mokiniams rengti brandos darbus, už kuriuos bus skiriami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas“, – priduria ministrės patarėjas, išreiškęs lūkestį, kad rašančiųjų brandos darbus daugės.

A.Varanauskas, komentuodamas nuo kitų metų įsigaliosiančią vertinimo tvarką, pabrėžia, kad ji tvirtinama prieš dvejus metus: „Tai daroma siekiant, kad jaunuoliai iš anksto žinotų apie keičiamas stojimo taisykles ir turėtų laiko joms pasiruošti.“

„Tad 2019 metais galios 2017 metais patvirtinti minimalūs rodikliai, kuriais pradedame pereiti nuo brandos egzaminų prie kaupiamojo vertinimo sistemos stojant į aukštąsias mokyklas.

Iš turimų duomenų matome vertinimo netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, tad, toliau didindami mokyklinių rezultatų svarbą ir mokymosi įvertinimų bei kaupiamojo balo vaidmenį, turime šiuos iššūkius išspręsti“, – atsakyme 15min dėsto A.Varanauskas.

Skaitykite daugiau: 

Kodėl 2019 metais vėl bus keičiama stojimo tvarka?

Mokymo lėšų paskirstymo tvarka, t.y klasės krepšelis. Lėšos skaičiuojamos pagal mokytojo metodininko, turinčio 10-15 metų stažą, koeficientą 7,61. Yra klasių skaičių variantai, joms skiriamos valandos ir t.t. Klasėje gali būti ir vienas mokinys, tik tada finansuojama 0,33 reikiamų lėšų.

MOKYMO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMAS, PASKIRSTYMAS IR PANAUDOJIMAS

UAB „UGDA“ informuoja, kad galite įsigyti „Taiklios plunksnos strategija“ leidinį 11 (III gimnazijos) klasei. Tai leidinys paruoštas mokiniams maksimaliai puikiai išlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą. Tai leidinys neturintis analogų.

Užsakymai priimami

El. paštu: justugda@gmail.com

Mob. tel.: (8 687) 51 947

www.ugda.lt

Jau galite įsigyti ir PRATYBAS 12 KLASEI

 

 

Medžiaga, rasta internete: PASIULYMAS RUGSĖJO PIRMAI

Gal kam pravers medžiaga, rasta internete: Rugsejo pirmajai

Kolegė Danutė Visockienė rekomenduoja:

Literatūros vadovėliai 5- 8 klasėms

Kolegė Lolita Narbutienė rekomenduoja:

Mieli lietuvių kalbos mokytojai,

 UAB „Ugda“ sveikina Jus su artėjančiais mokslo metais ir informuoja, kad jau išleido pirmą ir antrą dalį IV gimnazijos klasei skirto trijų dalių pratybų sąsiuvinio „Taiklios plunksnos strategija“. (Trečia dalis pasirodys gruodžio mėn.) Leidinio autorė – Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokytoja Lolita Narbutienė.

Pratybose „Taiklios plunksnos strategija“, skirtose IV gimnazijos klasei, pateikiama teorinė medžiaga, padėsianti giliau suvokti ir lengviau įsiminti tekstus, įžvelgti analizuojamo kūrinio ryšį su kitų rašytojų kūryba, bei atidžiojo skaitymo užduotys, atspindinčios svarbiausias kūrinių temas. Yra skirtų dirbti poromis (grupėmis), diferencijuotų bei lyginamosios analizės užduočių. Literatūros teorijos ir praktinės užduotys palengvina mokytojo darbą ir leidžia mokiniui puikiai pasiruošti valstybiniam lietuvių kalbos brandos egzaminui. Tai pirmosios ir kol kas vienintelės tokios pratybos, kuriose plačiau nei kur kitur išnagrinėta V. Mykolaičio – Putino bei kitų autorių kūryba.

Pratybos parengtos taip, kad mokiniui mokytis būtų įdomu, o mokytojui dirbti lengva. Mokytojams yra paruošti atsakymai, kad konsultuoti mokinius būtų patogiau. Pirmosios ir antrosios dalies pratybų kaina po 6.50 €.

Užsisakyti galima www.ugda.lt

Rekomenduojame ir anksčiau pasirodžiusias PRATYBAS XI KLASEI.

 

 

 

 

Rugpjūčio 23-24 d. kviečiame į mokymus „Dėl pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimo“, kuriuos organizuoja Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (buvusi LŠĮPS). Mokymų tikslas – darbo grupės narius plačiau supažindinti su pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelio ypatumais ir įgyvendinimo problematika praktikoje, pristatyti parengtą praktinę medžiagą, kuri bus naudojama kaip pagalbinė priemonė ugdymo įstaigų lygmeniu derantis dėl teisingo etatų formavimo dirbantiems mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams.

Mokymai vyks Smalininkuose, adresu: Nemuno 121 a, Endriušių km., atkrepiu dėmesį, kad tai pasienio zona ir reikėtų turėti asmens dokumentą.

Jeigu Jus sudomino šis renginys, prašau infomuokite mane iki rugpjūčio 20 d.

Loreta Kirkickienė
Biuro vadovė
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga

Tel. 8647 16443
El.p.: info.lmsmps@gmail.com
Tinklapis: www.lmsmps.lt

2018.08.23 Mokymu darbotvarke

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė viltį, kad kitąmet įsigalios nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka – priėmimas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Tiesa, egzaminus, anot politiko, siekiant gauti baigimo atestatą, vis tiek laikyti reikės, tačiau jų rezultatai esą nieko nelems.

„Aukštojo mokslo srity, kas tikrai paveiks labai daug žmonių, ypač moksleivius, aišku vyresnių klasių, tai yra, kitais metais mes turėtumėm pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą – nebeturėtų būti priimama pagal rezultatus baigiamųjų egzaminų, turėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas pagal vidurkius 11–12 klasių“, – pirmadienį naujienų portalo Delfi.lt konferencijoje kalbėjo R.Karbauskis. Anot jo, priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks ne vasarą, kaip dabar, o pavasarį. Tokia sistema, R.Karbauskio tikinimu, veikia Vakarų Europos šalyse, kur jaunuoliai esą „ne egzaminams ruošiasi, o mokosi“.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas – pavasarį

„Baigiamieji egzaminai išliks, bet jie nebelems nieko stojant. Jie tiktai, jeigu, pavyzdžiui, aukštoji mokykla reikalauja vidurkio tam tikro, tai atitinkamai tie egzaminų rezultatai… Jie tiesiog patvirtins, kad tu išlaikei mokyklos kursą, tai – kad turi patenkinamą pažymį […]. Priėmimas į aukštąją mokyklą nebebus po mokyklos baigimo, o, kaip Vakarų Europoje, jis bus dvyliktos klasės metu. Tai yra, dvyliktoje klasėje pavasarį moksleivis jau žinos, į kokią aukštąją mokyklą jis yra priimtas. Ir tada jis tik turės išlaikyti vidurkius, jeigu tik to reikalauja. Pavyzdžiui, jeigu vidurkio reikalauja devynių, tokiu atveju aukštoji mokykla gauna vienuoliktos klasės vidurkį – motyvacinius laiškus, ar ten kažkokius kitokius dalykus, darosi pati aukštoji mokykla pagal savo interesą. Ir po to, ką moksleivis turi pristatyti po dvyliktos klasės baigimo, tai yra, dvyliktos klasės vidurkį ir atestatą – kad jis pabaigė. O atestato patvirtinimas yra baigiamieji egzaminai – kad jis išlaikė juos“, – pokyčius komentavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, išreiškęs lūkestį, kad jie bus įgyvendinti kitąmet, jei ne – 2020 metais.

Skaitykite daugiau:

Egzaminų rezultatai nieko nelems

Dviejų dalių drama

Režisierius ir scenografijos autorius Artūras Areima
Premjera: 2018 m. balandžio 28-29 d.
Trukmė: 2 val. 40 min.

Bilietai www.bilietai.lt

Kostiumų dailininkė Diana Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Kompozitorė – π

Panevėžio J. Miltinio dramos teatre kuriamas spektaklis pagal A. Škėmos dramą „Pabudimas“ – tai pirmasis šio kūrinio pastatymas profesionalioje scenoje nepriklausomoje Lietuvoje (1989 m. šį tekstą Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre į sceną perkėlė režisierius J. Vaitkus); be to, tai pirmasis lietuvių dramaturgijos klasikos pastatymas režisieriaus A. Areimos kūrybinėje biografijoje, kuris, kaip tikimės, taps savotišku Panevėžio J. Miltinio teatro vėliavnešiu, užtikrinančiu glaudesnį ryšį tarp savo veido, teatrinės kalbos bei publikos ieškančio atsinaujinančio teatro ir savosios kultūrinės bei socialinės tapatybės ieškančios miesto prie Nevėžio publikos.

Žmogaus prigimtinis dvilypumas, tikrosios savasties bei žmogiškumo, tam tikro vidinio moralinio pagrindo paieškos yra ir A. Škėmos chrestomatinio teksto „Pabudimas“ pagrindinės temos, plėtojamos naujajame A. Areimos spektaklyje. Dramoje „Pabudimas“ matome kraštutines būsenas, ribines situacijas išgyvenančius personažus, kurių svarbiausias tikslas – išlikti žmonėmis arba atrasti bei išpuoselėti savyje po represyviu okupacinės ideologijos presu prislėgtą žmogiškumą, pilietinį bei moralinį sąmoningumą, išsilaisvinti arba, A. Škėmą perfrazuojant, pabusti, bei išsaugoti tikėjimą savo aukos prasmingumu.

Bene didžiausia A. Škėmos teksto stiprybė – jo vaizduojamų veikėjų įvairiapusiškumas. „Pabudime“ veikia žmonės, kuriems nesvetimos silpnybės, kuriuos persekioja baimės bei manijos, kontrastuojančios su jų išorine. A. Škėma vengia etinio ar juo labiau religinio dogmatiškumo, neginčijamų tiesų, todėl šis tekstas skamba stebėtinai šiuolaikiškai, nepaisant to, kad dramos veiksmas tarsi ir vyksta sovietinėje tardymo kameroje.

Nė nekalbant apie pavienius, chaotiškus žiaurumo, prievartos, neapykantos atvejus, interneto erdvę bei žiniasklaidą pastaraisiais metais užplūdo dokumentinės sadizmo scenos, susijusios su įvykiais Ukrainoje ar Artimuosiuose rytuose, išpuoliais prieš atvykėlius iš Rytų Europos, regis, civilizuotose Senosios Europos kultūrose. Spektaklio autoriai tiki, kad vėl iš II-ojo pasaulinio karo pelenų kylanti ksenofobija yra kažkas stipresnio, universalesnio ir reikšmingesnio nei vien pakitusios sociokultūrinės paradigmos liekanos, jaunimo su tokiu pasitenkinimu įvardijamos kaip „homo sovieticus“ palikimas.

„Pabudimo“ kūrėjai įsitikinę, jog anuometinio laikmečio ideologinių dogmų paženklintos temos bei leitmotyvai anaiptol neprarado aktualumo ir šiandien – net priešingai: būtent šiandieninėje Lietuvoje, kylant visuotiniam nerimui dėl pačių įvairiausių išorinių grėsmių, Lietuvos, o ir visos Vakarų bei Rytų Europos visuomenėms saugios užuovėjos ieškant kraštutinėse dešiniosiose ideologijose, laisvės, humanistinės moralės poreikį bei pajautą tolerancijai vis labiau marginalizuojant tikroms bei tariamoms baimėms, pagrindinis A. Škėmos „Pabudimo“ leitmotyvas turėtų nuskambėti ne mažiau aktualiai, nei 1989-aisiais ar prieš šešiasdešimt metų.

Vaidina: Giedrius Arlauskas, Marius Cemnickas, Jonas Čepulis, Anicetas Gendvilas, Donatas Kalkauskas, Petras Kežys, Vytautas Kupšys, Lolita Martinonytė, Justina Nemanytė, Emilis Pavilionis, Laimutis Sėdžius, Jolita Skukauskaitė, Vainius Sodeika.