Į pradžią > Kolega kolegai, Kalbėjimas > Apsisprendimo tema Lietuvos literatūroje (pirkta tema,siūlome nemokamai)

Apsisprendimo tema Lietuvos literatūroje (pirkta tema,siūlome nemokamai)

Apsisprendimo problema Lietuvos literatūroje.

 

Skaitydami įvairius lietuvių literatūros kūrinius, dažnai galime pastebėti, jog  apsisprendimo problema yra aktuali daugelio kūrinių veikėjų gyvenime. Šioje kalboje remsiuosi Antano Škėmos romanu „Balta drobulė“, Juozo Tumo-Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ bei Juozo Apučio novele „Šūvis po Marazyno ąžuolu“. Mano nuomone, šiuose trijuose kūriniuose pagrindiniai veikėjai susiduria su sudėtinga apsisprendimo problema. Pasirinkau konkrečius kūrinių epizodus, kuriais remdamasis/-i paaiškinsiu, kodėl veikėjams apsispręsti tam tikrose situacijose buvo sunku ir kokios įtakos tam tikri apsisprendimai turėjo tiek patiems veikėjams, tiek juos supantiems žmonėms.

 Pirmas kūrinys, kuriame apsisprendimo problema yra ryški, yra Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“. Garšva yra pagrindinis kūrinio veikėjas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dirbantis keltuvininku Niu Jorko viešbučio lifte. Patyręs karo žiaurumus ir norėdamas išgyventi, Garšva buvo priverstas emigruoti ir palikti gimtąją žemę. Būdamas itin meniškos sielos žmogus, Garšva išgyvena sunkią emigranto dalią ir nuolatos atsiduria absurdo akivaizdoje. Niūri kasdienybė neleidžia Garšvai kurti. Žinant, jog poezija itin svarbi Garšvai, tampa aišku, kodėl pagrindinis romano veikėjas ironizuoja ir pašiepia savo gyvenimą.  Garšva yra poetas, o poetai paprastai vertina moters meilę, nes iš jos gauna stipriausius impulsus kūrybai. Nors Garšva ir serga depresija, jis neišmeta moterų iš savo gyvenimo. Jo santykiai su meilužėmis buvo egoistiški. Elena – visiškai kitokia. Ją sutikęs Garšva įsimyli ir patiki, jog jam gali pavykti suderinti šeimą ir kūrybą. Visgi Garšva sunkiai serga ir nenori, jog Elena kentėtų. Taigi jis pradeda save įtikinėti, jog Elena yra tik medžiaga kūrybai, o tikras poetas turi būti vienišas ir atviras kančiai, nuo kurios reikia apsaugoti mylimus žmones. Ši sudėtinga vienišo poeto situacija atskleidžia, jog apsisprendimo problema kamuoja pagrindinį romano veikėją. Nuolatinės dvejonės paaiškina Garšvos elgesį su Elena. Nuolat atidėliodamas susitikimą su mylimąja, jis bando apsispręsti, ką pasirinkti jis galiausiai turėtų. Galiausiai priėmęs sprendimą nutraukti ryšius su mylima moterimi, pagrindinis romano veikėjas pasirenka vienišo poeto kelią. Mano nuomone, meilė būtų padėjusi Garšvai įveikti depresiją, tačiau nepaisant jo pasirinkimo išsiskirti su Elena, meilė  Garšvai padėjo išgyventi žiauriame pasaulyje. O daug svarbiau – pažinęs ir pamilęs Eleną, jis galiausiai sugeba sudėlioti skeveldras – sukurti taip ilgai lauktą eilėraštį. Taigi, meilė motyvuoja ir suteikia įkvėpimo, nors ir galutinis Garšvos sprendimas reiškia visišką atsiribojimą nuo mylimosios. Taigi, apsisprendimo problema yra aktuali Garšvos gyvenime, kurį supa vienatvė, absurdas, ironija bei sudėtinga istorinė situacija.

Antras kūrinys, kurio viena pagrindinių veikėjų susiduria su apsisprendimo problema, yra Juozo Tumo-Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“. Viena pagrindinių apysakos veikėjų Severja yra nuoširdi, be galo darbšti, kukli ir dora kaimo mergina, įsimylėjusi itin neturtingą kaimo vaikiną Mykoliuką. Svarbu paminėti tai, jog jaunuolių melė yra abipusė, nes Mykoliukas taip pat myli ir brangina Severiutę, kuri jam suteikia nuostabių laimės valandėlių. Nepaisant to, jog Severjos ir Mykoliuko meilė yra abipusė, Severja yra priversta tekėti už Rapolo, turinčio daug aukštesnį socialinį statusą nei baudžiauninkas Mykolas. Taigi, mergina susiduria su sudėtinga apsisprendimo problema. Žinoma, ji tekėtų už Mykoliuko – vaikino, kurį jį myli ir vertina. Deja, svarbu paminėti, kad šioje situacijoje merginos apsisprendimui didžiausios įtakos turi tėvai. Jie taip pat neturtingi, o ir savo dukrai linki laimingo gyvenimo, kuriam būtinas tvirtas socialinis kapitalas. Žinant faktą, jog Mykoliukas nieko apart meilės Severjai pasiūlyti negali, mergina yra priversta elgtis prieš savo valią ir įvykdyti tėvų norą. Taigi, išgyvenusi sudėtingą apsisprendimo problemą, Severja yra pasmerkta visą gyvenimą patarnauti už save daug metų vyresniam vyrui Rapolui, kuris yra didžiausias tinginys. Severiutė neatranda savo gyvenimo laimės, nes visą gyvenimą dirba sunkiausius darbus ir susiduria su niūria kasdienybe bei rutina. Mano nuomone, visiškai neatsitiktinai apysakos pabaigoje matome liūdną vienos pagrindinių veikėjų gyvenimo baigtį. Mirus Rapolui, Severja pradeda lankytis kaimo karčiamoje ir gerti. Supratusi savo gyvenimo tragiškumą, Severja pasirenka alkoholį. Taigi, apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ matome, jog apsisprendimo problema yra itin aktuali. Deja, ji nukamuoja žmogų ir kartais priverčia aukotis vardan kitų gerovės.

Trečias kūrinys, kuriame apsisprendimo problema taip pat yra labai ryški, yra Juozo Apučio novelė „Šūvis po Marazyno ąžuolu“. Sovietmečiu gyvenęs ir kūręs rašytojas puikiai suprato, ką reiškia nužmogėjimas, vertybių krizė, žiaurumas. Istorinis laikotarpis be abejonės turėjo įtakai autoriaus kūrybai. Novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ negailestingai nušaunama sena Marazyno kalė. Tai padaro pieninkas, kuris į egzekucijos vietą ateina didžiuodamasis ir pasiruošęs negailestingai nužudyti gyvūną. Visa tai stebėję likusieji novelės veikėjai pieninko sustabdyti nė nebandė. Tai parodo, jog žmogiškumas tapo viso kaimo problema. Mano nuomone, svarbu paminėti yra tai, jog kaimo žmonės šioje situacijoje tikrai turėjo pasirinkimo laisvę. Jie galėjo bandyti sustabdyti pienininką, kuris nužudė visiškai nekaltą ir niekuo nenusidėjusį gyvūną. Visgi akivaizdu, kad ši situacija kaimo žmonės reiškė sudėtingą apsisprendimo problemą.  Anksčiau žmonės turėjo labai glaudų ryšį su gyvūnais. Nužudyti gyvūną reiškė tą patį, kaip nužudyti žmogų. Deja, kaip matome šioje novelėje, dabar gyvūno nužudymas to paties nebereiškė. Taigi, peršasi išvada, jog pienininko brutalumas, žiaurumas ir smurtas puikiai atskleidė sovietmečio žalą žmogui. Žmogiškosios vertybės pradėjo keistis toli gražu ne į gerąją pusę, nes prarastas žmogaus artumas su gyvūnais neabejotinai atskleidė prarastas kaimo vertybes. Žmogus tapo sovietmečio auka, kuri nebeturi jėgų ir stiprybės kovoti prieš blogį, kurį atnešė sudėtingas istorinis laikotarpis. Taigi, Juozo Apučio novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ apsisprendimo problema kamuoja kūrinio veikėjus. Atsidūrę drąsos pareikalavusioje situacijoje kaimo žmonės nesugebėjo pasipriešinti blogiui ir susitaikė su esama padėtimi.

Apibendrindamas/-a norėčiau pasakyti, kad įvairiuose lietuvių literatūros kūriniuose yra nemažai dėmesio skiriama apsisprendimo problemai. Juozo Apučio novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ matome kaimo žmones, galinčius pasirinkti – sustabdyti brutalų piemininką, ketinantį nušauti seną Marazyno kalę arba susitaikyti su esama situacija. Juozo Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ matome Severją, kuri taip pat susiduria su apsisprendimo problema, nes jai reikia pasirikti – tekėti už už save daug metų vyresnio vyro Rapolo ar ne. Galiausiai klasika virtusiame Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ pagrindinis kūrinio veikėjas Garšva turi pasirinkti tarp meilės ir vienišo poeto kelio. Taigi, visuose mano aptartuose kūriniuose apsisprendimo problema kamuoja žmogų. Istorinė situacija, žmogaus charakterio savybės nulemia individo apsisprendimą, kuris, kaip matome, gali turėti įtakos ne tik pačiam žmogui, bet ir jį supantiems aplinkiniams.

 

Ačiū už dėmesį 🙂

 

Informačiniai šaltiniai:

 

  • Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“
  • Juozo Tumo-Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“
  • Juozo Apučio novelė „Šūvis po Marazyno ąžuolu“

 

 

  1. Komentarų dar nėra.
Jūs turite būti prisijungę, jei norite parašyti komentarą.