Kolegės Laimos Kaupienės mokinio Luko Pociūno straipsnis

Strazdo giesmininko virusas ir Igno Krupavičiaus minčių injekcija

Pasaulyje tarpsta virusas. Tačiau tai ne koronavirusas, kuris aktualus šiomis dienomis ir kurio taip baiminamasi. Šis yra daug senesnis ir tūno mūsų galvose.

Rasinė diskriminacija, kurią pavadinau virusu, itin iškilo XVI-XVII amžiuose, prasidėjus imperializmui, kai europiečiai pradėjo užsiimti vergų prekyba. Tuomet susiformavo mintis, kad juodaodis yra mažiau civilizuotas, išsivystęs ir greičiausiai net negali būti vadinamas žmogumi. Tačiau rasizmas atsirado ne dėl odos spalvos ar dėl to, kad viena rasė buvo laikoma prastesnė. Rasizmas kilo iš noro pateisinti savo veiksmus, nesijausti kaltais dėl savo padarytų nusižengimų, buvo lengviau susitaikyti su savo brutaliu elgesiu manant, kad juodaodžiai yra skirti tarnauti šeimininkui, kad toks yra prigimtinis, o ne primestas jų rasės bruožas.

1962 metais pasirodžiusiame režisieriaus Robert Mulligan filme „Nežudyk strazdo giesmininko”,  pastatytame pagal to paties pavadinimo Harper Lee romaną, kuriame advokatas Atikus Finčas sutinka ginti juodaodį Tomą Robinsoną, kaltinamą jaunos baltaodės moters Meijelos išprievartavimu, vaizduojamas rasizmo absurdiškumas. Tomui Robinsonui pasakius, kad moteriai jis padėjo atlikti sunkius darbus, nes jos gailėjosi, pasigirsta miestelio šerifo frazė: „Tau buvo gaila jos? Baltosios moters?“ Matome, kad į juodaodį buvo žiūrima kaip į beširdį ir bejausmį padarą. Tačiau teismo posėdžiui baigiantis Atikus Finčas taria šiuos žodžius: „Kaltė buvo jos motyvas. Ji nepadarė jokio nusikaltimo, bet beveik peržengė griežtą ir nuo seno mūsų visuomenės saugomą ribą. Ją peržengusieji yra laikomi mūsų nevertais ir vejami iš mūsų tarpo. Jai reikia sunaikinti savo prasižengimo įrodymus. Kas gi yra jos prasižengimo įrodymas? Tomas Robinsonas. Gyvas žmogus. Jai reikia atsikratyti Tomo Robinsono. Nes Tomas Robinsonas kiekvieną dieną primindavo, ką ji padarė. O ką ji padarė? Viliojo juodaodį. Baltoji moteris viliojo juodaodį. Padarė tai, kas mūsų visuomenėje yra nepriimtina. Ji pabučiavo juodaodį.” Atrodo, kad kitos rasės žmogus nebuvo laikomas žmogumi. Tai buvo tik daiktas, kuriuo galima pasinaudoti ir atsikratyti. Ir taip manė ne vien tik Meijela su savo tėvu, kuris ir inicijavo šį bandymą nuteisti juodaodį, bet ir kone visi teismo salėje susirinkę žmonės. Atrodo, kad šio įvykio absurdiškumą suprato tik Tomą Robinsoną ginantis advokatas ir teismo posėdį stebėję juodaodžiai, kurie, kad ir po nepalankaus nuosprendžio, Atikų Finčą pagerbė atsistodami.

Visas straipsnis:

Strazdo giesmininko virusas ir Igno Krupavičiaus minčių injekcija

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pradeda skelbti šių metų brandos egzaminų sesijos rezultatus. Pirmasis gretoje – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Sužinoti savo rezultatus abiturientai gali šiandien, ketvirtadienį, nuo 8 val. 10 min.

NŠA planavo rezultatus viešinti liepos 31-ąją, penktadienį, tačiau visus darbus spėjo atlikti greičiau.

Kaip pranešė NŠA, liepos 30 d. paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros privalomojo valstybinio brandos egzamino rezultatai. Egzaminą šiemet laikė 16 970 kandidatų. Egzamino neišlaikė 1 828 kandidatai, o šimtukus gavo 214 kandidatų.

Anot Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, karantinas įtakos rezultatams neturėjo. Pastaruosius penkerius metus išlaikymo procentas vidutiniškai svyruoja tarp 91–89 proc.

NŠA direktorė džiaugėsi, kad šiemet šimtukus gavusių kandidatų procentas – geriausias per pastaruosius penkerius metus. Po vieną šimto balų įvertinimą gavo mokiniai ir iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis lenkų ir rusų kalbomis.

Skaityti daugiau:

Skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai

Kolega Mindaugas Grigaitis rekomenduoja:

Priėmimas į magistrantūros studijas jau prasidėjo – rinkis iš daugiau nei 100 studijų programų Vilniaus universitete, nes geriausias laikas tęsti studijas yra dabar!

Visą reikalingą informaciją apie magistrantūros studijas, studijų programas ir svarbiausius stojimo žingsnius rasi žemiau.

Magistrantūros studijos

Birželio 22 d. prasidėjo valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Šiandien šalies abiturientams rimtas išbandymas – jie laikys valstybinį ir mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.

„Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių. O iš viso bus 28 267 kandidatai – abiturientai, buvę mokiniai ir eksternai“, – pranešime spaudai teigė egzaminų sesiją organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, todėl jį laikys visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų.

Brandos egzaminų tvarkaraštis – išanalizavus statistiką

Taip pat pranešime spaudai skelbiama, kad 2020 metų brandos egzaminų tvarkaraštis sudarytas, kad egzaminų vykdymas, mokinių darbų vertinimas, rezultatų paskelbimas ir stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas užtikrintų mokinių teisėtus lūkesčius. Kaip ir kasmet organizuojama pagrindinė ir pakartotinė brandos egzaminų sesijos.

Sudarant egzaminų tvarkaraštį atsižvelgta į mokinių pasirinktus egzaminus. Tvarkaraščiu siekiama užtikrinti, kad vienas paskui kitą būtų vykdomi skirtingų ugdymo sričių egzaminai arba tos pačios srities egzaminai, kuriuos abu pasirinko laikyti nedidelis mokinių skaičius.

Skaitykite daugiau:

Abiturientams – svarbus išbandymas: šiandien laikomas lietuvių kalbos egzaminas

Kolegė Irma Videikaitė dalijasi pamokos apie aiškinimą planu:

Kolegė Irma Videikaitė dalijasi gerąja patirtimi:

Kolegė Irma Videikaitė dalijasi gerąja patirtimi:

Mieli kandidatai, šiais metais atvykdami į brandos egzaminą, privalote ne tik turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje) ar vairuotojo pažymėjimą, bet ir dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), jei privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešoje vietoje numato karantino režimą ir (ar) ekstremalią situaciją reglamentuojantys teisės aktai.

Kandidatams patariama savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir (ar) vienkartines pirštines, jeigu tokios pareigos karantino režimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato.

Atvykdami į brandos egzamino centrus turite būti sveiki, neturėti pareigos izoliuotis ar laikytis kitų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytų, neleidžiančių dalyvauti egzamine įpareigojimų.

Tų, kuriems pasireikš viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų infekcinių susirgimų požymiai (karščiavimas (37,3 °C ir daugiau), sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.), prašome į egzaminų centrus nevykti.

Jeigu minimi požymiai pasireikš egzamino metu, prašome  nedelsiant iš jo pasišalinti ir skambinti  karštąja koronaviruso linija tel. 1808. Norėdami pasikonsultuoti, galite kasdien 8.00-23.00 valandomis nemokamai skambinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja linija  tel. +370 618 79984 ir +370 616 94562   (I-V  8.00-17.00; V 8.00-15.45) arba rašyti  elektroniniu paštu koronavirusas@sam.lt.

Be to, svarbu, kad per visus brandos egzaminus kandidatai rašytų juodai rašančiais tušinukais. Tai turėtų užtikrinti skenuotų atsakymų lapų vaizdų, kuriuos kandidatai matys skelbiant egzamino rezultatus, kokybę.

Informacijos šaltinis NŠA