Į pradžią > Kalbėjimas > Kokias svarbiausias vertybes gina XX amžiaus literatūra? (Pirkta kalba, siūlau nemokamai)

Kokias svarbiausias vertybes gina XX amžiaus literatūra? (Pirkta kalba, siūlau nemokamai)

Kokias svarbiausias vertybes gina XX amžiaus literatūra?

Šiais laikais grožinė literatūra gali būti lyg atgaiva mūsų kūnui ir sielai. Ją skaitydami atrandame daug sąsajų su savo patirtimi, suprantame, kokios puoselėjamos vertybės yra universalios ir svarbios visais laikais. Rašytojai plėtoja ir aptaria problemas, kurios aktualios jų amžiui, bet, pasirodo, tebėra svarbios ir šiandieniniame gyvenime. Todėl mes galime semtis iš grožinės literatūros išminties ir patirties bei ją pritaikyti savo gyvenime. Manau, kad Martyno Mažvydo puoselėtos  krikščioniškojo tikėjimo tiesos ir pažinimo svarba,  Vinco Kudirkos raginimas imtis veiklos ir Justino Marcinkevičiaus dramoje akcentuota gimtosios kalbos reikšmė  ir įsipareigojimas tėvynei yra tos vertybės, kurias reikia puoselėti ir plėtoti šiandien.

Pažinimo siekis ir dora – vienos iš svarbiausių vertybių, kurios akcentuojamos pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo raštuose. Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo paprasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia.   Pirmosiose pratarmės eilutėse knygos vardu kreipiamasi į žmones: „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit“, akcentuojama, kad mokslas sunkiai pasiekiamas, kad tėvai, nors ir norėjo mokytis, neturėjo galimybių, o dabar tokia galimybė atsirado. Todėl ir kviečia, kad ne tik patys mokytųsi, bet ir šeimyną mokytų. Dar viena vertybė, akcentuojama pirmojoje lietuviškoje knygoje, yra dorumas, susijęs su tikėjimo mokymu. Pratarmėje Martynas Mažvydas teigia, kad kiekvienas turi rasti kelią savojo tikėjimo link. „Šitą Sūnų ir Tėvą tikrai pažinsit, jei tą mokslą gerai mokėsit ir permanysit. Be šito mokslo žmones regit kliedinčias ir deivių šimtą (jei tatai nemaž) turinčias.“  Skatina atsisakyti pagoniškų stabų garbinimo, ragina priimti krikščioniškąjį tikėjimą. Ypač svarbu, kad nesistengia įbrukti savo nuomonės, o siūlo pažinti ir perprasti naująjį tikėjimą. Taigi, ,,Katekizmas“, nors yra religinio turinio knyga, vis tik labai svarbi mūsų kultūros istorijoje, nes propagavo ne tik krikščioniškąsias tiesas, bet ir rūpinosi žmonių išprusimu, skatino juos mokytis, dorai gyventi ir tuo pačiu pažinti krikščioniško gyvenimo tiesas.

Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų, Lietuvos himno autorius – Vincas Kudirka jaunystėje buvo sulenkėjęs ir gėdijosi savo lietuviškos kilmės. V. Kudirkai lenkiška kultūra atrodė vienintelė mokslus einančio žmogaus verta. 1877–1879 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje, iš kurios buvo pašalintas ir kurioje dar ryškiau jautėsi lietuvybės nuvertinimo nuotaikos. Išėjęs pirmasis „Aušros“ numeris, sukrėtė V. Kudirką. Kaip jis pats vėliau kalbėjo, perskaitęs laikraščio pirmąjį numerį pasijuto lietuviu esąs. Supratęs savo požiūrio klaidingumą, kaip pats rašo tekste ,,Keletas žodelių iš mano atsiminimų“, vieną akimirką ,,pasijutau lietuvis esąs“. Tuomet visą savo gyvenimą ir veiklą paskyrė lietuvybės puoselėjimui ir tėvynės laisvės siekiams. Su draugais išleido laikraštį „Varpas“. Jį redagavo laikydamas medicinos gydytojo baigiamuosius egzaminus: buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius. Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo laikraštis, spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje. Vėliau greta „Varpo“ V. Kudirkos iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Gyvenimo pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas, nors tuo metu jo sveikatos būklė buvo sunkiausia. Leidžiamame nelegaliame laikraštyje ,,Varpas“ V. Kudirka spausdino ir savo literatūrinius kūrinius. Eilėraštyje ,,Labora!” kreipiamasi į jaunus žmones ir teigiama, kad būtina imtis iniciatyvos ir veiklos, nes vėliau labai lengvai išsižadama idealų ,,dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto”. Kad žmogus įprasmintų savo gyvenimą, neužtenka mylėti tėvynę, būtina imtis aktyvios veiklos, dirbti, kovoti, kad tėvynė būtų laisva. Pritrūkus jėgų, stiprybės reikia semtis iš garbingos praeities ir siekti savo idealų. Taigi, aktyvi veikla dėl tėvynės gerovės ir kova už jos laisvę yra vertybės, kurios propaguojamos XIX a. pab. – XX a. pradžios literatūroje.

Tėvynės meilė ir įsipareigojimas yra akcentuojamos ir XXa. literatūroje. Justinas Marcinkevičius trilogijoje ,,Mindaugas”, ,,Mažvydas”, ,,Katedra” pasirenka istorines asmenybes ir kalba apie svarbiausias vertybes: valstybę, raštą ir kultūrą. II-ojoje trilogijos dalyje ,,Mažvydas” kuriamas dramatiškas pagrindinio veikėjo likimas, nes jam nepavyko suderinti asmeninęs laimės ir pareigos. Pastorius Mažvydas jaučia pareigą ne tik žodžiui, bet ir žmogu. Todėl Ragainėje šalia bažnyčios įkuria špitolę, kurioje glaudžiasi visuomenės atstumtieji. Mažvydas jais rūpinasi, yra ne tik kūno žaizdų, bet ir dvasios gydytojas. Jis taip nuoširdžiai džiaugiasi ąžuoliuko iš anapus Nemuno sodinimu, kad net leidžia pagoniškus ritualus atlikti. Mažvydui svarbiausia žmogus. Jis teigia, kad žmogus daug vertesnis už knygą, todėl, kai špitolninkai prisipažįsta nusikaltę, Mažvydas ne pyksta, o džiaugiasi: širdim į dangų pasisukot. Vadinasi, pareiga tėvynei yra tokia svarbi, kad žmonės aukoja asmeninį gyvenimą tik dėl to, kad šviestų ir prusintų liaudį.

Pasak F.Nyčės, menas atlieka tarsi konservavimo funkciją, apjuosia epochas ir atgaivina jų dvasias. Taigi, lyg nujausdami ateityje gresiančių svarbių vertybių išnykimą, rašytojai  stengiasi jas įamžinti savo kūriniuose. Galbūt kūrėjai turėjo viltį, kad kūriniuose išdėstytos mintys pakeis ne tik to meto gyventojų mąstymą, bet nulems ir ateinančių kartų požiūrį į tikrąsias vertybes. Turime būti dėkingi  rašytojams, nes jų kūriniai  padeda mums atrasti vertybes ir suprasti jų svarbą mūsų šiandieniniame gyvenime. Kiekvienas gyventojas bent maža dalele turi prisidėti prie to, kad būtų išsaugotos taip ilgai tausotos ir brangintos vertybės.

Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:
  1. Zina Kuncienė
    2018.03.19 18:54 | #1

    Turiu šitą 😀 😀 😀

  2. 2018.03.19 18:56 | #2

    Populiari kalba 😀

Jūs turite būti prisijungę, jei norite parašyti komentarą.