Į pradžią > Kalbėjimas > Jauno žmogaus vertybių sistema Lietuvos literatūroje (pirkta kalba, siūlome nemokamai)

Jauno žmogaus vertybių sistema Lietuvos literatūroje (pirkta kalba, siūlome nemokamai)

 

JAUNO ŽMOGAUS VERTYBIŲ SISTEMA LIETUVOS LITERATŪROJE

(Jonas Radvanas, Kristijonas Donelaitis, Jonas Biliūnas)

Vertybės yra kiekvieno žmogaus individualus suvokimas, kuris pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Šeima, aplinka, papročiai, tradicijos kiekvienam iš mūsų padeda susikurti unikalią ir individualią savo vertybių sistemą. Tačiau lemiamą žingsnį vertybių prioritetuose padedame kiekvienas savarankiškai, pasirenkame tai, kas mums atrodo svarbiausia, geriausia. Tam įtakos turi ir kultūrinė patirtis: perskaitytos knygos, peržiūrėti filmai, išgirsti ar sužinoti istoriniai įvykiai taip pat prisideda prie vertybių formavimo. Visų svarbiausia yra nepaminti savo įsitikinimų, vertybių, būtina jas ginti ir puoselėti. Savo kalboje pristatysiu J. Radvano,  J. Biliūno ir K. Donelaičio kūryboje vaizduojamas jauno žmogaus vertybes.

  1. Radvano epe kalbama apie Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą. Visoje poemoje minimi faktai yra tikri. Jis kūrinyje vaizduojamas kaip didikas patriotas, Tėvynės gynėjas. Istorinis „Radviliados“ fonas – tai Livonijos karas, vykęs 1558-1583 metais.Viename pirmosios dalies epizode Radvanas pasakoja kaip nuo mažens buvo ugdomas būsimojo Tėvynės gynėjo asmenybe.Šioje poemoje taip pat atsispindi baroko pasaulėjauta. Poemoje sudėliojamas tobulo herojaus gyvenimo būdas ir veiklos programa: tikrasis atlygis laukia tik danguje, taigi stengtis verta ne dėl šio pasaulio blizgučių, o dėl savo ramios sąžinės ir tyros sielos, gyventi reikia kukliai ir dorai, o veikti – nesavanaudiškai. Poetas subtiliai parodo požiūrį į kilmingumą: aukšta kilmė – tai ne gimstant gautas pranašumas prieš kitus žmones ir įvairios privilegijos, o didžiulis Apvaizdas siųstas įpareigojimas. Poemos herojaus paveikslas sukurtas kaip sektinas pavyzdys Lietuvos bajorams. ,„Radviliadoje“ nuolat kartojama, kad Lietuvos kariai kovoja tik gindami savo bendrapiliečius, kurie negali apsiginti patys. Net ir šlovindamas pergales, poetas nepamiršta paminėti, kokią baisią kainą už tai turėjo sumokėti gyvi, jaučiantys žmonės, – ne vien saviškiai, bet ir priešinga pusė. Taip pat poema yra pirmas lietuvių literatūros kūrinys, kuriame esama ne tik herojaus, bet ir jo priešingybės –  ryškaus neigiamo herojaus. Caras Ivanas IV Rūstusis poemoje nuolat vadinamas tironu; jis parodomas kaip įtūžio draskomas, žmonių kraujo ištroškęs beprotis, lygiai negailestingas ir priešams, ir savo pavaldiniams. Poemoje įspūdingai vaizduojama Lietuvos gamta. Rašoma, kad Radvanui giros yra Lietuvos didybės ženklas, pasididžiavimo šaltinis. Didžiuojantis „Radviliadoje“ kalbama ir apie sostinę Vilnių. Taigi, J. Radvano epe „Radviliada“ jauno žmogaus vertybės – herojiškumas, patriotizmas, Tėvynės gynimas ir besąlygiškas atsidavimas jai.

Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K. Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Vaizduojama gamta yra amžinųjų vertybių puoselėtoja, todėl žmogus turi iš jos imti pavyzdį. Taip pat dėmesys yra atkreipiamas ir į darbo svarbą. Nors kūrinyje yra kritikuojamas baudžiavinis žmogaus išnaudojimas, būrams darbas yra vertybė, padedanti išlikti oriam, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra, jų prigimtis. Taigi K. Donelaičio poemoje „Metai“ vaizduojamas darbas yra vertybė, kuri Mažosios Lietuvos valstiečiams padeda neprarasti orumo, jungia juos į bendruomenę, yra reikalingas šeimai aprūpinti. Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ pavaizduotas XVIII a. vidurio Mažosios Lietuvos baudžiauninkų gyvenimas, jų antagonistiniai socialiniai ir tautiniai santykiai. K. Donelaitis buvo naujos valstiečių dvasios ir kultūros dokumentas, o sykiu ir pirmasis lietuvių dailiosios literatūros kūrėjas. K. Donelaitis vaizdavo poemoje XVIII a gyvenimą, bet, žiūrėdamas į jį iš XX a, pajautė istorijos slinktį, tikėjimą ir net revoliucinius lūžius. Donelaitis sukūrė ryškių lietuvininkų būrų („viežlybų“ ir „nenaudėlių“) paveikslų, kaimo buities, baudžiauninkų darbo, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių. Jis kėlė įgimtos žmonių lygybės idėją, smerkė baudžiavą, žadino lietuvių valstiečių tautinę savimonę. K. Donelaitis savo kūrinyje iškelia žmogaus elgesio aspektą. Žmogus gyvenimo blogybėms turi priešintis tik savo doru elgesiu, pareigingumu, pasikliauti Dievu. Kaip sako poetas, turi būti „viežlybas“. Viežlybumas K. Donelaičiui yra universali lietuvininkų elgesio kategorija. Tokios krikščioniško humaniškumo filosofijos matu ir vertinamos socialinės, moralinės, tautinės problemos. K. Donelaičio kūrybos klasicistinės formos ir švietėjiškos mintys gynė lietuvių baudžiauninkų teises. Tai atitiko laiko reikalavimą sukurti lietuvių literatūrinę kalbą ir literatūros tradiciją. Taigi, K. Donelaitis savo kūriniu nori įtvirtinti per amžius sukauptas tautos moralines vertybes, išnaikinti ydas, išugdyti dvasinį tautos atsparumą.

  1. Biliūno „Lazda“ – tai lyrinė psichologinė novelė, parašyta 1906 metais Zakopanėje. Ji pavadinta pagal daiktą, tai yra seną obelinę lazdą, kuria prievaizdas Dumbrauckas mušė tėvą. Pavadinimas kalba apie baudžiavos santvarkos esmę: santykiai su mažuoju žmogumi paremti muštro, lazdos principu. „Lazdos“ centre – žmogaus išgyvenimų visuma. Šioje ištraukoje itin plati jų tėkmė (Juozapas išgyvena dėl jam padarytos skriaudos, tačiau dėl to nesiskundžia. Jo liūdna šypsena leidžia suprasti, kad žaizda širdyje vis dar neužgijusi. Juozapas atleido, tačiau to nepamiršo). Jau pirmajame segmente atsiskleidžia buvusio dvaro prievaizdo būdo bruožai, dvasinis pasaulis, puoselėjamos vertybės. Ryškus pasakotojo vertinimas. Savo mokytoją jis vertina ne iš dabarties perspektyvos, o anų dienų požiūriu: „bet mano mokytojas buvo be pasigailėjimo: spirdavo visaip lankstyti liežuvį, bent po šimtą kartų kartoti tą patį žodį…“ Be to, Dumbraucko šiurkštų elgesį patvirtina ir tai, kad šis norėdavo „suduoti berniukui per nosį ar nutverti už ausies“, tačiau kartais nuo tokio elgesio susilaikydavo. Juozapas atlaidus, bet nepasimetęs. Jis gyvena vadovaudamasis krikščioniškomis vertybėmis (skriaudikui atleidžia), sugeba pakilti virš jam padarytos skriaudos. Novelės pavadinimas tarsi įprasmina patirtą tėvo skriaudą ir patyčią. Juk lazda – tai įrankis, su kuriuo niekas neglosto. O skliausteliuose esanti pastaba “Mano draugo pasakojimas” – pabrėžia novelės tikroviškumą.  Pasakotojo moralinė nuostata – gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui: “ tegu šitoj lazda lieka tarp jūsų; į ją žiūrėdami, atmįsite, kad ir jūsų tėvai skaudžiai buvo baudžiami. Atsimindami tą, nepyksite, kad ir mudu su motyna jums kartais žabeliu suduodava”. Toks požiūris tiesiogiai siejasi su krikščioniškomis vertybėmis – atleisti priešui.  Tėvas, gavęs dovanų lazdą, su kuria pats buvo muštas, susigraudino, nes niekada nemanė, kad tas ponas, kuris jį baudė, kada nors jam ją padovanos. Tai tarsi abipusis susitaikymas be žodžių.  J. Biliūno kūriniuose atsiskleidžia sugebėjimas jautriai ir kartu su išmintinga rimtimi žvelgti į pasaulį. Taigi, J. Biliūno novelėje jauno žmogaus vertybė – mokėjimas atleisti tam, kuris tave įskaudino, pažvelgti giliau į sielą, pakelti akis nuo kasdienybės, mąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslą.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad turėjimas savų vertybių ir kovojimas už jas yra teigiamas stiprios asmenybės požymis. Tik turėdami už ką kovoti tampame stipresniais, labiau pasitikinčiais savimi, žinančiais, ko norime iš gyvenimo. Vertybės parodo žmogaus moralinę, dvasinę pusiausvyrą, jo požiūrį į gyvenimą. Mano manymu, tie kurie neišsižada savo vertybių, kovoja už jas,  parodo, kokie stiprūs ir atsidavę gali būti.

Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:
  1. Vilma Putnienė
    2018.03.21 13:57 | #1

    O kur čia jaunas žmogus?:)

  2. Zina Kuncienė
    2018.03.26 18:11 | #2

    @Vilma Putnienė , čia dar nieko. Man buvo atnešę kalbą, kur reikia kalbėti apie romaną, o kalbama apie noveles. Čia prieš keletą metų, neberandu.

Jūs turite būti prisijungę, jei norite parašyti komentarą.