Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘egzaminas’

Kviečiame dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“

2018 m. sausio 23 d. (antradienį) 15.00–15.30 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas. Per transliaciją bus galima tiesiogiai užduoti klausimus, pateikti savo nuomonę. Klausimus taip pat galima iš anksto siųsti į Nacionalinį egzaminų centrą el. paštu centras@nec.lt. Transliacijoje kviečiami dalyvauti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.

Transliacijos tikslas – pristatyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimo ir vykdymo aktualijas.

NEC informacija

Kategorijos: Skelbimai Žymos: ,

Informacija dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) kandidatų darbų vertintojų registracijos ir vertinimo laiko

Informuojame, kad 2018 m. sausio 10–vasario 7 d. vyksta VBE kandidatų darbų vertintojų registracija duomenų perdavimo sistemoje KELTAS.

Norėdami užsiregistruoti, būsimi VBE vertintojai turi kreiptis į savo mokyklos administracijos atstovą, atsakingą už duomenų perdavimo sistemą KELTAS. Išsami informacija apie VBE kandidatų darbų vertinimo proceso datą, vietą ir vertintojų atrankos principus skelbiama sistemoje KELTAS.

Rengdamiesi VBE kandidatų darbų vertinimui 2018 m. sausio 15–vasario 7 d. vykdysime užsiregistravusių dalyvauti vertinime vertintojų mokymus virtualioje mokymų aplinkoje. Apie tai informuosime duomenų perdavimo sistemoje KELTAS.

NEC informacija

Kategorijos: Skelbimai Žymos: ,

Kviečiame dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys“

2018 m. sausio 16 d. (antradienį) 15.00–15.30 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys. Per transliaciją bus galima tiesiogiai užduoti klausimus, pateikti savo nuomonę. Klausimus taip pat galima iš anksto siųsti į Nacionalinį egzaminų centrą el. paštu centras@nec.lt. Transliacijoje kviečiami dalyvauti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.

Transliacijos tikslas – pristatyti lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduočių modelį.

NEC informacija

Kategorijos: Skelbimai Žymos: , ,

2018 m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temų pavyzdžiai

Kaip informavo NEC, duomenų sistemoje KELTAS paskelbti 2018 m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temų pavyzdžiai: 2018 m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temų pavyzdžiai

Informacija apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą (2018 m.)

Informuojame, kad duomenų perdavimo sistemoje KELTAS skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temų pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip sudaryti minėtas temas. Atkreipiame dėmesį, kad įskaita vyksta vasario 28–balandžio 20 d. dienomis mokyklos vadovo nustatyta tvarka. NEC.lt informacija

2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, abiturientai ir kiti kandidatai autorius galės pasirinkti iš visų šio dalyko egzamino programoje privalomų autorių. Laikantieji per egzaminą galės naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.

Skaitykite daugiau:

2018 metų brandos egzaminai: kas keičiasi?

Galimybė naudotis programinių autorių kūriniais per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą mokiniams bus sudarytos sąlygos pasinaudoti ne tik dabartinės lietuvių kalbos ir dvikalbiais žodynais, bet ir privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu.
Kiekviena 14 mokinių grupė galės naudotis dviem kompiuteriais, vienas mokinys naudotis kompiuteriu iš viso gali ne ilgiau kaip 20 min. Pradėti naudotis kompiuteriu mokinys galės praėjus valandai nuo egzamino pradžios.
Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks 1,5 valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą ne ilgiau kaip 20 min. arba du kartus ne ilgiau kaip po 10 minučių. Jei mokinys iki egzamino pabaigos likus 1,5 val. kompiuteriu nepasinaudos ar pasinaudos tik vieną kartą 10 min., jis kompiuteriu galės naudotis tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip 10 min. tuo atveju, jei yra kompiuterio laukiančių kitų mokinių.

NEC informacija

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

Rašiklis per brandos egzaminus

Nuo 2018 m. palaipsniui bus pereinama prie skenuotų mokinių darbų kopijų vertinimo elektroniniu būdu. Siekiant aukštos mokinių darbų kopijų kokybės egzamine, reikia naudotis tik juodos spalvos tušinuku, nesinaudoti korektūros priemonėmis.

NEC informacija

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

Apsaugota: Seminaro „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose (arba kaip aš mokau samprotavimo)“ medžiaga [Seminaro dalyviams]

2017.12.15 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Saulius Jurkevičius. Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros

Kiekvienais metais po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kai mokiniai sužino savo įvertinimus, tenka matyti daugelio jų nuostabą ir sutrikimą.

Kalbėdamas mokiniams apie brandos egzaminus, nuolat kartoju, kad jeigu sąžiningai ir stropiai mokeisi, gali tikėtis realiai prognozuojamo įvertinimo.

Deja, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai yra skausminga išimtis, kuri kelia, anot apsakymo „Šuns širdis“ herojaus profesorius Preobraženskio, pagrįstą suirutę daugelio galvose. Istorija liudija, kad sumaištis prasideda tada, kai iškeliami siekiai pradeda stipriai neatitikti esamos realybės. Tai akivaizdžiai iliustruoja noras išskirtinai sureikšminti lietuvių kalbos discipliną ir mėginti prisiimti įsivaizduojamą misiją, kurią mokykloje neva gali atlikti tik šio dalyko mokytojai.

Neadekvačių siekių ir nepagrįstų ambicijų virtimas suirute prasideda nuo Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio. Jos yra prisodrintos daugiaprasmiais literatūros kūriniais, kurie iš esmės neatitinka mokinių amžiaus tarpsnio ir jų gebėjimo suvokti jų mokymo(si) prasmę.

Mokiniai 9-10 klasėse privalo skaityti Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukas, bandyti suprasti provokuojančias O. Vaildo „Doriano Grėjaus portreto“ daugiasluoksnes mintis, įsismelkti I. Mero, R. Gavelio ir S. Gedos kūriniuose keliamas problemas. Galbūt būtų galima apsiriboti mokiniams labiau prieinamais kūriniais, tačiau programų kūrėjų misija juos veda į Senąjį ir Naująjį Testamentą tuo lyg ir netiesiogiai teigiant, kad tikybos ir etikos mokytojai išaiškinti Šv. Rašto kvalifikuotai negali.

Taip pat yra manoma, kad tik per lietuvių kalbos pamokas galima skaityti „Periklio kalbą, laidojant atėniečius“, Didžiųjų kunigaikščių laiškus, pokalbius su M. Gimbutiene arba N. Sadūnaitės kalbas teismuose. Išties gražios siekiamybės gan stipriai atitrūksta nuo realių Lietuvos mokinių suvokimo galimybių.

Galbūt šiuos kūrinius ir galėtų pabandyti nagrinėti 11-12 klasių mokiniai, tačiau pastariesiems yra keliami dar aukštesni reikalavimai. Jie turi aiškintis A. Kamiu herojaus Merso kiekviena dingstimi kartojamus žodžius „Man vis tiek“ ir perprasti jo paaiškinimą dėl arabo nušovimo: „Aš manau, kalta saulė“. Dėl visapusiško Kamiu egzistencializmo filosofijos suvokimo būtinai reikėtų paminėti ir „Sizifo mito“ pirmąjį sakinį: „Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė“. Greičiausiai nuoširdžiai tikima, kad tai yra būtina žinoti, kad galėtum suprasti į A. Škėmos „Baltos drobulės“ herojaus žodžius: „Mirtis graži“, tarė Antanas Garšva pusbalsiu: „Mirtis dieviška“.

Savaime suprantama, kad pastarosios citatos neatspindi pilnos šių kūrinių esmės, tačiau jos neakivaizdžiai daro mokiniams įtaką ir jaunam žmogui kuria keistoką pajautos lauką. Programos kūrėjai mano, kad tūlas mokinukas privalo paklajoti „pro alum ir urinu trenkiančias tarpuvartes“, skaitydamas J. Kunčino romaną „Tūla“. Įdomu, ar tikrai reikia gramzdinti vaikus į romane aprašomą beprotnamį, kalėjimą ir kitas abejotinos vertės patirtis, kad jie suprastų sovietinį kuklios raiškos paribio menininką. Vynelio gurkšnojimas ant Vilnelės krantų ir neįgyvendintos ambicijos objektyviai neatspindi ne tik sovietinės daugiaplanės tikrovės, bet ir palieką neteisingą supratimą apie to meto epochą. Toks kūrinių parinkimas jaunam žmogui formuoja ne tik iškreiptą tikrovės suvokimą, bet ir netiesiogiai įteigia negatyvią pasaulėžiūrą, vedančią į marginalinio elgesio sureikšminimą.

Skaitykite daugiau: 

  Suirutė galvose, arba mokinių atgrasymas nuo literatūros