Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Geroji patirtis’

Muzikinis poezijos monospektaklis „Kelionė“

 

Muzikinis poezijos monospektaklis „Kelionė“ 
– tai miestietiškos lyrikos šventė kiekviemo poezijos mylėtojo ausims ir akims, o taip pat tai vienas iš būdų paminėti vienos iškiliausių lietuvių poetės, Juditos Vaičiūnaitės atminimą. Aktorė Donata Kielaitė kviečia žiūrovus kartu su spektaklio heroje pakeliauti gyvenimo poezijos keliais ir amžinai aktualių meilės paieškų takais.
„Kelionė“ – tai ėjimas į save, persmelktas svaiginančios, kankinančios ir gydančios meilės. Tai kančios, džiaugsmo, susitaikymo su tikrove ir savimi istorija. „Aš nežinau, galbūt mano kuriama herojė išgyvens meilės pilnatvę ir pajus vienybę su savo siela, jos esybe. O gal ir ne, – apie savo spektaklį kalba D. Kielaitė. – Meilė… Juk tai kasdienė mūsų duona, kasdienė malda, kasdienis „mūzų prisilytėjimas“
Į emocijų sūkurį herojė neria kartu su muzika. Spektaklio metu aktorė gitara atlika Federiko Šopeno, Franco Šuberto bei kitų klasikinių kompozitorių kūrinius,o patefonas skleidžia sielą virpinančias melodijas.

 

Trumpai apie eilių autorę. Judita Vaičiūnaitė (1937–2001) – žymi XX a. lietuvių poetė, išleido apie 20 poezijos rinkinių, rašė pjeses vaikams, kritinius straipsnius ir esė. Jos kūryboje ypatingą vietą užima Vilniaus miestas, kuriame autorė praleido didžiąją gyvenimo dalį. Autorė sugebėjo savo poezijoje atskleisti dvasingą, laisvą, gyvenimą mylintį žmogų, išryškėjusį per istorijos detales ir kasdienybės įspūdžius.
Šiek tiek apie spektaklio autorę: Donata Kielaitė 2010 m. baigė Lietuvos muzikos teatro akademiją (kurso vadovė prof. Algė Savickaitė). Sukūrė ne vieną vaidmenį Lietuvos teatrų scenose. Nuo 2008 metų ji dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Nuo 2011 – 2013 metų Šiaulių dramos teatro aktore. Šiuo metu vaidina Užupio dramos teatre bei yra pasukusi autorinės kūrybos keliu. Sukūrė du autorinius spektaklius –  muzikinį poezijos monospektaklį „Kelionė“ pagal Juditos Vaičiūnaitės eiles ir spektaklį “Bevardė“, kuriam pati rašė scenarijų.

 

Spektaklis „Kelionė“ orientuotas į 9-12 klasiį moksleivius.
 
Spektaklio trukmė 1 valanda. Mokyklose rodomas sutrumpintas variantas  45 minutės.
 
Kaina vienam moksleiviui – 2 eurai Susirinkus 50 ir daugiau mokinių, kaina  – 1,5 euro.
 
Spektaklio autorius: Donata Kielaitė
Vaidina: Donata Kielaitė
Kostiumo dailininkė: Grytė Pintukaitė
Muzikos ir garso režisierius: Jurgis Valančauskas
Trukmė: 1 val.
 Mokyklose rodome sutrumpintą – 45 minučių variantą.
Spektaklis rodytas Vilniaus Jaunimo teatre, „Lėlės“ ir kituose tatruose bei gastrolėse   Vilniaus ir daugelio Lietuvos rajonų mokyklų.
Galite pažiūrėti trumpą pristatomąjį video iš pasirodymo  Kauno menininkų namuose. 
https://www.youtube.com/watch? v=rBTays-rUTk
Lapkričio   20, 22 ir 23 bei gruodžio  1, 5 ir 6 dienomis  atvykstame į Šilalės  rajoną.
Pagarbiai
Virginija Juškėnienė
tel. 86 77 53 491
Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Lapkričio 17 d.- Salomėjos Nėries gimtadienis

2017 m. lapkričio 17 dieną sukanka 113-osios metinės, kai 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršuose (Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis) gimė poetė Salomėja Nėris (tikr. Bačinskaitė-Bučienė), 1904 11 17 Kiršuose (Alvito vls., dab. Vilkaviškio r.). Jos kūriniai paveikti romanso poetikos, lietuvių liaudies motyvų. Paskelbė poezijos rinkinius „Anksti rytą“ (1927), „Pėdos smėlyje“ (1931), „Diemedžiu žydėsiu“ (1938), „Lakštingala negali nečiulbėti“ (1945) ir kt. Įsitraukė į politiką, kolaboravo su Sovietų Lietuvos ir Sovietų Sąjungos valdžia (1940–1945). 1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Gimnazijoje veikė moksleivių ateitininkų kuopa, į ją įstojo ir S. Nėris. Mėgo dalyvauti moksleivių vakaruose, skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius, eilėraščius.

1921 m. ateitininkų šapirografuotame laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius, pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po 1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu „Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu. Nuo to laiko, ypač nuo 1924 m., jos eilėraščiai, pasirašyti Nėries, o vėliau Salomėjos Nėries slapyvardžiais, pradeda dažnai rodytis spaudoje. Baigusi Vilkaviškio gimnaziją, 1924 m. S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką – psichologiją, ateidavo į Humanitarinių mokslų fakultetą pasiklausyti Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Balio Sruogos paskaitų, dalyvavo ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ veikloje. Tuo metu draugai ją atsimena kaip subtilią, didelio jausmo ir įspūdžių žmogų.

Draugiškesnius jausmus palaikė su jaunais poetais, rašytojais – Juozu Tysliava, kilusiu iš to paties kaimo, ir Stasiu Santvaru, Petronėle Orintaite, Vincu Mykolaičiu-Putinu. Buvo įsimylėjusi savo dėstytoją Juozą Eretą. Susikaupusius išgyvenimus išliedavo dienoraštyje arba eilėraščiuose, kuriuos rašė naktimis. Augino kasas, jas nukirpo tik 1929 m., grįžusi iš užsienio. Mėgo kuklius ir tvarkingus drabužius, dėvėjo aksomo suknutes, papuoštas baltomis apykaklaitėmis, mėgo įvairias skareles, šalikus, sages, avėdavo aukštakulniais batukais. Studijuodama universitete S. Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927 m.) ir iškart buvo pripažinta kaip poetė.

1928 m. baigė universitetą. 1928 m. persikėlė į Lazdijus: nuo rugsėjo 1 d. Švietimo ministerijos paskirta Seinų „Žiburio“ gimnazijos neetatine mokytoja praktikantės teisėmis. Gyvendama Lazdijuose, S. Nėris dėstė gimnazijoje vokiečių kalbą, vadovavo literatų būreliui, padėdavo mokiniams rengti vakarus, taip pat dėstė kursuose suaugusiems vokiečių kalbą. Nuo 1930 m. rugpjūčio 1 d. švietimo ministro įsakymu ji laikoma Seinų „Žiburio“ gimnazijoje etatinėje tarnyboje. Mokytojaujant Lazdijuose, 1930 m. liepos 3 d., Mokytojų cenzo tikrinimo komisija pripažino S. Nėriai aukštesniosios mokytojos vardą ir teisę mokyti: a) aukštesniojoje mokykloje – lietuvių kalbos, b) vidurinėje mokykloje – lietuvių ir vokiečių kalbų.

1929 m. birželio mėn. paskutinėmis dienomis S. Nėris išvažiavo į Vieną. Gyvendama Vienoje gilino vokiečių kalbos studijas vokiečių kalbos kursuose užsieniečiams prie Vienos universiteto. O jau 1929 m. vasarą pradėjo ruošti spaudai savo antrąjį eilėraščių rinkinį – „Pėdos smėly“, kuris išėjo 1931 m. 1930 m. vasarą trečią kartą lankėsi Vakarų Europoje su profesoriumi Baliu Sruoga. 1931 m. rudenį poetė persikėlė gyventi į Kauną. 1931–1934 m., gyvendama Kaune vertėsi privačiomis pamokomis, atsitiktiniu literatūriniu darbu, grožinės literatūros vertimais, kurie buvo spausdinami, pasirašyti įvairiais slapyvardžiais ir be parašų, periodinėje spaudoje ir atskiromis knygomis. Kaune suartėjo su trečiafrontininkais – kairiųjų ir prokomunistinių pažiūrų rašytojais.

1934 m. išleista S. Nėries versta Aleksandro Kuprino „Sulamita“, vėliau išėjo pasakų rinkinys „Mūsų pasakos“, kurias surinko Panevėžio apylinkėse. Tais pačiais metais poetė persikėlė gyventi į Panevėžį: nuo rugsėjo 15 d. švietimo ministro įsakymu ji paskirta Valstybės mergaičių gimnazijos mokytoja. Mokytojaudama Panevėžio gimnazijoje, S. Nėris vadovavo meno kuopai, padėjo ruošti literatūrinius vakarus. Čia poetė artimiau bendradarbiavo su rašytojos L. Didžiulienės dukterimi Vanda Didžiulyte-Albrechtiene, susipažino su savo būsimu vyru skulptoriumi Bernardu Buču. 1935 m. pradžioje išleido trečiąjį savo eilėraščių rinkinį – „Per lūžtantį ledą“. Vasarą gyveno Palangoje. Ten lankė švietimo ministerijos įsteigtus lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų vasaros kursus.

1936 m. kovo 15 d. Panevėžy įvyko literatūros vakaras, skirtas lietuvių rašytojos – realistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 75 m. sukakčiai paminėti, kurio metu S. Nėris skaitė kelis savo naujus eilėraščius. 1936 m. gyveno savo tėviškėje, lankėsi Kaune. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį išleido verstą V. Korolenkos kūrinį „Baisioji naktis. Makaro sapnas“, vėliau – poemėlę vaikams „Paštas“. Rugsėjo mėnesio pabaigoje išvažiavo į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos. 1936 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje įvyko Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo civilinės jungtuvės. 1937 m., gyvendama Paryžiuje, rašė poemą „Eglė žalčių karalienė“, lankė žymiausius miesto paminklus, muziejus, teatrus, dailės parodas, koncertus. Liepos mėnesį grįžo į Lietuvą, į Palemoną prie Kauno. Jos vyras B. Bučas, sukūręs šeimą, nusipirko plotelį žemės, pats projektavo ir kukliomis abiejų lėšomis statė namą, pasisodino didelį sodą. Poetė turėjo savo darbo kambarį, kuriame rašė eilėraščius ir ruošėsi pamokoms, skulptorius čia įsirengė dirbtuves.

1937 m. rudenį S. Nėris savo prašymu atkelta iš Panevėžio į Kauną ir pradėjo dirbti Kauno III Valstybinėje gimnazijoje, kasdien važinėjo iš Palemono į Kauną traukiniu. Gimnazijoje dėstė vokiečių ir lietuvių kalbas žemesnėse klasėse. Spalio 23 d. pagimdė sūnų, kuriam davė Sauliuko – Balandžio vardą. 1938 m. pirmojoje pusėje išleido ketvirtąjį savo eilėraščių rinkinį – „Diemedžiu žydėsiu“, laimėjusį 1938 m. Valstybinę literatūros premiją. 1939 m. sausio 13 d. Lietuvos rašytojų draugija Kaune, Valstybės teatre, surengė literatūros šventę, kurios metu jai įteikta 1938 m. Valstybinė premija už šį rinkinį. Tai buvo labai didelis poetės įvertinimas. 1939 m. išleistas jos eilėraščių rinkinio „Diemedžiu žydėsiu“ antrasis leidimas. 1940 m. kovo 27 d. Maskvoje, Vakarų Meno muziejaus rūmuose atidaryta lietuvių knygos paroda, kurioje buvo eksponuoti ir S. Nėries kūriniai.

1940 m. išleista poetės tautosakinė poema „Eglė žalčių karalienė“ (rašyta 1937–1940 m.) ir eiliuota pasaka „Našlaitė“, už kurias Lituanistikos instituto komisija paskyrė 1940 m. premiją kaip už geriausius veikalus, populiarinančius lietuvių kalbą, lietuvių istoriją ir tautosaką. 1940 m. okupacija buvo S. Nėries gyvenimo dramos kulminacija. Poetė paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat išrinkta į delegaciją vykti į SSRS Aukščiausiąją Tarybą (išrinkta AT deputate) prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Jai buvo pavesta parašyti poemą Josifo Stalino garbei. Poetė tokią poemą parašė. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS AT sesijoje, įjungiant Lietuvą į SSRS sudėtį, ji perskaitė pagal Vladimiro Dekanozovo nurodymą parašytos „Poemos apie Staliną“ ištrauką. S. Nėris tuo laikotarpiu rašė ir daugiau eilėraščių partinėmis temomis. 1940 m. pabaigoje periodikoje išspausdino poemą „Keturi“. Tuo metu pradėjo eiti literatūros, meno ir kritikos mėnesinis žurnalas „Raštai“, kurio redakcinei kolegijai priklausė ir S. Nėris. Ji taip pat įėjo į komitetą, organizuojantį lietuvių literatūros ir meno dekadą Maskvoje. 1941 m. pradžioje išleido savo poezijos „Rinktinę“, pradėtą ruošti 1939 metais. S. Nėris aktyviai dalyvavo rinkimų mitinguose Zarasuose, Dusetose ir Utenoje. 1941 m. sausio 12 d. ji išrinkta SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputate. 1941 m. vasarą, nacistinės Vokietijos kariuomenei pradėjus įsiveržimą į SSRS, bėgdama nuo vokiečių, S. Nėris su mažu sūnumi per Zarasus, Daugpilį, Didžiuosius Lukus, Rževą pasitraukia į Rusiją. Latvijos teritorijoje traukinys, kuriuo važiavo S. Nėris, buvo subombarduotas. Bombardavimo metu pražuvo poetės daiktai ir rankraščiai, kuriuos ji buvo pasiėmusi su savim. 1941 m. birželio paskutinėmis dienomis S. Nėris su sūnumi pasiekė Maskvą. Čia gyvendama ji aktyviai bendradarbiavo radijo komitete, ruošdama medžiagą laidoms lietuvių kalba. 1941 m. liepos pabaigoje Nėris iš Maskvos išvažiavo į Penzą, kur susipažino su Petru Veržbilausku, globojusiu poetę karo metais. Gyvendama Penzoje, parašė eilėraščius „Sakalai broleliai”, „Tėvynė”, „Kareivio motina”, „Partizanai miškuos” ir kitus. Aktyviai dalyvavo literatūriniuose lietuvių rašytojų vakaruose kartu su lietuvių rašytojais Liudu Gira, Kostu Korsaku, Antanu Venclova. Gruodžio 10 d. iš Penzos išvažiavo į Ufą. Kurį laiką pagyvenusi „Baškirijos“ viešbutyje, įsikūrė Mendelejevo gatvėje. Gruodžio mėnesį jos eilėraščiai pradėti skaityti per Maskvos radiją lietuviams skirtų laidų metu. 1942 m. birželio viduryje poetė iš Ufos išvažiavo į Maskvą ir ten liko gyventi. Maskvoje ji sutiko senus savo draugus, bendradarbiavo laikraščiuose, ypač leidžiamuose lietuvių kalba, dalyvavo literatūros vakaruose, skaitė savo kūrybą per radiją.

Gyvendama Maskvoje ji pradėjo blogai jaustis, tačiau nenorėjo eiti pas gydytojus. 1944 m. rugsėjo 30 d. vakare S. Nėris grįžo iš Maskvos į Kauną, susitiko su vyru Bernardu, bet Palemono namelyje nebegyveno. Apsigyveno Maironio gatvėje, o vėliau persikėlė į butą Dainavos gatvėje. Jau sirgdama poetė nenuleido rankų, nenusiminė, kad nelengvos gyvenimo sąlygos – dėl kuro stokos žiemą turėjo gyventi neapšildomame bute. 1944 m. rudenį lankėsi savo tėviškėje. 1945 m. sausio 30 d. Kaune, kino „Forum“ salėje, įvyko antras rašytojų literatūros vakaras, skirtas Kauno moksleiviams. Jo metu poetė skaitė savo eilėraščius.

1945 m. birželio 8 d. S. Nėris paguldyta į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Gulėdama ligoninėje, ji rūpinosi išleisti savo paskutinį eilių rinkinį, kurį rašė gyvendama Rusijoje. Šią knygą S. Nėris pavadino „Prie didelio kelio“, tačiau leidėjai ją pervadino „Lakštingala negali nečiulbėti“. Rinkinys, jai prašant, buvo atneštas į ligoninę. Poetei nepatiko nei pakeistas pavadinimas, nei kai kurie ištaisyti jos eilėraščiai.

1945 m. liepos 7 d. Maskvoje S. Nėris mirė nuo kepenų vėžio. Liepos 8 d. jos palaikai parvežti į Kauną. Liepos 9 d. įvyko S. Nėries laidotuvės. Poetė buvo palaidota Istorijos muziejaus sodelyje. 1992 m. palaikai iš Karo muziejaus sodelio iškilmingai perlaidoti į Petrašiūnų kapines.

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Abiturientams palankūs ilgai laukti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pokyčiai

Šių metų laidos abiturientų, laikysiančių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, laukia palankūs pakeitimai – autorius, atskleidžiančius rašinio temą, bus galima laisvai pasirinkti iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų privalomų autorių. Pakeitimas įsigaliojo švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei įsakymu pakeitus Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą.

Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikiamas trijų arba keturių autorių sąrašas, bet nuo šiol iš jo nebebus privalu pasirinkti vieno, tai bus tik rekomendacija. Rašydamas literatūrinį rašinį, abiturientas turės remtis dviem autoriais: vieną, pagrindinį, pasirinks iš autorių, kurie bus rekomenduojami egzamino užduoties sąsiuvinyje, arba galės pasirinkti bet kurį kitą privalomą autorių, nurodytą lietuvių kalbos ir literatūros programoje, o antras, kaip ir dabar, galės būti bet kuris kontekstinis autorius.

Iki tol laikančiųjų brandos egzaminą pasirinkimas buvo apribotas – jie privalėjo remtis bent vienu iš egzamino užduotyje nurodytu autoriumi. Analogiškas pakeitimas bus taikomas ir rašantiems samprotavimo rašinį, t. y., rašydamas samprotavimo rašinį, mokinys turės remtis vienu autoriumi, pasirinktu iš privalomų autorių, esančių ugdymo programoje.

„Pakeitimus padarėme atsižvelgdami, visų pirma, į mokinių ir mokytojų skundus ir nepasitenkinimą egzaminu. Esminių keitimų negalime padaryti, jų nepaskelbę prieš dvejus metus iki egzamino, todėl pirmoji kaupiamojo balo karta Lietuvos mokyklas galės palikti ne anksčiau kaip 2020 metais. Tačiau iki to sėdėti ir nieko nekeisti, matydami, jog situacija nėra gera, negalėjome. Todėl, pasitarę su švietimo bendruomene, radome šiuos sprendimus. Tikime, kad šie keitimai leis labiau atskleisti mokinių kūrybingumą, kultūrinį išprusimą – juk turime vertinti realų abiturientų gebėjimą remtis skaitytais kūriniais, juos analizuoti, o ne tai, ar jie tiksliai juos įsimena. Be to, tai sumažins ir taip didžiulį patiriamą stresą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė.

Dar vienas pokytis, numatytas ministrės pasirašytame įsakyme – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema. Toks kriterijus būtinas, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam elgesiui, kada rašinys yra išmokstamas atmintinai ir atėjus į egzaminą tiesiog mechaniškai perrašomas.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga pritaria leisti mokiniams brandos egzamino metu rašant rašinį remtis ne nurodytais trimis, o visais privalomos programos autoriais.
„Esame už visos privalomos programos sąrašą, neskaidant, nerūšiuojant jo į svarbius ir mažiau reikšmingesnius kūrinius, paliekant pasaulinio lygio V. Šekspyro, J. V. Gėtės, F. Kafkos ir A. Kamiu kūrybą. Ir europinis kontekstas, tegu ir toks neplatus, būtinas mokinio brandai patikrinti. Abiturientai jau seniai per egzaminą remiasi ne lietuvių kilmės, o Lietuvos autoriais ir jų verstiniais tekstais, tokiais kaip A. Mickevičius, M. K. Sarbievijus ir Nobelio premijos laureatas Č. Milošas“, –sako Nijolė Bartašiūnienė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė.

Pritarimą brandos egzamino pakeitimams išsakė ir Lietuvos moksleivių sąjunga.
„Tai geras pokytis, neįspraudžiantis mokinio į rėmus ir leidžiantis pačiam pasirinkti, kas jam aktualiau, kas artimiau, o ne nustatytus autorius. Jeigu mokinys silpnesnis, tikėtina, kad rinksis rekomenduojamus autorius. Gerai, kad suteikiama galimybė rinktis ir iš pasaulio klasikų, kurie yra vidurinio ugdymo programoje, nes iki šiol ugdymo programa buvo vienokia, o egzamino – kitokia“, – sako Raminta Matulytė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė.

Pasak jos, mokiniai taip pat teigiamai priima ir vertinimo kriterijų pakeitimą, kad nulis nebebus rašomas vien dėl to, kad neparašei reikiamo žodžių skaičiaus ar pasirinkai ne tuos autorius.

Pakeitimai galios laikant jau šių mokslo metų brandos egzaminą. Egzamino pakeitimai nėra esminiai, dėl to negalioja sąlyga apie juos pranešti prieš dvejus metus iki egzamino. Šiek tiek bus koreguojami ir egzamino vertinimo kriterijai, jie bus paskelbti iki lapkričio 25 d.

Pokyčiai trumpai

Buvo Bus
Literatūriniame rašinyje reikia remtis bent vienu autoriumi, nurodytu egzamino užduotyje. Nurodymai tampa rekomendaciniais, mokiniai gali remtis bet kuriuo privalomu autoriumi iš ugdymo programos.
Samprotavimo rašinyje reikia pasirinkti vieną iš nurodytų autorių. Nurodyti autoriai tampa rekomendaciniais, mokiniai pasirenka vieną iš ugdymo programos.
NEC vertinimo kriterijai bus paskelbti iki lapkričio 25 d.

Nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema.

Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 219 1197
El. p. info@smm.lt

Straipsnio nuoroda:

Abiturientams palankūs ilgai laukti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pokyčiai

Kova laimėta: abiturientams suteikiama daugiau laisvės 

Jau dabartiniai dvyliktokai per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinį.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nusprendė, kad rašydami literatūrinį ar samprotaujamąjį rašinį per brandos egzaminą abiturientai neprivalės remtis konkrečiais nurodytais autoriais, bet galės rinktis bet kuriuos autorius iš privalomos ugdymo programos.
„Esame gavę labai daug nusiskundimų, vyko labai plačios diskusijos dėl lietuvių kalbos egzamino vertinimo praeitais metais, ir manau, kad tam tikra kritika yra pagrįsta, todėl kartu sėdėjome su specialistais: lietuvių kalbos mokytojais, ekspertais, siekdamai išspręsti problemas (…). Tą sprendimą tikrai palaiko moksleiviai“, – BNS ketvirtadienį sakė ministrė.
Anot jos, pakeitimas leis per brandos egzaminus geriau pademonstruoti mokykloje įgytas žinias.
„(Autorių) rekomendacija bus pateikta, bet ja bus galima nesiremti, bus galima remtis bet kuriais kitais autoriais, kurie yra numatyti mokyklos kurse“, – sakė ministrė.
Lietuvos kalbos ir literatūros egzaminas abiturientams yra privalomas.

Straipsnio nuoroda:

Kova laimėta: abiturientams suteikiama daugiau laisvės 

Patvirtintas lietuvių kalbos ir literatūros BE keitimas

Ministrės pasirašytas dokumentas dėl VBE pakeitimo:

BE KOREKCIJA

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Teatralizuotas koncertas „Apie žvėris ir žmones”

Kolegė Violeta Puzarienė kviečia:

Kviečiu į susitikimą su mūsų kraštiečiu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi, kompozitoriumi  Antanu Kučinsku.

Teatralizuotas koncertas „Apie žvėris ir žmones”

Lapkričio 27 d. (pirmadienį) 17 val. 30 min. Ukmergės meno mokykloje Vienuolyno g. 7 skambės kompozitoriaus Antano Kučinsko muzikėčios pagal Kristijoną Donelaitį „Apie žvėris ir žmones “. Jas atliks aktorius Andrius Bialobžeskis (skaitovas), kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“: Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (klavesinas), Oliveris Ramonas (kontrabosas), Saulius Auglys (mušamieji).

„Apie žvėris ir žmones“ – tai teatralizuotas muzikinis kūrinys, kuris žanriškai galėtų būti įvardinamas kaip muzikėčios (muzikinės pasakėčios). Literatūrinei šio sumanymo inspiracijai pasitarnavo Kristijono Donelaičio pasakėčios, kurios nepelnytai šiandien užgožtos Metų. Pasitelkęs modernią muzikos kalbą kompozitorius siekia naujai pažvelgti į K. Donelaičio pasakėčias, traktuojant jas ne kaip istorinį artefaktą, o kaip paradoksaliai drąsią ir aktualią mūsų laikams medžiagą. Kiekvieną muzikėčią užbaigia moralai – aktoriaus monologai. Visą kūrinį įrėmina intordukcija ir koda, kurioje panaudota video projekcija su dailininko Giambattista della Porta (1535 – 1615) piešiniais.

Kompozitorius Antanas Kučinskas (g.1968 m.) – Ukmergės muzikos mokyklos absolventas, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, daugybės kamerinių, orkestrinių kūrinių bei muzikos dramos spektakliams autorius.

Įėjimas į koncertą – nemokamas.

Koncerto rengėjas – vš. į. Naujosios muzikos komunikacijos centras.

Rėmėjas – Lietuvos kultūros ministerija.

Pagarbiai

VšĮ „Kosakovskių institutas
Regina Škuropad
tel.:+37065282620
el.paštas: reskur@gmail.com

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Apsaugota: Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje

2017.11.15 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Apsaugota: Žemaitė. „Marti“. Pagal K.Umbraso ir G. Lazdyno straipsnius (užduotis)

2017.11.15 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Apsaugota: Tekstas atpasakojimui: V. Daujotytės „Žemaitė: ta pati ir vis kita“

2017.11.15 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Pagal Gintaro Lazdyno straipsnį „Žemaitės recepcija: vedybų sandėris apsakyme „Marti“. Šeima sukurta laimei

Kolegė Daiva Baliukonytė dalijasi gerąja patirtimi: Pagal Gintaro Lazdyno straipsnį. Skaitymui