Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘egzaminas’

Stambiu planu. Kristina Sabaliauskaitė: tais laikais, apie kuriuos rašau, gyventi nenorėčiau

Dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kuri Lietuvoje tapo gerai žinoma 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“ mano, kad savo apršomais laikais gyventi nenorėtų. Ji tai pat priduria, kad žmonės, kurie nuolatos atrodo laimingi bei besišypsantys, yra įtartini bei užsidėję nematomą kaukę. Kristina Sabaliauskaitė turi ir griežtą nuomonę abiturientų egzaminų klausimu. Ji mano, kad kol bus privalu atsakinėti pagal ištraukiamus bilietus arba remtis viena ar kita instrukcija, tol jauno žmogaus mąstysena bus „išprievartauta“. (2017 metų archyvas)

LRT video medžiaga

Anketa. Informacija apie anketas dėl mokytojų nuomonės apie mokinių pasiekimų vertinimo modelius

NEC prašymas.

Pateikiame projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ (Nr. 09.2.1-esfa-v-706-02-0001) veiklos „Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas“ darbo grupių parengtus 4 klausimynus. Jie skirti keturių dalykų – biologijosistorijos, lietuvių kalbos ir literatūrosmatematikos– mokytojams. Klausimynų nuorodas rasite paspaudę ant kiekvieno dalyko. Į klausimus reikia / galima atsakyti el. būdu.

  Šiais klausimynais siekiama išsiaiškinti mokytojų dalykininkų, dirbančių ar dirbusių 11–12 klasėse, nuomonę apie esamus bei rengiamus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo modelius.  

  Rengiama apklausa yra anoniminė, garantuojamas konfidencialumas. Atsakymai bus naudojami apibendrintos formos analizei parengti, tolesnėms projekto veikloms ir siūlymams bendrųjų ugdymo programų atnaujinimui.

  Prašome su mokytojais pasidalinti informacija apie pateikiamus klausimynus ir tikimės aktyvaus dalykininkų įsitraukimo.

  Prašytume klausimynus užpildyti iki rugsėjo 25 dienos.

  Iš anksto dėkojame už geranoriškumą ir Jūsų laiką.

Loreta Vaicekauskienė: Kada prašalinsim tamsumas?

Švietimas šviesti turi, o mes iki šiol su spingsulėmis žabalinėjame. Iš piktumo ant nereformuojamo lietuvių kalbos egzamino, atsiverčiau pažiūrėti, kokiomis sąlygomis dirba norvegų abiturientai. Moku skandinaviškai, man labai patinka jų švietimo ir mokslo kokybė, todėl.

Taigi 2019 m. egzamino vertinimo rekomendacijos. Septyni lengvi puslapėliai ir vertinimo anketa su kriterijais. Dokumentas viešas, mokytojai ir mokiniai su juo susipažino, žinoma, dar prieš egzaminą.

Ką matom?

Pirmiausia, egzaminuojama iš to, kas buvo mokyta, o mokyta buvo dalykų „Rašytinė komunikacija“ ir „Kalba, literatūra, kultūra“. Ooo, jie turi atskiras pamokas rašytinei komunikacijai. Patinka. Patiktų, manau, ir daugiau kas iš norvegų mokymo programų, sąlygų, metodų, bet tada sukiltų dar didesnis piktumas, kad mus skiria šviesmylės, nuotolio piktybiškai nemažiname, o ir šiaip žadėjau dabar apie egzaminą. Pažiūrėkim, kaip norvegai įsivaizduoja kultūriškai išsilavinusį ir raštingą jauną žmogų.

Skaitykite daugiau:

Kada prašalinsim tamsumas?

Egzaminų rezultatai atskleidė opią problemą: gerų mokyklų vis mažiau, silpnų – sparčiai daugėja

Nacionalinis egzaminų centras (NEC), kasmet apibendrinantis brandos egzaminų rezultatų ir nacionalinių moksleivių pasiekimų rezultatus pripažįsta, kad atotrūkis tarp geriausių ir silpniausių Lietuvos mokyklų toliau didėja.

Prastai paruošiančių egzaminams – kas trečia mokykla

Specialistai ragina neatidėliojant spręsti, ką daryti su prastai vaikus rengiančiomis ugdymo įstaigomis, kurių pasak jų, net trečdalis.

Daugų Vlado Mirono gimnazija Alytaus rajone, kurią lanko vos 250 mokinių rugsėjo pirmąją pasitiks gražesnė ir šiltesnė. Tačiau švietimo ekspertai sako, kad svarbiausia ne sienos – jie skambina pavojaus varpais dėl didėjančio mokinių pasiekimų atotrūkio tarp didelių miestų ir nedidelių kaimų bei rajonų mokyklų. Ši Daugų mokykla šiemet neišugdė nė vieno šimtukininko, nors ankstesniais metais šimtukininkų turėjo.

„Be abejo jaunimas nebegrįžta, mūsų buvę mokiniai studentai į Daugus, tai aišku, kad tų mokytojų poreikį patenkinti ir jų rasti yra sudėtinga. Jie atvažiuoja iš Alytaus, iš Varėnos. Sunku prilygti toms gimnazijoms, kurios pasirinktinai renka vaikus, atrankas daro, ir dar reiktų pasakyti taip, tie vaikai yra įvairūs, ne visi įstoja į aukštąsias, ne visi įstoja į kolegijas“, – sako gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius.

VISAS STRAIPSNIS

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Skelbia lietuvių kalbos ir kitų populiariausių egzaminų rezultatus – prastesni nei pernai

Paskelbti valstybinių brandos egzaminų – biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (rusų) – rezultatai, ketvirtadienį skelbia Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 5786 kandidatai. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. iš 100 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 97,6 proc. kandidatų (2018 m. – 98,7 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 1,1 proc. kandidatų (2018 m. – 2 proc.).

Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 2460 kandidatai. Šio egzamino išlaikymo riba – 20 proc. iš 100 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 96,5 proc. kandidatų (2018 m. – 97 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 10,6 proc. kandidatų (2018 m. – 13,6 proc. kandidatų).

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 17904 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 90,6 proc. kandidatų (pernai – 91,3 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 0,9 proc. kandidatų (pernai – 0,8 proc.).

„Priklauso nuo to, į kurią skalės pusę žiūrime. Mums svarbūs ne tik tie, kurie egzamino neišlaiko. Mums svarbu sekti tendenciją, kaip sekėsi tam tikroms tikrinėms grupėms. Pavyzdžiui, mes laikome laimėjimu tai, jog berniukai lietuvių kalbos ir literatūros egzamine antrus metus iš eilės vidutiniškais gauna tuos pačius balus“, – BNS sakė NEC vadovė Asta Ranonytė.

„Tai reiškia, kad vidutiniškai antrus metus iš eilės jie surenka po 43 balus“, – pridūrė ji.

Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą laikė 19 160 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 97,8 proc. visų laikiusiųjų. 2018 metais užsienio kalbos (anglų) egzaminą išlaikė 99,2 proc. kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 1260 kandidatų.

Užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą laikė 1610 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 99,7 proc. visų laikiusiųjų (pernai – lygiai tiek pat). Šimto balų įvertinimą gavo 287 kandidatai.

„Anglų kalbos valstybinį egzaminą laiko didžiausias mokinių skaičius. Penktus metus iš eilės stebime tendenciją, kad geriausius rezultatus gaunančių mokinių skaičius didėja ir manome, kad egzaminas išaugo savo reikalavimų marškinėlius“, – teigė A. Ranonytė.

Šiais metais biologijos, informacinių technologijų, dalies lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) valstybinių brandos egzaminų darbai buvo vertinami elektroniniu nuotoliniu būdu.

Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše yra apibrėžta apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų teikimo tvarka. Mokiniai apeliacijas gali pateikti savo mokyklos vadovui per dvi darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Šių penkių valstybinių brandos egzaminų atveju – iki liepos 8 dienos darbo pabaigos. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu.

Ketvirtadienį skelbiami ir pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai. Kandidatai, kurie neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino, laikys mokyklinį brandos egzaminą pakartotinėje sesijoje liepos 11 d. Išsamesnės informacijos apie egzamino perlaikymą reikia teirautis mokykloje.

Likusių valstybinių brandos egzaminų – geografijos, istorijos ir matematikos bei pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus skelbiami liepos 11 d.

STRAIPSNIO NUORODA

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų užduotys

Lilija Bručkienė. „Mokyklų spindesys ir skurdas: egzaminai, korepetitoriai ir savotiškos mokytojų poilsio formos“

Prieš savaitę oficialiai atsisveikinome su abiturientais. Linksmai, graudžiai, iškilmingai, komiškai – visaip. Jiems liko tiek nedaug ir įvyks vienas iš svarbiausių jaunystės virsmų – iš namiškių savo vaikystės erdvėse taps tik svečiais. Iš pradžių apsilankančiais dažnai, o paskui vis rečiau ir rečiau. Atkeliaus trumpam spinduliuodami jaunyste, viltimis, dvelkdami kitais miestais, kitomis šalimis, kitomis patirtimis ir idėjomis. O mokykla toliau gyvens savo ritmu. Su kitais abiturientais, naujais mokiniais, su kitais nuotykiais ir išbandymais, su kitais stropuoliais, išdykėliais, keistuoliais, maištininkais ir mąstytojais.

Čia yra amžino mokyklų gyvybingumo paslaptis – kai besigraudinančius dvyliktokus pakeičia smalsiai ir viltingai žiūrintys pirmokai, o subrendusius, visus savo vaikų paauglystės viražus išgyvenusius orius tėvelius – labai nerimaujantys ir nuo pasaulio sunkumų besitikintys apsaugoti mažųjų artimiausi žmonės (mamos, tėčiai, seneliai, močiutės, tetos, dėdės ir kiti… ). Ir visi jie turi lūkesčių, susijusių su mokytojų misija – padėti žmogui užaugti. Ir tai skamba labai gražiai. Kaip ir siūlymas, kad mokytojo profesija būtų prestižinė. Nes šalyje, kuri yra sąmoninga ir besirūpinanti ateitimi, taip ir turėtų būti.

Čia ir baigiasi mano lyriškoji dalis, kuri parodė spindinčią mokyklos pusę, inspiruotą Paskutiniojo skambučio graudulio. O dabar ta kasdienybė, kuri yra tapusi rutina. Ji reikalauja atidesnio žvilgsnio, gal net tam tikrų vidinių procesų išviešinimo. Mokymas ir mokymasis gimnazijose šiuo metu vyksta VBE kontekste. Ir šį kartą pabandysiu gerai žinomus faktus pateikti šiek tiek kitoje šviesoje, nes visi reiškiniai yra daugiabriauniai, bet mes matome tik savo patirtims svarbų/suprantamą aspektą. Mokytojai taip pat.

Balandžio mėnesį prasidėjusi valstybinių brandos egzaminų sesija daugiausiai visuomenės dėmesio sulauks, kai bus paskelbti rezultatai. Bet jau dabar pasirodė ne vienas ir ne du straipsniai apie tai, kaip neįmanoma pamokų metu abiturientams pasiruošti valstybiniams egzaminams, kaip mokytojai sąmoningai neaiškina tam, kad paskui galėtų papildomai užsidirbti ir t.t.. Informacija, sakyčiau, labai tendencinga ir vienpusiška, kyla įtarimų, kad jos tikslas – kiršinti visuomenę ir diskredituoti mokytojus. Nes nepasitenkinimas švietimo sistema neslopsta, o pokyčiai labiau dekoratyvūs/deklaratyvūs nei esminiai. Todėl straipsniai, kuriuose mokykla parodoma kaip visų įmanomų blogybių priežastis, yra puiki prevencija prieš vieningą visuomenės poziciją ir reiklumą tiems, kurie priima strateginius sprendimus.

Panagrinėkime situaciją su korepetitoriais detaliau. Taip, korepetitoriai kai kuriems samdomi, bet priežasčių gerokai daugiau, jos nėra vienareikšmiškos – gal vaikas psichologiškai tvirčiau jaučiasi tada, kai jį moko ir individualiai, gal kuris visus vienuolika metų tiesiog ateidavo į mokyklą ne mokytis, o gerai praleisti laiką ir dabar nori kaip nors užkamšyti žinių spragas, gal pats negali prisiversti sėdėti prie knygų – neturi savarankiško mokymosi įgūdžių, todėl su juo papildomai dirbantis specialistas yra patikimas būdas siekti tikslų, o gal tėvams atrodo, kad rezultatai neatitinka jų lūkesčių, todėl geriau sumokėti pinigus ir tikėtis, kad tos lėšos – tai patikima investicija į ateitį. Dar yra psichologinės vaikų problemos, didžiulė konkurencija stojant į tam tikras specialybes, mados tendencijos ir t.t.. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodanti informacija dažniausiai labai vienpusiška. O ir tėvai savo vaikus mato tik iš šeimos perspektyvos, dar gali pabandyti pabendravę ir paklausinėję, kaip ten kitose mokyklose būna, lyginti su draugų ar bendradarbių atžalomis. Tačiau viso konteksto jiems turbūt neįmanoma įžvelgti.

Galiu tik pasakyti tokį iškalbingą faktą iš savo patirties – net paskutinius mokslo metų mėnesius dalis mokinių, pasirinkusių valstybinius egzaminus, nelankė pamokų, nes pramiegojo, skrido į užsienį pailsėti, šiaip buvo pavargę, nes dalyvavo įvairaus lygio sporto varžybose, padėjo organizuoti renginius, turėjo kitokių darbų, neapsimokėjo atvažiuoti iš toliau (kai kurių pamokų nebuvo ir atsirado langų) ir t.t.. Į konsultacijas prieš egzaminus iš 52 abiturientų ateidavo apie 25-30. Aišku, tie neateinantys/nelankantys turbūt tėvams ir artimiesiems apie tai nepasakojo arba atrado milijonus „svarbių“ priežasčių. Kaip nepasakojo ir apie neatsiskaitytus darbus, apie tai, kad mokytojai kai kuriems ne vieną ir net ne du kartus turėjo priminti jų pareigas. Ir tai nėra kažkuo išsiskirianti mokykla. Kiek girdėjau, kitose gimnazijose padėtis dar sudėtingesnė. O jeigu vis dėlto nepavyks peržengti lemtingos procentų ribos arba rezultatai neatitiks lūkesčių (ne visada pagrįstų atkakliu ir nuosekliu darbu), ką lengviausia bus pasakyti?

Aišku, kai paskelbs rezultatus, bus visko – man visada skausminga, kai motyvuotas ir kryptingai dirbantis vaikas patiria kartais logiškai nepaaiškinamą nesėkmę, kai įtampa paveikia taip, jog mokinys viename darbe padaro daugiau klaidų nei per ketverius metus visuose savo rašiniuose (deja, esu mačiusi ir tokių atvejų), kai, mano nuomone, vertintojai nepastebi stipriųjų darbo aspektų arba nepakankamai juos įvertina – ir po apeliacijų taip pat. Tikrai bus visko – ir tik kiti abiturientų mokytojai supranta, ką reiškia birželio 1-ąją laukti žinių, kokios buvo temos spėliojant, kiek detaliai tie pasiūlyti aspektai buvo aptarti per pamokas. Arba laukti žinių, ar vaikai, dėl tam tikrų vidinių problemų ne visada galintys suvaldyti emocijas ir dėmesį, susikaupė ir parašė, o ne pasidavė ir išėjo nepabaigę darbo. Arba liepos mėnesį laukti tų laimingų/nelaimingų procentų ir ne džiaugtis su visais, kurių lūkesčiai pasiteisino, o liūdėti dėl tų kelių, patyrusių nesėkmę. Ir taip kiekvienais metais, kai išleidžiami dvyliktokai – iki šiol neišmokau atsiriboti, panašu, jau ir nebeišmoksiu. Kiek kalbėjau su kolegomis, jie išgyvena labai panašias emocijas. Visos tos kasdienybės, kaip ir tam tikrų elgesio dėsningumų, manau, nemato nei viską apie mokytojus ,,žinanti“ visuomenės dalis, nei tėvai.

Lygiai kaip nežino, kad pagal naująją darbo apmokėjimo tvarką (skambiai pavadintą etatinio reforma) abiturientų mokytojams mokama mažiau nei kitų klasių, nes skaičiuojamos tik tos savaitės, kai vedamos pamokos. O jos baigėsi gegužės 24 d.. Todėl visos konsultacijos, visi po to taisyti darbai, visi susitikimai su mokiniais ir t.t., panašu, traktuojami kaip mokytojų poilsis, laisvalaikis ir pramogos. Ir tik visai su mokykla nieko bendro neturintis žmogus gali įsivaizduoti, kad abiturientams po Paskutinio skambučio šventės nebereikia mokytojų pagalbos. Lygiai taip pat turbūt net neįsivaizduoja, kad valstybė sumoka tik už 2 – 3 ištaisytus vieno mokinio rašinius per metus (ir daugiau jokių darbų). Visa kita – irgi kaip poilsis ir laisvalaikio leidimo forma. Visa kita – tai dar bet 10 -15 įvairiausių rašto darbų. O dabar padauginkime iš, tarkim, mano minėtų 52 abiturientų… Ir tai absoliučiai nenormali situacija.

Štai dėl ko taip norisi sureaguoti į tuos straipsnius ir komentarus. Ne pykstant, o bandant paaiškinti, kad gyvenimas mokykloje yra gerokai sudėtingesnis, įvairiapusiškesnis, o mokytojų situacija gerokai sudėtingesnė, nei tai gali pasirodyti žvelgiant iš šono. Nes kartais spaudoje pasirodantys straipsniai daugiau nagrinėja fasadinę pusę, kuri akcentuojama tam, kad nereikėtų gilintis į esmines problemas.

Bet didesnį nerimą kelia kitos tendencijos – jeigu nenormali padėtis švietimo sistemoje nesikeis, po 10-15 metų beveik nebebus mokytojų, nes kartų kaitos iš esmės nėra – sąlygos tokios, jog jauni žmonės nesiruošia ateiti į mokyklas, o atėjusieji ilgai neišsilaiko. Dalis visuomenės turbūt tuos pavojaus ženklus pastebės tik tada, kai tai bus ne pavojus, o katastrofa. Išeitis – visuomenei aktyviau įsitraukti į diskusijas ir kelti nepatogius klausimus – kur dingsta švietimui skirtos lėšos, kad nepasiekia mokytojų, kas keičiasi, tarkim, po auditorių išaiškintų negerovių įvairiose ŠMSM pavaldžiose įstaigose, kokia vienų ar kitų pertvarkų kaina ir pridėtinė vertė, kiek išleidžiama projektams, tik imituojantiems pokyčius, kas turėtų prisiimti atsakomybę už strategiškai neteisingus ir daug valstybei kainavusius sprendimus ir t.t.. Išeitis – būti aktyviems savo valstybės piliečiams ir palaikyti vieniems kitus gilinantis į esminius procesus ir jų pasekmes.

O kol kas Paskutinis skambutis tik labai simboliškas – paskelbė, kad baigėsi dar vieni mokslo metai abiturientams. Tikėkimės, kad tas amžinas mokyklos gyvybingumo ratas tęsis, bet tam reikia ne tik mokytojų, bet ir visos visuomenės palaikymo ir pastangų.

Straipsnio nuoroda

Mokytojai dešimtokų patikrinimas sukėlė klausimų: stebiuosi, kodėl mokinių tėvai nekelia „triukšmo“

Brandos egzaminai 12-oje kl. – labai svarbus dalykas, bet nereikėtų pamiršti ir 10 kl. PUPP-o. Šis patikrinimas irgi kelia daug klausimų.

Gal atsakingi asmenys iš NEC-o galėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti, kodėl 10 kl. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP-as organizuojamas gegužės 24 ir 27 dienomis, nors mokslo metai jiems baigiasi birželio 21 d.? Be to, kokią moralinę teisę turi užduočių rengėjai įdėti į Skaitomo teksto suvokimo testą ištrauką iš kūrinio, kurio nespėta aptarti per pamokas ir prašyti atsakyti į klausimus remiantis viso kūrinio kontekstu?

Stebiuosi, kodėl mokinių tėvai nekelia „triukšmo“. Matyt, visgi gerbia ir supranta mokytojus. Kita vertus, užduočių rengėjai, ruošdami Teksto kūrimo užduoties lapą, net nesugebėjo jo tinkamai „apipavidalinti“ – ant titulinio lapo neparuošta vieta nei mokinio vardui, pavardei, nei vertintojams. Vadinasi, mokytojas ne tik veda pamokas, o po jų taiso 10-okų darbus (be papildomo mokesčio, atsiprašau, kad primenu tai), bet dar ir užsiima visokiausia „rašliava“.

Kyla klausimas, kuo užsiima NEC-as?

Komentuoja Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovai:

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas yra ugdymo proceso dalis, todėl jis ir vykdomas nepasibaigus ugdymo procesui.

Kalbant apie užduotis, svarbu keletas momentų. Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys rengiamos pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 17-ame programos punkte taip apibrėžiamas teksto suvokimo užduočių turinys:

„17.1. pateikiami du (ar daugiau) bendrine kalba parašyti tekstai, kurių bendra apimtis 800–1000 žodžių; bent vienas tekstas – programinis (privalomas) grožinis arba negrožinis kūrinys (ištrauka);

17.2. teksto suvokimo gebėjimams patikrinti pateikiamos atviro pobūdžio užduotys / klausimai, apimantys esminius tekstų aspektus;

17.3. bent viena užduotimi, susijusia su programinio (privalomo) kūrinio suvokimu bei kontekstinėmis žiniomis ir / ar lyginimu, reikalaujama rišlaus, argumentuoto atsakymo.“

Taigi vykdant programos reikalavimus ir buvo pasirinkta Icchoko Mero kūrinio „Lygiosios trunka akimirką“ ištrauka. Šis kūrinys yra iš Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos aštuntos temos 1 potemės. Po pasirinktu patikrinimui kūriniu minėtoje programoje dar yra J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“; W. Goldingo „Musių valdovas“; Dž. Orvelo „Gyvulių ūkis“. Antroje aštuntos temos potemėje yra dar du autoriai su gana sudėtingais tekstais (K. Ostrauskas „Jūratė ir Kastytis“ arba kita pasirinkta pjesė. K. Binkis „100 pavasarių“ (3 pasirinkti eilėraščiai). Akivaizdu, kad pasirinktas PUPP užduočiai kūrinys turėjo būti perskaitytas gegužės mėnesį, jeigu mokoma pagal programą.

Teksto kūrimo užduoties švarraštyje yra palikta paruošta vieta įrašyti mokinio vardui ir pavardei, taip pat rašinio temai (žr. ČIA). Mokytojams duomenų perdavimo sistemoje KELTAS yra pateikiama ne tik vertinimo instrukcija, bet ir lietuvių kalbos ir literatūros teksto kūrimo vertinimo lapas, į kurį vertinant rašomi mokinių taškai pagal atskirus kriterijus. Iš kiekvieno vertintojo lapo (jame yra palikta vieta ir vertintojo vardui ir pavardei) vertinimo komisijos pirmininkas perkelia taškus į protokolą. Visą šią PUPP vykdymo ir organizavimo tvarką galima rasti 2019 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše.

Skaitykite daugiau





Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

2019 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lietuvių kalbos ir literatūros užduotys

Profesionalai traukiasi. Kas vertins abiturientų rašinius?

Brandos egzaminai jau prasidėjo, tad abiturientai ir jų tėvai gyvena nerimastingu laukimu. Šiemet papildomos sumaišties įneša ir tai, kad pedagogai masiškai atsisako dirbti egzaminuose vertintojais. Pavyzdžiui, iš buvusio didžiulio būrio profesionalių uostamiesčio lituanistų šiemet vertinti brandos egzaminų rašinius užsiregistravo vos vienas.

Taigi kas nutiko, kad ilgametę vertinimo patirtį turintys pedagogai šiemet nebesiima šio darbo? Pakalbintos Klaipėdos gimnazijose dirbančios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos tikina, kad problema slypi toli gražu ne tik mažuose įkainiuose.

Didelė programos aprėptis

Abiturientų tėvai sunerimę – ar galima šiemet tikėtis profesionalaus vertinimo, kai žinoma, kad vertintojų komanda labai nukraujavo?

Pavyzdžiui, ankstesniais metais vien iš Klaipėdos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertintojais dirbdavo kelios dešimtys lituanistų, o dabar iš jų liko tik 1.

Teigiama, kad vertintojais nesutinka dirbti ir kiti ilgametę patirtį šioje srityje turintys pedagogai iš kitų miestų.

„Nelabai tikiu, kad dėl to nepajusime jokių pasekmių. Manau, kad šiemet gali būti daug apeliacijų„, – neramiai artėjančio lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino laukia ir „Ąžuolyno“ gimnazijos lituanistė Nijolė Bartašiūnienė.

Ši pedagogė anksčiau yra vadovavusi Klaipėdos egzaminų vertinimo centrui, kuris nuo šiemet panaikintas, tad puikiai išmano visus šio darbo niuansus ir užkulisius.

Visas straipsnis:

Profesionalai traukiasi. Kas vertins abiturientų rašinius?