Kolegos, tikriausiai girdėjote, jog nuo 2021 m. bus keičiamas mūsų egzaminas.
Gal turite pasiūlymų, koks jis galėtų būti (kokios užduotys). Vien rašinys negali būti, kaip supratau, bus ir kita užduotis.
Be to, pagalvokime ir apie kalbėjimą. Būta siūlymų, jog jis taptų egzamino dalimi.
Rašykite, 2021 m. greit, spaudžia 2 metų terminas. Jei bus politinė valia (o ji, akivaizdu, bus), egzaminas bus pakeistas.
Nacionaliniame egzaminų centre vyko susitikimas su lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino (toliau – VBE) kandidatų darbų vertinimo komisijos pirmininke ir vyresniosiomis vertintojomis. Susitikime aptartas 2018 metų vertinimo procesas, planuojamos veiklos, rengiantis 2019 metų brandos egzaminų sesijai.
Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros VBE kandidatų darbų vertinimas yra vienas sudėtingiausių ir ilgiausiai trunkančių procesų, buvo tartasi, kaip šį procesą daryti efektyvesnį ir užtikrinti vertinimo kokybę.
Lietuvių kalbos ir literatūros VBE vertintojoms buvo pristatyta 2018 metų brandos egzaminų sesijoje fizikos ir informacinių technologijų VBE vertintojų naudota nuotolinio elektroninio vertinimo aplinka. RM Assessment elektroninio vertinimo aplinka leidžia vertintojams koncentruotis į vertinimą, o ne į logistikos detales. Joje automatiškai skaičiuojamos vertintojų žymimos klaidos, skiriami taškai, nereikia skirti laiko lipdukams klijuoti ir taškams perrašyti iš kandidato darbo į vertinimo lapą. Anot lietuvių kalbos ir literatūros VBE kandidatų darbų vertinimo komisijos pirmininkės Daivos Stukienės, „tokia vertinimo aplinka yra intuityviai valdoma, neperkrauta pertekline informacija, turinio aspektus, už kuriuos skiriami ar atimami taškai, mokinių daromas klaidas galima žymėti darbe, o ne darbo paraštėse, kas yra daroma kai vertinamas darbo originalas. Taip pat galima palikti komentarą, kodėl toje vietoje pažymėta klaida. Automatinis pažymėtų (pavyzdžiui, rašybos, skyrybos ar kitų) klaidų bei skirtų taškų sumos suskaičiavimas taupytų vertintojo darbo laiką. Akivaizdu, kad ši sistema yra nepalyginamai pranašesnė už dabar vertintojų mokymams naudojamą elektroninę aplinką. Išbandžiusių šią aplinką ir įvertinusių jos galimybes vertintojų reakcijos leidžia mąstyti apie vis didesnį minėtos aplinkos panaudojimą vertinant visų mokomųjų dalykų kandidatų darbus“.
2019 metais numatoma, kad dalis lietuvių kalbos ir literatūros VBE kandidatų darbų bus vertinama elektroniniu nuotoliniu būdu. Planuojama, kad tokiu būdu, dar nepasibaigus ugdymo procesui, į jį galėtų įsitrauktų apie 100 to pageidaujančių patyrusių vertintojų, kurie vertintų vienos rašinio temos darbus. Kitos rašinių dalies vertinimas vyktų tradiciniu būdu, pasibaigus ugdymo procesui, birželio – liepos mėn.
Kaip ir kasmet, su lituanistų bendruomene iki lapkričio 15 d. bus tariamasi dėl egzamino vertinimo kriterijų tikslinimo, 2019 metų pavasarį planuojami vertintojų mokymai, skirti vertinimo kriterijams aptarti ir susipažinti su nuotolinio elektroninio vertinimo sistema.
NEC informacija
Didinant pažymių bei kaupiamojo balo svarbą, bus siekiama naikinti netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, teigia švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. Taip jis komentuoja sprendimą nuo 2019-ųjų priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir pagal metinių pažymių vidurkius.
„Iki šiol priėmimas į aukštąsias mokyklas buvo vykdomas pagal brandos egzaminų rezultatus, bet jau nuo kitąmet priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Taip pat numatytos geresnės galimybės mokiniams rengti brandos darbus, už kuriuos bus skiriami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas“, – priduria ministrės patarėjas, išreiškęs lūkestį, kad rašančiųjų brandos darbus daugės.
A.Varanauskas, komentuodamas nuo kitų metų įsigaliosiančią vertinimo tvarką, pabrėžia, kad ji tvirtinama prieš dvejus metus: „Tai daroma siekiant, kad jaunuoliai iš anksto žinotų apie keičiamas stojimo taisykles ir turėtų laiko joms pasiruošti.“
„Tad 2019 metais galios 2017 metais patvirtinti minimalūs rodikliai, kuriais pradedame pereiti nuo brandos egzaminų prie kaupiamojo vertinimo sistemos stojant į aukštąsias mokyklas.
Iš turimų duomenų matome vertinimo netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, tad, toliau didindami mokyklinių rezultatų svarbą ir mokymosi įvertinimų bei kaupiamojo balo vaidmenį, turime šiuos iššūkius išspręsti“, – atsakyme 15min dėsto A.Varanauskas.
Skaitykite daugiau:
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė viltį, kad kitąmet įsigalios nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka – priėmimas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Tiesa, egzaminus, anot politiko, siekiant gauti baigimo atestatą, vis tiek laikyti reikės, tačiau jų rezultatai esą nieko nelems.
„Aukštojo mokslo srity, kas tikrai paveiks labai daug žmonių, ypač moksleivius, aišku vyresnių klasių, tai yra, kitais metais mes turėtumėm pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą – nebeturėtų būti priimama pagal rezultatus baigiamųjų egzaminų, turėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas pagal vidurkius 11–12 klasių“, – pirmadienį naujienų portalo Delfi.lt konferencijoje kalbėjo R.Karbauskis. Anot jo, priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks ne vasarą, kaip dabar, o pavasarį. Tokia sistema, R.Karbauskio tikinimu, veikia Vakarų Europos šalyse, kur jaunuoliai esą „ne egzaminams ruošiasi, o mokosi“.
Priėmimas į aukštąsias mokyklas – pavasarį
„Baigiamieji egzaminai išliks, bet jie nebelems nieko stojant. Jie tiktai, jeigu, pavyzdžiui, aukštoji mokykla reikalauja vidurkio tam tikro, tai atitinkamai tie egzaminų rezultatai… Jie tiesiog patvirtins, kad tu išlaikei mokyklos kursą, tai – kad turi patenkinamą pažymį […]. Priėmimas į aukštąją mokyklą nebebus po mokyklos baigimo, o, kaip Vakarų Europoje, jis bus dvyliktos klasės metu. Tai yra, dvyliktoje klasėje pavasarį moksleivis jau žinos, į kokią aukštąją mokyklą jis yra priimtas. Ir tada jis tik turės išlaikyti vidurkius, jeigu tik to reikalauja. Pavyzdžiui, jeigu vidurkio reikalauja devynių, tokiu atveju aukštoji mokykla gauna vienuoliktos klasės vidurkį – motyvacinius laiškus, ar ten kažkokius kitokius dalykus, darosi pati aukštoji mokykla pagal savo interesą. Ir po to, ką moksleivis turi pristatyti po dvyliktos klasės baigimo, tai yra, dvyliktos klasės vidurkį ir atestatą – kad jis pabaigė. O atestato patvirtinimas yra baigiamieji egzaminai – kad jis išlaikė juos“, – pokyčius komentavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, išreiškęs lūkestį, kad jie bus įgyvendinti kitąmet, jei ne – 2020 metais.
Skaitykite daugiau:
Teikiame svarstyti 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektą. Tvarkaraščiai rengti atsižvelgiant į:
Kviečiame iki 2018 m. rugpjūčio 10 dienos pareikšti savo nuomones, teikti pastabas ir pasiūlymus, kurių pagrindu būtų galima tvarkaraščius tobulinti, e. paštu centras@nec.lt
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos (VBE) egzaminas žlugdo stiprius ir nenuolankius mokinius. Jis tapo gelbėjimo ratu silpniesiems, o vertinimo sistema – lyg rūkas, kuriame paklysta mokytojas. Visa ši tvarka, įsigaliojusi prieš kelerius metus, buvo stumiama buldozeriu.
Šitaip griežtai apie privalomą VBE mano lituanistė Elžbieta Banytė, ne vienus metus dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Mokykloje ji šiuo metu nebedirba, mat yra doktorantė moksliniame institute, tačiau vertina egzamino darbus.
– Viešai pasidalijote mintimi, kad jums gaila tų vaikų, kurie neįstos kur norėję dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, nors kitus egzaminus išlaikė gerai.
– Gerai suprantu, kad negali visi vaikai visko išlaikyti aukščiausiu lygiu. Tačiau Prancūzijoje prancūzų kalbos ir literatūros egzamino, kuris lygiai taip pat privalomas, kaip ir pas mus, neišlaiko daugmaž 20 proc. mokinių. Ir jie nedaro tragedijos. Kitokios galimybės įsidarbinti, kitokios visuomenės nuostatos, suvokimas, kad gali perlaikyti.
Vis dėlto neatrodo logiška ir normalu, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, užuot padėjęs tapti mąstančiu, išsilavinusiu ir savo kultūrą pažįstančiu, gebančiu jos sąvokomis komunikuoti su kitais žmogumi, tampa bausme.
O taip Lietuvoje atsitinka. Tie vaikai, kurie dirba ir stengiasi, dažnai įvertinami prastais balais. Už matematiką gauna 80, už anglų kalbą – 90 balų, istoriją – 75, o už lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – 40 balų. Ir to užtenka, kad jie neįstotų ten, kur norėjo. Gal gana taip sureikšminti vieną vienintelį rašinį?
Yra dvi prielaidos, kodėl taip atsitinka. Pirma, dabartiniai vaikai yra beraščiai. Su tuo aš kategoriškai nesutinku. Pati dirbau mokykloje ir iki šiol turiu mokinių, su kuriais dirbu papildomai. Ir esu tikra, kad didžioji dauguma vaikų nėra beraščiai.
Antra prielaida – egzamine keliami reikalavimai, kurių neįmanoma įgyvendinti. Ir ši prielaida, mano galva, kur kas teisingesnė.
Skaitykite daugiau:
Samprotavimo rašinio užduotys
Literatūrinio rašinio užduotys
Naujausi komentarai