Diktantas „Odė moterystei“ (su RAŠYBOS paaiškinimais)

Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS

Dovilė Filmanavičiūtė

 Odė moterystei [R1, R2]

   Visas pasaulis, regis, šiandien [R3] eina iš proto. Šlovinkit genialų [R4, R5] gamtos meno kūrinį, sako jie, šlovinkit moterį [R5]. Ir tikrai – tai vyksta, būkim pašlovintos. Vyrai gatvėse [R6] ūmai [R7] pasitempia [R8], apie tuos, kurie namuose [R6], nė nedrįstu [R9, R10, R11] užsiminti [R12]. Tulpių [R13] ir hiacintų [R13, R14] pardavėjai [R15] trina nuo ankstyvo [R2] pavasario sužvarbusias [R15] rankas ir švenčiančiųjų [R8, R16] pinigų [R13] prisotintus kapšus – taip stipriai [R17] eina visi iš proto. 
   O kas esu aš visame tame šurmulyje [R6, R18]? Sėdžiu smaugiama [R8] vis augančio pilvo, kuriame [R6, R15] rytą vakarą [R5] vyksta karatė [R19] čempionatai [R20], ir galvoju, kas esu iš tiesų [R21]. Moteris su dviem [R22] širdimis? Motina? Bent jau [R27] žmogus? 
   Juk jūs visą [R5] mano trumpą gyvenimą [R5] kažko [R3, R23] iš manęs [R24] tikėjotės, vis slėgėt mano jaunus pečius savo lūkesčiais [R15, R23], graužėt priekaištų [R13] angliarūgšte [R1, R23, R25]. Tiek, kiek siūliau [R8], niekad nebuvo [R11] pakankama, vis negana [R26]. 
   Tu, vaikeli, sakėt jūs, privalai būti savo vietoje [R6]. Stropi mokykloje [R6], nuolanki darbe [R6], kad tik [R27] koks vyras šiukštu [R28] nepamanytų [R11,R29] tave [R24] esant per daug [R30] drąsią [R5, R10, R15], per daug akiplėšą [R5, R31], per daug svajoklę [R1, R5]. Tik tada nutiks jis, lizingu [R32] finansuojamas gyvenimas, ir didysis [R33] to gyvenimo pasiekimas vaikai. Garsiai [R17] nekalbėk [R11], aštriai [R17] nejuokauk [R11], sakėt jūs. Moteriai [R15] taip nedera [R11] ir tik pabandyk bent ko nors [R34] iš to sąrašo [R35] neišpildyt [R11]… Tu – nevykėlė [R36]. Ar bent jau [R27] ne tokia [R37] sėkminga, kokios būna moterys [R33] iš dailių viršelių [R13], postringaujančios [R8] apie gebėjimą [R5] akimirksniu būti viskuo [R3] ir visur, kitaip tariant [R8], būti supermoterimi [R38], į kurią [R5, R15] lygiuosis visos kitos. 
   Net jei ir pavyks, neužmik [R11] ant laurų [R13], sakot jūs. Padėsi karjerą [R5] į stalčių [R5], kad būtum gera mama? Tu perekšlė [R39]. Bėgsi [R23] į biurą [R5, R20] iš gimdymo [R2] palatos? Tu beširdė [R40]. Ir visų [R13] nepatenkinsi [R11]. 
    Kelyje [R6] Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius [R41, R42] netikėtai [R43] nutvilko mintis: o kas bus, jei mums gims dukra? 
   Kaip srauniausia [R15, R44] pasaulio upė prašniokščia [R8, R39] visas mano gyvenimas. Viltys, nerimas, pasiekimai ir netektys [R36] – ilgas nenutrūkstantis [R45] savęs [R24] paieškų [R13, R46] krioklys, užgriūvantis visu savo svoriu ir jėga. Kas bus, jei mums gims dukra? Kas, jei dar viena moteris? 
   Pavyzdžiui [R23], raudonplaukė [R31] mergaitė styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis [R47]. „Snobai nesupras [R11] niekada tavo noro įsikarti [R48] į medį [R5], – valiūkiškai mirkteltų [R49] Astrida [R50]. – Spjauk [R51] kauliuką [R5] ant žemės, laimėk „Kiaurabambio“ [R31, R52, R53] varžybas. Vis dar bijai [R8]?“ Bijau [R8].
   Pro lėktuvo langą [R5] pamatau vandenyną [R2, R5] ir nerimas [R36] nuslūgsta [R24]. Tegul ji ateina. Dar viena neaprėpiama [R45] galybė [R2], stiprybė [R2]. Ieškanti [R46], klausianti [R8], jautriai [R17] besidairanti [R40] į mus visus, kai nebežinia [R54], kokias [R15] dar viltis reikėtų [R29] pateisinti, kad taptų [R29] tobula. Kurianti [R8], visa apglėbianti [R8, R12], guodžianti [R8], raminanti, savo meile [R1] kiekvieną [R5] paglostanti. Jos vaikai – visas pasaulis. Turbūt [R3] taip į pasaulį [R5] ateina moteris. Žmogus, pasitinkamas su užprogramuotais [R12] visų mūsų [R13] lūkesčiais [R15, R23]. Būsima motina, pratęsianti [R8, R10] šį [R5] „mirk gyvenk, bet pateisink“ ciklą [R5].
  O kas šiandien [R3] esu aš?
 Aš ta, kuri kviečia [R8]: šlovinkim moterį [R5]. Ir nebūtinai [R43] tik šiandien, Kovo 8-ąją [R16, R55].

RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

[R1] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 28, p. 25), diktante – moterystei (plg. moterystė), svajoklę (plg. svajoklė, svajoklės), angliarūgšte (plg. angliarūgštė), meile (plg. meilė).

[R2] Priesagos -ystė, -yvas, -ymas, -ynas, -ybė rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – moterystei, ankstyvo, gimdymo, vandenyną, galybė, stiprybė.

[R3] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – šiandien (<šią + dieną), kažko (<kažin + ko), viskuo (<visa + kuo), turbūt (<turi + būti).

[R4] Žodyje genialus [lot. genialis] „nepaprastai tobulas, toks, kokį tik genijus gali sukurti“ (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (toliau – TŽŽ), Vilnius, 2013, p. 290), p. 858) susiduria balsiai i ir a, tariami keturi skiemenys: ge-ni-a-lus (žr. V. Vitkausko „Lietuvių kalbos tarties žodyną“ (toliau – TŽ), Vilnius, 2001, p. 106). Diktante – kilmininko forma genialų.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: genialų, kūrinį, moterį, rytą vakarą (dar žr. skyrybos paaiškinimų S8 punktą), visą, trumpą gyvenimą, drąsią, akiplėšą, svajoklę, gebėjimą, kurią, karjerą, stalčių, biurą, medį, kauliuką, langą,vandenyną, kiekvieną, pasaulį, šį, ciklą.

[R6] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e(LKRS, § 30, p. 26), diktante: gatvėse, namuose, visame tame šurmulyje, kuriame, vietoje, mokykloje, darbe, kelyje.

[R7] Diktante pavartotas prieveiksmis ūmai siejamas su būdvardžiu ūmas, -a(„staigus, greitas, smarkus“, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DLKŽ).

[R8] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, taip pat iš jų padarytose formose rašoma –(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – pasitempia, švenčiančiųjų (plg. švenčia), smaugiama (plg. smaugia), siūliau, postringaujančios (plg. postringauja), tariant (plg. taria), prašniokščia, bijai, bijau, klausianti (plg. klausia), kurianti (plg. kuria), apglėbianti (plg. apglėbia), guodžianti (plg. guodžia), pratęsianti (plg. pratęsia), kviečia.

[R9] Pabrėžiant neigimą bendrinėje kalboje vartojama dalelytė nė (žr. DLKŽ), diktante – nė nedrįstu.

[R10] Nosinė balsė rašoma žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 25), diktante: nedrįstu(plg. drąsa), drąsią (plg. drįsti), pratęsianti (plg. tąsa, tįsti, tąsyti).

[R11] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante – nedrįstu, nebuvo, nepamanytų, nekalbėk, nejuokauk, nedera, neišpildyt, neužmik, nepatenkinsi, nesupras.

[R12] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27). Diktante – užsiminti (už + si + minti), apglėbianti(ap + glėbti), užprogramuotais (už + programuoti).

[R13] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra –(i)ų (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: tulpių, hiacintų, pinigų, priekaištų, dailių viršelių, laurų, visų, paieškų, mūsų.

[R14] Hiacintas (lot. Hyacinthus) – lelijinių šeimos laukų, gėlynų ir kambarinė gėlė; diktante pavartotas pavadinimo daugiskaitos kilmininkas hiacintų (žr. TŽŽ, p. 324). Šnekamojoje kalboje pavartojama ir forma jacintas (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“)

[R15] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma (i)a, (i)ą, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – pardavėjai, sužvarbusias, kuriame, lūkesčiais, drąsią, moteriai, kurią, srauniausia, kokias.

[R16] Įvardžiuotinių dalyvių ir skaitvardžių vyriškosios giminės daugiskaitos kilmininko ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – švenčiančiųjų, Kovo 8-ąją (žodis aštuntąją rašomas skaitmeniu su linksnio galūne po brūkšnelio).

[R17] Prieveiksmiai rašomi su priesaga –(i)ai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – stipriai, garsiai, aštriai, jautriai.

[R18] Priesaga –ulys rašoma su u (LKRS, § 40, p. 30), diktante –vietininko forma šurmulyje.

[R19] Žodis karatė nekaitomas, kirčiuojamas galūnėje ir rašomas su ė. Tarptautinių žodžių gale niekada nebūna kirčiuotos balsės e (LKRS, § 31 p. 27).

[R20] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių vienas yra i, nors priebalsis j čia dažnai tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante – čempionatai (čem-pi-o-na-tai). Žodyje biuras jotas netariamas ir nerašomas (diktante – galininko forma biurą).

[R21] Suprieveiksmėjusiose prielinksninėse konstrukcijose, kaip ir paprastose, prielinksniai rašomi atskirai nuo pilnų linksnių formų (LKRS, § 112 p. 51). Diktante – iš tiesų.

[R22] Skaitvardžio du įnagininkas yra išlaikęs dviskaitos formą ir vartojamas be -s, (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, p. 247 (toliau – DLKG), diktante – [su] dviem [širdimis].

[R23] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji s, z prieš č), LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante: 
kažko (<kažin ko),
lūkesčiais (plg. lūkestis),
angliarūgšte (plg. rūgo),
bėgsi (plg. bėga, bėgo),
pavyzdžiui (plg. pavyzdys),
nuslūgsta (plg. slūgo).

[R24] Nosinės balsės nerašomos asmeninių įvardžių vienaskaitos galininke, bet rašomos jų vienaskaitos kilmininke (LKRS, § 24 p. 23 išimtis). Diktante – manęs, savęs, tave.

[R25] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū; jungiamosios balsės e nėra (LKRS, § 51, p. 36). Diktante: angliarūgšte (<anglis + rūgštis).

[R26] Prieveiksmis negana (kaip ir veiksmažodis neganėti) rašomas kartu su neiginiu (LKRS, § 88, p. 45).

[R27] Pabrėžiamosios dalelytės tik, jau visada rašomos atskirai nuo tų žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante: kad tik [nepamanytų], bent jau [ne tokia sėkminga].

[R28] Prieveiksmis šiukštu („jokiu būdu, niekaip“) rašomas su u (žr. DLKŽ).

[R29] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – nepamanytų, reikėtų, taptų.

[R30] Dalelytė per visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių (LKRS, § 69, p. 41), diktante per daug [drąsią].

[R31] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35), diktante – akiplėšą (<akis + plėšti), raudonplaukė (<raudoni + plaukai), kiaurabambio (<kiaura + bamba).

[R32] Tarptautinio žodžio lizingas [angl. leasing] (1. „ilgalaikė nuoma; 2. „išperkamoji nuoma“) šaknyje rašomos i (žr. TŽŽ, p. 491), diktante – įnagininko forma lizingu.

[R33] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios giminės vardininko galūnėje, taip pat trečiosios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos vardininko galūnėje rašoma y(LKRS, § 25 (3, 4), p. 24), diktante – didysis, moterys.

[R34] Dalelytė nors, sudaranti samplaikinį įvardį, rašoma atskirai nuo to įvardžio (LKRS, § 64, p. 40), diktante – ko nors.

[R35] Prieš priebalsę j rašomas priešdėlis są- (LKRS, § 34, p. 27), diktante – sąrašo.

[R36] Neiginys ne su daiktavardžiais rašomas kartu, kai sudaro priešingos reikšmės žodį arba kai daiktavardis be neiginio visai nevartojamas (LKRS, § 77, p. 44), diktante – nevykėlė, netektys, nerimas (dar žr. DLKŽ).

[R37] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (LKRS, § 80, p. 44), diktante – ne tokia.

[R38] Nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami, jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju (LKRS, § 121, p. 53), diktante – dėmuo super- žodyje supermoterimi.

[R39] Greta einantys priebalsiai rašomi pagal tarimą (LKRS, § 13, p. 19), diktante – trijų priebalsių (kšl, kšč) samplaikos žodžiuose perekšlė, prašniokščia.

[R40] Dalelytė be rašoma kartu su būdvardžiais, dalyviais (LKRS, § 106, p. 49), diktante – beširdė, besidairanti.

[R41] Geografiniai pavadinimai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 154, p. 63); jei pavadinimas sudarytas iš kelių dėmenų, abu dėmenys rašomi didžiąja raide. Diktante – Abu Dabis, Reikjavikas, Vilnius. Dar žr. VLKK 1996 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“.

[R42] Tarp dviejų ar daugiau žodžių, rodančių vietos, laiko ar kitas ribas, rašomas brūkšnys (žr. „Lietuvių kalbos žinyną“, Kaunas, 1998, p. 376). Diktante – lėktuvo maršrutas (nurodomos vietos ribos) Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius. Dar žr. skyrybos paaiškinimų S14 punktą.

[R43] Neiginys ne su būdvardiniais prieveiksmiais rašomas kartu (LKRS, § 85, p. 45), diktante – netikėtai, nebūtinai.

[R44] Aukščiausiojo laipsnio priesaga –iausias, rašoma su ia (LKRS, § 39, p. 30), diktante – srauniausia.

[R45] Neiginys ne su būdvardžiais ir dalyviais paprastai rašomas kartu (LKRS, § 72, 75, p. 43), diktante – nenutrūkstantis, neaprėpiama.

[R46] Priebalsė j iš tradicijos nerašoma prieš ie lietuviškų žodžių šaknies pradžioje, nors tariamas pridėtinis priebalsis j (LKRS, § 22, p. 22), diktante – paieškų, ieškanti.

[R47] Daiktavardžio kojinės daugiskaitos įnagininko linksnyje tariami keturi skiemenys: ko-ji-nė-mis (žr. TŽ, p. 145). Plg. kojinė < koja + inis.

[R48] Priešdėlis į– (LKRS, § 35, p. 28), diktante – įsikarti.

[R49] Su priesaga -telėti, (-telti) iš ištiktukų išvestų veiksmažodžių bandra darybos reikšmė – veiksmo momentiškumas, staigumas (žr. DLKG, § 1078, p. 401). Diktante pavartotas veiksmažodis mirkteltų siejamas su ištiktuku mirkt, jo reikšmė „duoti ženklą pamerkiant“ (žr. DLKŽ). Priesaga –telti būdinga žemaičiams, vakarų aukštaičiams.

[R50] Žmonių vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante – švedų vaikų rašytojos Lindgren vardas Astrida (orig. Astrid, žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“).

[R51] Žodžio spjauti šaknyje jotas tariamas ir rašomas (LKRS, § 21, p. 22), diktante – liepiamosios nuosakos forma spjauk.

[R52] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna (LKRS, § 6 p. 16), rašoma –iau. Diktante – kiaurabambio (plg. kiauras).

[R53] Labiau paplitę žaidimų pavadinimai rašomi mažąja raide ir kabutėmis neišskiriami (plg. kvadratas, slėpynės). Išskirtiniai, retesni pavadinimai rašomi kaip simboliniai (didžiąja raide, išskiriami kabutėmis (LKRS, § 167, p. 70), diktante – „Kiaurabambio“. Klaida nelaikytinas nė vienas rašybos variantas.

[R54] Su daiktavardiniais prieveiksmiais neiginys ne rašomas kartu. Neiginys neberašomas kartu su prieveikmiais, su kuriais ir ne rašomas kartu (LKRS, § 89, 103, p. 49), diktante – nebežinia (plg. nežinia). Prieveiksmis ne(be)žinia vartojamas reikšme „nėra žinios, nežinoma“ (žr. DLKŽ).

[R55] Švenčių pavadinimų pirmas žodis rašomas didžiąja raide (LKRS, § 166e, p. 69); iš datos sudarytuose pavadinimuose vartojamos įvardžiuotinės skaitvardžių formos, rašant pavadinimą prie skaitmens po brūkšnelio pridedamos reikiamo linksnio galūnės (LKRS, § 189, p. 80), diktante – Kovo 8-ąją.

                                                                                         Informacija iš VLKK.lt