Humanitarinių mokslų atstovai: esame priversti nuolat teisinti savo reikalingumą

Visai neseniai išleista Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga inicijavo diskusijas apie humanitarinių mokslų padėtį visuomenėje. Daug dėmesio skirta ir mokyklai. Teigiama, kad, pavyzdžiui, istorijos programa mokyklose nekuria nuoseklaus pasakojimo apie politinę ir kultūrinę bendruomenę, – dėstoma fragmentuotai, atskirais epizodais. Į ugdymo procesą nėra įtraukti reikalavimai įgyti gebėjimus apibendrinti ir interpretuoti kultūros procesus bei faktus.

Jei neplečiame savo akiračio ir neturime pagrindų, tai gali turėti labai rimtų pasekmių, vertinant neteisingas naujienas, kaip dabar yra sakoma – melagienas, todėl pražūtinga, žiūrint į perspektyvą, nustumti humanitarinius mokslus į užribį, LRT RADIJUI sako švietimo ekspertė, profesorė Vilija Tagarmadzė.

Visuomenės santykių krizė

Senovės graikų mąstytojas, filosofas, tyrinėtojas, gamtininkas Aristotelis savo veikale „Nikomacho etika“ sako, jog apie kiekvieną dalyką gerai sprendžia tas, kuris yra jame išsilavinęs. O apskritai geriausiai sprendžia tas, kuris turi išsilavinimą apie visumą. Šiais žodžiais pradedama ir neseniai išleista Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga.

Visas straipsnis

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →