Legendos skelbia, kad Motiejus Kazimieras Sarbievijus SJ (1595 – 1640) – didžiausias Lietuvos baroko poetas, rašęs tarptautine to meto – lotynų kalba, popiežiaus Urbono VIII buvo vainikuotas laurų vainiku kaip prieš tai Dantė ar Petrarka.
Šių iškilmių aprašymas nėra išlikęs, bet niekas nesiginčija dėl to, kad savo metu Sarbievijus buvo iškiliausias Europos poetas, kuriam popiežius pvz. buvo patikėjęs bažnytinių himnų redagavimą. Be to Sarbievijus buvo ir žymus poetikos specialistas, sugebėjęs atrasti ir įvardyti aštraus ir šmaikštaus stiliaus, kuris laikomas baroko esminiu bruožu, formulę. Jau XVII a. gausiai verčiamas į daugelį Europos kalbų, Sarbievijus vis dar laukia visos savo kūrybos vertimo į lietuvių kalbą.
Senosios Lietuvos literatūros ir kultūros istorijos tyrinėtoja prof. Eugenija Ulčinaitė sako, kad ir šiandienos žmogui aktualios yra genialiai Sarbievijaus poezijoje atskleistos gilinimosi į save, gyvenimo kokybės, harmonijos savyje kūrimo temos ir cituoja mėgstamiausią Sarbievijaus posmą: „Ar tave švelnus glamonės vėjelis,/Ar blaškys audra po audringą jūrą,/Lemtį, Nolijau, nugalėk ir josios/Pokštų nepaisyk.”
