Į pradžią > Planavimas > Rekomenduotinų perskaityti XI- XII klasėse kūrinių sąrašas

Rekomenduotinų perskaityti XI- XII klasėse kūrinių sąrašas

Remdamasis svetainėje jau esančiomis nuorodomis šia tema ( Privalomi autoriai ir jų kūriniai ir Literatūros sąrašas pagal naująją vid. ugd. programą ), ,,pageltoninau“ tuos autorius ir jų kūrinius, kuriuos nagrinėsime 11 klasėje (dėl B. Sruogos ir S. Nėries dar abejoju- gal juos aptarsime 12 kl.).
Taigi būsimieji vienuoliktokai privalėtų perskaityti šiuos kūrinius:

11 klasei skaitytinų knygų sąrašas
p.s. geltona spalva nepažymėti autoriai- XII kl. kursas.

Kategorijos: Planavimas Žymos:
  1. 2011.05.10 19:21 | #1

    Perkeliu diskusijas čia iš http://www.kalbam.lt/?attachment_id=6795

    ____________________________________________________________________________

    Nijolee :

    Gal “Dievų mišką” būtų tikslingiau ir palikti dvyliktoje klasėje kaip buvo?
    Ar jau kas esate plano vienuoliktai klasei juodraštį sumetę? Iš mūsų vadovai reikalauja birželį už teminius planus atsiskaityti. Reikės prisėsti.

    Galbūt „Dievų mišką“ ir verta palikti XII klasei; tiesiog suabejojau-šiemetiniai mano vienuoliktokai šį kūrinį perskaitė savo noru.Taigi, manau, kad pasiūlyti skaityti nėra nusikaltimas. Beje, man knieti vienuoliktokams pasiūlyt ir Just. Marcinkevičiaus „Mindaugą“: jei nagrinėčiau valdovo temą, taip būtų patogiausia. Mano taktika tokia- rekomendavau „rėmus“, pagrindą, o jei iškils būtinybė, pasiūlysiu skaityti veiną ar kitą kūrinį ir mokslo metų eigoje.

  2. Regina Dilienė
    2011.08.02 20:30 | #2

    Aš turėsiu ir trečiokus, ir ketvirtokus, todėl su abejais pradėsiu nuo Kafkos „Metamorfozės“ – nagrinėsim, kaip ir kodėl išsigimė naujųjų laikų žmogus. Paskui galima pereiti ir prie praeities didvyrių – Vytauto Didžiojo, Skirgailos, Radvilos Rudojo. Lyginsime tų ir mūsų laikų vertybes.

  3. 2011.08.03 21:50 | #3

    Gal kas turite „Radviliadą“? Bent tas eilutes iš kūrinio, kurias privalu aptarti.

  4. zina
    2011.08.04 10:53 | #4

    Iš kur: ieškojau visur jau, kur įmanoma, bibliotekoje net negirdėjo, viešojoje paimta…

  5. Regina Dilienė
    2011.08.04 19:46 | #5

    Radvanas Lietuvą apdainuoja du kartus: pirmąjį „Radviliados“ pradžioje (I, 31 – 96 eil.), antrąjį – viduryje (III, 89 – 195). Abu tėvynės paveikslai skiriasi. Pirmajame epizode poetas pristato Lietuvą skaitytojui: pavaizduoja jos geografinę padėtį, apdainuoja gamtos turtus, lietuvių tautos kilmę ir istoriją, o antrajame epizode pavaizduoja lietuvių kovas su gausiais priešais; totoriais, kryžiuočiais, lenkais ir maskviškiais. Antrojo epizodo kovų vaizdai turėjo paliudyti Radvilos protėvių narsą ir savotiškai parengti skaitytoją toliau apdainuojamai kruvino Ulos mūšio panoramai. Tuo tarpu „Radviliados“ pradžioje Lietuva vaizduojama tarsi kokia aukso amžių gyvenanti valstybė.
    Čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus –
    motina derlių skalsių ir gentis, įgudus kariauti.
    Sako, kad ją kitados nukariavo Italijos sūnūs –
    vyrai karingom širdim. (Ar yra toks žmogus, kurs nežino
    šiandien Libono tremties, Palemono didvyriškų žygių?) […]
    Ginklais patenkintiems, jiems išmintinga gamta pašykštėjo
    klonių Kampanijos, kur Cerera, įstatymų motė,
    varžos gausa su Bakchu, nepaskyrė Panchajos Tempėjų
    nei Alkinojo miškų, nei derlingojo Pesto rožynų,
    nedavė persų laukų ar upokšnių, turtingų metalo.
    Derlių, kokį šventi dovanoja Gargarai, skyrė
    jiems užtatai ir žemes, kur per amžius lengva išmisti.
    Tyras kaip stiklas upes čia dengia ta žemės grožybė –
    girių aukštų karūna; jos viršūnėmis savo žvaigždynus
    remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia.
    Šičia atranda namus sau elnias, briedis ir stumbras
    (šitas galiūnas yra sulaikyti, ką nutveria, pratęs
    savo šiurkščiu liežuviu ir aukštai į orą išmesti),
    šičia ir lūšis dėmėm išmargintu apdaru glaudžias,
    randa namus čia žvitri stirnaitė ir didelis tauras. […]
    Čia ąžuolynai pilni bitučių skysto nektaro:
    medžiais tyriausias medus putodamas bėga, valstiečiai
    gauna korių dovanai – čia rasoja ir patys kamienai,
    ir ant vaivados skobnių kvepėdamos sklidinos taurės.
    Kiekgi čia upių, kurias vis skirtingi šaltiniai pagirdo?
    Štai Boristenis sravus: prasiveržę pro kaukarus, duslūs
    vandenys jo su triukšmu neapsakomu krinta į plačią
    jūrą ir sūrias bangas vilnimis atmiešia saldžiausiom.
    Štai Dauguva, aukštupy upeliu į kelionę išbėgus,
    Polocko žemėm veržliais sūkuriais sūkuriuodama skuba,
    kol pagaliau taip plati į Venedų marias įsilieja.
    Tik ne mažesnė už ją ta lietuvių skaidriausioji upė –
    Vilija, tekanti ten, kur kadai iglionams priklausė
    žemės ir našūs laukai; pasiėmusi seserį Vilnią,
    Vilija leidžias žemyn į brolelio Nemuno glėbį,
    Nemuno – to, už kurį gražesnės mes neturime upės! […]
    Šitos štai žemės vaikai – lietuviai, ryžtingi sūduviai,
    jotvingiai – žmonės, mirties nebiją, poloviečiai klajokliai,
    prūsų sena giminė, narsiaširdžių krūtinių alanai,
    vieno kilimo su jais gepidai ir kitos dar tautos.
    Čia Erdivilo lopšys ir gimtinė narsuolio Traidenio,
    Skirmanto, ginklais stipraus, ir narsaus kunigaikščio Mingailos,
    Romanto, Mindaugo, kurs ant galvos užsidėjo vainiką
    Romos, Vytenio kilnaus ir atšventusio pergalių daugel
    tėvo visos Lietuvos Gedimino, kuriam vadovaujant
    mūrai iškilo aukšti tirštai apgyvendinto Vilniaus.

  6. Jolanta
    2011.08.22 20:46 | #6

    Regina, Jūsų mintis įdomi. Apie tai tikrai verta pagalvoti, tik svarbu tekstus visus turėti (manau, čia ir bus problema…). Ačiū už idėją.

  1. Atsekčių dar nėra.
Jūs turite būti prisijungę, jei norite parašyti komentarą.