2019 metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo kriterijai:

Valstybinis brandos egzaminas

Mokyklinis brandos egzaminas

LKLMS valdyba kviečia užpildyti anketą- pateikti pasiūlymus dėl programų atnaujinimo ir egzaminų:

ANKETA APIE ATNAUJINAMAS LIETUVIŲ KALBOS PROGRAMAS

Apie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, vertinimo reikalavimus ir kriterijus, apie kalbėjimo įskaitą ir jos prasmę (tiksliau, beprasmišką darbą) rašyta jau ne vieną kartą – kiekvienais metais liepos pradžioje paskelbus rezultatus prasideda audros su žaibais ir griaustiniais, skandalai ir bandymai juos numalšinti. Beveik visos kritikos strėlės susminga į vertintojus, nors tai, galėčiau sakyti, tik ledkalnio viršūnė ir dar ne pati blogiausia.

SKAITYKITE DAUGIAU

Sausio 31 d. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) darbuotojai susitiko su mokomųjų dalykų asociacijų, profesinių sąjungų ir tėvų organizacijų atstovais. 

Susitikime buvo pristatytos NEC vykdomos funkcijos, organizuojant mokinių pasiekimų išorinį vertinimą ir kitų tikslinių grupių testavimą, nacionalinių vertinimų ir tarptautinių tyrimų duomenys apie mokinių pasiekimų tendencijas per pastaruosius metus, tikslines grupes, kam šie duomenys yra skirti ir kam jie prieinami. Asociacijų atstovams buvo pristatytos ir numatomos 2019–2021 metų išorinio vertinimo kaitos kryptys. Daugiausia dėmesio sulaukė klausimai apie elektroninį pasiekimų patikrinimų vykdymą ir mokinių atlikčių elektroninį vertinimą. 

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė paragino asociacijas būti atsakingomis ir aktyviomis, teikiant informaciją savo organizacijų nariams apie tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo  reikšmę.

Antroje susitikimo dalyje vyko diskusijos visiems svarbiomis temomis, dalyviai kėlė klausimus, teikė savo siūlymus dėl bendradarbiavimo formų ir pasikeitimo informacija būdų.

Su asociacijų atstovais susitarta bendradarbiauti svarstant klausimus apie kaupiamojo vertinimo modelio kūrimą, burti tikslines diskusijų grupes pagal mokomuosius dalykus ar pasiekimų patikrinimų tipus, keistis nuomonėmis visais švietimo bendruomenei aktualiais klausimais.

Dėkojame Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatoriui, geografijos mokytojų asociacijos prezidentui Rytui Šalnai už pagalbą suburiant asociacijos atstovus konstruktyviam susitikimui.

NEC informacija

Pernai pirmą kartą išbandžius valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimą nuotoliniu elektroniniu būdu šiais metais tokia praktika bus plečiama. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) informuoja, kad, įdiegus pasaulyje išbandytas inovatyvias nuotolinio elektroninio vertinimo sistemas, valstybinių brandos egzaminų vertintojai gaus ir didesnį atlygį.

Šiemet nuotoliniu elektroniniu būdu bus vertinami jau ne tik fizikos ir informacinių technologijų, bet ir biologijos, chemijos, užsienio kalbos (anglų) bei dalis lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų darbų.

„Brandos egzaminų sesijos laikotarpis įtemptas ne tik abiturientams, bet ir vertintojams iš visos Lietuvos, kuriems tekdavo vykti į Vilnių ir kelias savaites vos ne „apsigyventi“ vertinimo centruose. Ieškodami išeities, sekdami kitų Europos valstybių praktika pernai išbandėme nuotolinę elektroninę egzaminų darbų vertinimo sistemą. Praktika pasiteisino, sulaukėme daug pozityvių atsiliepimų, todėl šiemet ją plėsime“, – sako NEC direktorė Saulė Vingelienė.

Svarbu ir tai, jog efektyviau panaudojant valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimui skiriamas lėšas mokytojai, vertinantys egzaminų darbus, poveikį pajus tiesiogiai – bus didinamas naujoves taikančių vertintojų atlygis.

2018 metų gegužę NEC pasirašė sutartį su Didžiosios Britanijos kompanija RM Education Ltd, kuri teikia mokinių pasiekimų elektroninio vertinimo paslaugas daugiau kaip 150 šalių ir bendradarbiauja su tokiais vertinimo centrais kaip Cambridge Assessment, Lenkijos centrine egzaminų komisija, tarptautinio bakalaureato programą įgyvendinančiomis institucijomis.

Prie vertinimo sistemos, kaip ir prie elektroninės bankininkystės, prisijungti gali tik asmenys su jiems suteiktais slaptažodžiais ir matyti tik jiems pateiktų vertinti darbų kopijas. Mokinių egzamino darbų originalai lieka saugūs NEC.

„Sistema testuota daugelyje šalių, adaptuota pagal mūsų poreikius, lengvai valdoma, be to – automatiškai atlieka ir visus matematinio skaičiavimo veiksmus, dėl kurių mokytojams nebereikia sukti galvos. Kadangi šiemet didėja nuotoliniu elektroniniu būdu vertinamų egzaminų skaičius, kviečiame mokytojus registruotis, dalyvauti vertinimo mokymuose ir tapti vertintojais“, – aiškina Saulė Vingelienė.  

Nuotolinį elektroninį vertinimą praėjusiais metais jau išbandžiusių vertintojų teigimu, kompiuterizuotas procesas išlaisvina, sutaupo laiko ir leidžia darbą atlikti patogiausiu metu.

„Vertinimo sistema tikrai aiški, o technologijos leidžia darbą atlikti patogiausiu metu. Jau nekalbant apie tai, kad nereikia vykti į Vilnių, taip pat išvengiama „tuščio“ laiko, kai tiesiog lauki, kada darbus pristatys, arba vertinimą baigs kita grupė. Šiuo atveju viskas vyksta daug sklandžiau. Žinoma, yra poreikis pasitarti, pasikonsultuoti su kolegomis, tačiau tam taip pat yra sukurti įrankiai virtualioje erdvėje“, – sako fizikos egzamino darbus pernai nuotoliniu elektroniniu būdu vertinusi Valentina Rakužienė iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos.

Šiemet praktiškai sistemą dar tik išbandysianti lituanistė Vida Liužinienė iš Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos teigia įžvelgianti daug pliusų.

„Testuojant sistemą, dalyvaujant mokymuose tikrai pasijautė, kad mokytojas yra išlaisvintas nuo bereikalingų skaičiavimų, kurių anksčiau būdavo tikrai daug, o dabar sistema automatiškai skaičiuoja pažymėtas klaidas. Taip pat vieną darbą vienu metu gali skaityti du vertintojai, taigi viskas vyksta greičiau, o ir galimybė dirbti iš patogios, susikaupti leidžiančios darbo vietos – dar vienas didelis pliusas“, – sako V. Liužinienė.

Nepaisant pokyčių, geografijos, istorijos, matematikos, užsienio kalbų – prancūzų, rusų bei vokiečių – rašymo dalies darbai bus vertinami įprastiniu būdu, įsteigtuose vertinimo centruose.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet bus organizuojama balandžio 24 – birželio 20 dienomis.

NEC informacija

„Kur pažvelgsi, visur… juoda“, – taria žmogus, regėdamas pasaulio netobulumą, ir grimzta į egzistencinio liūdesio pelkę. Žmogau, neliūdėk – pažvelk į gyvenimą kitaip. Prisimink, kad profesorius Panglosas, Kandido mokytojas, kadai kada įrodė, jog mūsų pasaulis yra geras – pats geriausias iš visų galimų pasaulių. Sakai, nuo Voltaire’o laikų gyvenimas pasaulyje labai pasikeitė, subjuro. Didžiai klysti. Prieš pat Naujuosius Anapilin išėjęs akylas dabarties stebėtojas Jurgis Gimberis trumpai ir aiškiai paskelbė absoliučią tiesą: gyvenimas eina į priekį, o ne į užpakalį. Kas galėtų paneigti?

Gyvenimas išties eina pirmyn, į šviesią ateitį. O mūsų ateitis, žinia, – jaunimas. Žengia jis tvirtai, nesidairydamas į užpakalį, nes jam kelią nušviečia mūsų švietimo koncepcijos ir strategijos, vizijos ir misijos, reformos ir naujinimai, ir tobulinimai ir t. t. Vadinasi, mūsų jaunimas puikiai parengtas pasitikti ateitį. Tai patvirtina ir brandos egzaminai.

Štai kiekvieną pavasarį nemažą šurmulį sukeliantis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas turi patikrinti, ar abiturientas įgijo gebėjimų tinkamai vartoti valstybinę kalbą ir nuosekliai išplėtoti mintį. Šie gebėjimai gyvenime svarbūs, todėl egzaminas vis tobulinamas, naujinamas, pertvarkomas. Pažvelkime bent į vieną kitą tobulinimą.

Nuo seno abiturientai, laikydami brandos egzaminą, turėdavo pasirinkti vieną iš dviejų samprotaujamojo tipo rašinių: arba literatūrinį, arba neliteratūrinį (publicistinį, laisvąjį). Dabar toks skirstymas patobulintas: abiturientai renkasi arba literatūrinį, arba samprotavimo (samprotaujamąjį) rašinį. Pagaukit mintį: rašant literatūrinį rašinį samprotauti jau nebereikia. Mat šio rašinio tikslas, kaip nurodyta egzamino programoje, – interpretuoti kūrinį. Spręsti problemų, t. y. samprotauti, nereikia. Ar tai nelengvina egzamino užduoties? Na, jei nori pasirodyti, kad gebi mąstyti, rinkis samprotavimą, nes tik šio rašinio tikslas – problemų sprendimas. Toks ypatingas rašinių skirstymas – inovacija ne tik didaktikos, bet ir logikos moksle. Perskaitykit kokį nors abitūros rašinį ir pasakykit – jis literatūrinis ar samprotaujamasis?

Visa egzamino tobulybė atsiskleidžia tik kartu su kita inovacija. Jos tikslas – pričiupti neskaitančius grožinės literatūros mokinius. Mat esama tokių, kurie literatūros nemėgsta ir neskaito. Kaip jiems įdiegti meilę literatūrai? Pasirinkta efektyviausia priemonė – rimbo metodas. Jis taikomas, kai vaikas neklauso, tingi arba nesupranta, yra kvailas. Kaip kitaip įkrėsti jam proto? Esmę sudaro ne pats seniai išbandytas metodas, bet naujas taikymo būdas – reikalavimas, kad abiturientas rašinyje būtinai remtųsi privalomais autoriais (dabar galima rinktis iš viso 36 autorių sąrašo). Šis reikalavimas įtvirtintas tobulai laikantis rimbo metodo taisyklių – už jo nesilaikymą gresia absoliutus nulis. Kai kas tvirtina, kad šis naujas skaičiavimo vienetas jau panaikintas. Iš tiesų atsisakyta tik termino, bet ne esmės – absoliutaus nulio dvasia ir toliau gyvuoja. Nacionalinio egzaminų centro 2018-11-22 patvirtintuose rašinio vertinimo kriterijuose aiškiai pabrėžta: „Pastaba. Nuliu visas rašinys vertinamas, jei nesiremiama nė vieno iš privalomų kūriniu (-iais).“ Tad mokinys, nors ir puikiai parašęs samprotavimo rašinį, bet pasirėmęs, tarkim, Antanu Vienuoliu, ar Ieva Simonaityte, ar Algimantu Baltakiu, ar kitais autoriais, neįtrauktais į privalomąjį sąrašą, egzamino neišlaikys.

Mokiniai stengiasi šį reikalavimą žūtbūt įvykdyti, nors ir nesklandžiai. Stropieji normą dar ir viršija, kai kurie net demonstruoja, kad yra skaitę ne tik privalomą, bet ir antikinę literatūrą, net F. Nietzsche’s filosofiją. Tikriausiai gabus mokinys turėtų ir savų minčių, bet jas atskleisti sunku, nes reikia galvoti, kaip į rašinį įtraukti privalomus autorius.

Iš esmės pasikeitė rašinių tematika. Egzaminams privalu teikti tik tokias temas, kurios susietos su sąraše nurodytais klasikų kūriniais. Todėl literatūrinės temos plačios: reikia atskleisti, kaip pasirinkti autoriai atstovauja lietuvių (dabar jau pasaulinei) literatūrai, pvz., „Gyvybės vertė literatūroje“; „Gaivališka asmenybė lietuvių literatūroje“. Atsisakyta „gimnaziškų“ temų – veikėjo charakteristikos, kūrinio nagrinėjimo kokiu nors požiūriu ir pan. Vadinamojo samprotavimo rašinio temos irgi abstrakčios – egzistencinės, filosofinės: „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“; „Ar egzistuoja tik viena tiesa?“ Jau neberašoma artimų mokinių pasauliui ar atliepiančių nūdienos aktualijas temų, nes jų neįmanoma grįsti klasikais – jie nerašė nei apie informacinių technologijų poveikį, nei apie internetą, nei apie emigraciją ir kt.

Net disertacijas apgynę lituanistai prisipažįsta, kad negebėtų įveikti egzaminui teikiamų temų. Pavyzdžiui, išdėstyti požiūrį į paribio žmogų. Šio termino turinį įspūdingai apibūdino Česlovas Milošas, atskleisdamas savo, kaip paribio žmogaus, laikyseną bei jauseną. Abiturientai per 2017 m. brandos egzaminą irgi gavo progos apie tai rašyti. Remdamiesi Jonu Biliūnu arba Jurgiu Savickiu, arba Marcelijumi Martinaičiu?! Jei kas būtų pasirėmęs Adomu Mickevičiumi, būtų gavęs absoliutų nulį.

Ypač svarbu, kad pasikeitė rašinio mokymo metodika, nes mokytojų ir korepetitorių tikslas – išmokyti įterpti, įmontuoti kokią nors klasiko mintį. Dėl to iš esmės pakito požiūris į literatūrą, jos misijos suvokimas: literatūra tapo priemone rašiniui parašyti, t. y. gauti atestatą. Pasiekta gerų rezultatų: mokinys ima į rankas knygą turėdamas tikslą rasti joje minčių, kurias galėtų pritaikyti vienai ar kitai temai, jis kaupia citatas, net stengiasi kai kurias išmokti atmintinai. Bet vargsta ne visi: yra knygelių, kaip pasirengti egzaminui, internete skelbiami patarimai, kūrinių santraukos, citatos. Pasiskaito ir egzaminą išlaiko. Tobula.

Tiesa, mokytojai kartais stebisi, kad jų gerųjų mokinių rašiniai įvertinti prastai, o tie, kurie rašė vos patenkinamai, gauna daug balų. Stebisi ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, kaip negebantis tinkamai plėtoti minties, pusiau beraštis mokinys sugebėjo išlaikyti valstybinį egzaminą. Paaiškinti paprasta – reikia tik palyginti, kaip, nuolat prastėjant mokinių raštingumui, buvo didinamas leistinų klaidų skaičius. Dabar po vieną balą mokinys gali gauti, jeigu bus padaręs 9 gramatikos ir leksikos, 15 rašybos, 14 skyrybos klaidų. Vadinasi, iš viso galima padaryti 38 įvairias klaidas ir gauti 3 balus. Na, jei vienos rūšies klaidų skaičius peršoks nustatytą ribą, tarkim, radus 16 rašybos klaidų, bus rašomas nulis. Bet ne absoliutus, jį gali kompensuoti taškai pagal kitus kriterijus. Būtų labai įdomu pamatyti, kaip vertinamas abituriento rašinys: kaip vertintojai taisė, į ką atkreipė dėmesį, kaip recenzavo, paaiškino, už ką skiriami balai. Deja, sužinoti neįmanoma, mokinių darbai net ir po egzaminų neprieinami. Užtat vertinimo kriterijai viešai paskelbti – galite juos nagrinėti. Jeigu sugebate perprasti, kodėl reikia dviejų rašinio turinio vertinimo lentelių, kaip, kuo remiantis jos sudarytos, kokiu pagrindu išskirti kriterijai ir kaip įdomiai jie kertasi, kodėl argumentavimas įeina į kelių kriterijų sudėtį. Gal pasisektų suvokti, kaip suprantama teksto struktūra ir kaip ją vertinti. Jeigu kompiuteris gautų užduotį pagal šiuos kriterijus įvertinti mokinio rašinį, tikriausiai išsikraustytų iš proto.

Tad viskas tinkamai sutvarkyta. Vis dėlto kai kas kiša savo dvylekį ten, kur nereikia – siūlo net savo patarimus. Pavyzdžiui, buvo publikuotas egzamino pertvarkymo projektas („Gimtoji kalba“, 2018, Nr. 5), kuriame konkrečiai išdėstyta, kaip būtų galima visai paprastai pertvarkyti brandos egzaminą. Projektas nekainuoja nė cento, nesudėtingas. Pirma, panaikinti reikalavimą būtinai remtis privalomais autoriais (atsirastų galimybė pateikti įvairių mokiniams aktualių temų, kad jie galėtų remtis įvairiais šaltiniais kaip Suomijoje ir kitur). Antra, per kalbėjimo įskaitą 12 klasėje patikrinti, ar mokiniai perskaitę privalomą literatūrą, kartu tikrinant jų sakytinės kalbos sugebėjimus. Komisija neperskaičiusiems privalomos literatūros neleistų laikyti egzamino.

Žinoma, sumanymas, kad abiturientai, per įskaitą trumpai pasirengę, kalbėtų tik apie literatūrą ir atsakinėtų į komisijos užduodamus klausimus, panaikintų visą įskaitos žavesį: mokiniai netektų galimybės iš anksto kalbėjimo temos pasirinkti, sugalvoti arba nusipirkti (internete – 20 Eur), negalėtų teksto iškalti atmintinai. O blogiausia – tada būtų sužlugdyta prekyba kalbėjimo tekstais. Kaip į projektą buvo reaguota? Atspėjote, atsakas – tobulas ignoravimas. Ne tik projekto, bet ir etikos, ir etiketo. Taigi egzaminas jau tobulai absurdiškas. Jo nepakeisi, nors persiplėšk.

Bet atūžė, atidundėjo nauja reforma su milijonais eurų, su slaptingais konkursais, kriminalais, skandalais, mitingais, streikais ir kt. Jau prasidėjo. Matome naujas reformos aukas: nukirsta galva vieno centro direktoriui, jo vieton paskirtas kitas irgi neteko galvos, krito ir pati švietimo ir mokslo ministrė. Įdomu, ar išsisuks kito centro direktorius? Tad gyvenimas tobulas, įvairus ir įdomus. Pavyzdžiui, sportiškas mokytojų laipiojimas per langą, nemokama nakvynė Švietimo ir mokslo ministerijoje. Bet didžiosios įdomybės laukia ateityje, kai bus reformuojamas ugdymo turinys. Delfis skelbia Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus perspėjimą, kad nauja ugdymo turinio reforma bus dar baisesnė nei skubotas etatinio apmokėjimo įvedimas. Anot jo, turinio keitimas reikalauja plataus ir gilaus išmanymo, o dabar valstybėje net nėra potencialo, kuris sugebėtų ką nors pasakyti apie ugdymo programas.

Kaip tokiame kontekste atrodo rūpimasis brandos egzaminas? Juk jį reikia atnaujinti kartu su visu mokymo turiniu, kuriam įsisavinti skirti milijonai. Rastas tobulas sprendimas – brandos egzaminą nukarūnuoti: egzaminui skirti tik pusę ar kiek mažiau vertinimo balų, o likusią dalį turėtų sudaryti mokytojų skiriami balai – už metinius pažymius ir už brandos darbą. Esą užsienio šalyse taip daroma.

Internete paskelbtą sprendimą komentatoriai sutiko entuziastingai. Daugelis pritarė, nes: 1) pagaliau bus išspręsta mokytojų atlyginimo problema, 2) pakils mokytojo prestižas, 3) bus dideli konkursai stojančių į pedagogines specialybes, 4) sumažės dėmesys egzaminui, o kritika bus perkelta į mokyk­lą – ant mokytojų galvų. 5) mokiniai galės tobulinti kritinį mąstymą: stebėti, kaip vertinami jų gebėjimai ir skelbti streiką, jeigu mokytoja „neteisingai“ parašė pažymį.

Komentatoriai dalijosi džiugiomis viltimis, kad mokinių tėveliai gebės sutarti su pedagogais, gražiai paprašys mokytojos parašyti geresnį pažymį. Žinoma, mokytoja už tai bus atitinkamai pamaloninta. Kai kurių tėvelių finansinės problemos nevargina, dėl savo vaiko negailėtų nieko. Klausimas, ką darys nesuduriantieji galo su galu. Jie turėtų suprasti: ne kožnam pabažnam… Bet ne visi supras. Kas dėsis mokyklose?

Neišleiskime iš akių ir brandos darbo: už jį gauti balai prisidės prie baigiamojo vertinimo. Tikėtina, brandos darbų paklausa bus didesnė negu dabartinių kalbėjimo įskaitos tekstų. Rasis daugiau įmonių, plėtojančių brandos darbų bei kalbėjimo tekstų verslą. Tai prisidės prie prekybos augimo ir krašto gerovės.

Reikia pripažinti: yra mokytojų, pasiryžusių nesitarti su tėvais, nekreipti dėmesio į savo draugų ir pažįstamų prašymus. Bet jei mamytė su ašaromis maldaus negriauti vaiko ateities? Jeigu pasakys, kad mokinio tėvelis sunkiai serga – neišgyvens vaikui gavus prastą pažymį? Arba kad vaiko nervai itin jautrūs – jis neištvers. Ar pavargusi mokytoja atlaikys tokį spaudimą? Žinoma, daugelis stengsis atsispirti, priešintis. Ištvermingieji kovos.

Visada vyko ir vyks kova su absurdu. Ar verta kovoti? Juk absurdas nenugalimas. Vis dėlto…

Straipsnio nuoroda:

Egzaminas, kaip tobulas absurdas

Šiuo metu svarstoma, kaip keisti „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą ir egzaminą. O aš meldžiu greito galo dabartinei sistemai ir kad reformatoriai pagaliau pamatytų sistemines problemas. Ne dėliotų rašytojus į „privalomus“ ir „šalutinius“, ne kaitaliotų gremėzdiškas vertinimo metodikas, o keistų dalyką iš esmės, išstudijavę, kaip dirba tie, kurie dešimtmečius nuosekliai ėjo prie dabartinių modelių.

Mūsų bėda ne Žemaitė ar Shakespeare’as (įrašykit bet kokią pavardę, kūrėjai niekuo dėti). Bėda yra mąstymas sąrašų prievolėmis ir reglamentais. Mentalitetas, kad švietimo tvarkytojas žino geriau apie kito žmogaus norus ir pasirinkimus. Vertybių monopolis, kuriame mokiniui įsiterpti savo balsu beveik nepaliekama vietos.

Tai va prašom – surašiau, kokia reforma mane džiugintų. Daugiausia turėjau galvoje gimnaziją, nes joje ta branda, kai smegenims jau reikia rimtos mankštos ir maisto. Atrodys gana paprasta, bet ar pasiekiama mūsų mokyklai? Jūs pasakykit.

Apie ką turėtų būti „Lietuvių kalba ir literatūra“?

Nejuokinkim svieto – tikrai ne apie „kalbos kultūrą“. Ir ne vien apie grožinę literatūrą.

Trumpai: verkiant reikėtų išplėsti skaitomų ir rašomų tekstų įvairovę, „kalbos kultūrą“ pakeisti kalbotyra, greta kalbotyros ir literatūrologijos įtraukti medijų perspektyvą, mokyti teorijų ir metodų, mokyti atlikti ir pristatyti tyrimus.

Būtų tobula, jei „Lietuvių“ stiprintų Lietuvos ir pasaulio kultūros pažinimą ir mokinių komunikacijos įgūdžius per pačius įvairiausius tekstus lietuvių kalba (nebūtinai lietuvių autorių). Jei mokykloje būtų ne šiaip skaitoma, rašoma, kalbama, bet po truputį tampama sąmoningais tekstų skaitytojais ir kūrėjais, suvokiančiais turinio, formos ir funkcijos ryšį.

Skaitykite daugiau:

Ei, švietimo tvarkytojai! Jūs skolingi vaikams išsilavinimą

Paklausimas NEC

Valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) kandidatų darbų vertintojų registracija duomenų perdavimo sistemoje KELTAS vyks sausio 10 d. – vasario 1 d. 

Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų VBE kandidatų darbų vertinimo procese yra dvi naujovės. Pirma, užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) VBE kalbėjimo dalyje pagal egzamino vykdymo instrukciją numatyta, kad vertinimo patalpoje yra du vertintojai – pokalbį palaikantis ir vertinantis vertintojas. Šie vertintojai per pertraukas gali keistis savo atliekamomis funkcijomis.

Nacionalinis egzaminų centras iš užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) VBE kalbėjimo dalies vykdymo ir vertinimo centro balandžio mėn. gaus kiekvieno kandidato kalbėjimo vieną  įvertinimą (iki šiol buvo du). Antrasis ir trečiasis kalbėjimo dalies kandidato kalbėjimo atlikties vertinimai bus organizuojami centralizuotai Nacionaliniame egzaminų centre. 

Antra naujovė yra tai, kad 2019 metais biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbos (anglų) kalbėjimo ir rašymo dalių, užsienio kalbos (prancūzų) kalbėjimo dalies, užsienio kalbos (rusų) kalbėjimo dalies, užsienio kalbos (vokiečių) kalbėjimo dalies, dalies lietuvių kalbos ir literatūros VBE kandidatų darbai bus vertinami elektroniniu būdu. Šių dalykų vertintojams kovo–birželio mėn. bus organizuojami mokymai. Kitų dalykų VBE kandidatų darbai bus vertinami įprastai – įsteigtuose vertinimo centruose.

NEC informacija