Saulius Tomas Kondrotas iš Amerikos: „Esame gyvūnų banda, kurią galima programuoti“

Sauliaus Tomo Kondroto kūryba užima vieną reikšmingiausių vietų lietuvių moderniosios prozos raidoje. Mįslinga, magiška, mitologinė, biblinė, siurrealistinė, intelektuali, barokiška – tokių ir panašių epitetų sulaukė autoriaus pasakojimo maniera, kritikų vertinta didžiųjų Lotynų Amerikos rašytojų (G.Garcios Marquezo, J.Cortazaro, J.L.Borgeso, M.Vargo Llosos ir kt.), magiškojo realizmo stilistikos kontekste.

Pasak literatūrologės Jūratės Spindytės, S.T.Kondroto kūryba leido lietuvių prozai pažinti kitokį mentalitetą, atrasti disciplinuotos formos grožį.

– Gerbiamas Sauliau, rašau Jums gruodžio pradžioje, viešosioms Vilniaus erdvėms bei prekybos centrams simuliuojant artėjančių švenčių nuotaikas, švietimo lauke netylant diskusijoms apie universitetų ir katedrų jungimą, lietuvių kalbos ir literatūros programos keitimą (tarp privalomų autorių įtraukiant keturis pasaulio literatūros klasikus), o daliai miestiečių nesusitaikant su tuo, jog Lukiškių aikštėje, remiantis viešo balsavimo rezultatais, neiškils monumentalioji Vyčio skulptūra… Ar domitės Lietuvos aktualijomis?

– Tiek nesidomiu, kad skaityčiau Lietuvos spaudą kasdien, bet ir nevengiu, taigi per feisbuką ir internetą apskritai tos aktualijos mane pasiekia.

– Anksčiau ne kartą buvote kritikuotas už „kosmopolitiškas pažiūras“, nevengėte aštresnės publicistikos, o tautinę savimonę esate apibūdinęs kaip „rimtą akidangtį, proto ir jausmų pančius“. Ar dėl savo laikysenos jautėtės kiek išstumtas iš lietuvių literatūros, kultūros, švietimo? 

– Ne, niekada taip nesijaučiau.

– Kadaise teigėte, kad „nelaisvė – pirmoji išsiveržimo į laisvę sąlyga“, o „kūryba baigiasi, jeigu kūrėjui pavyksta išsilaisvinti, nusimesti pančius, atsikratyti jį kaustančių varžtų“. Ar nustojęs (jei galima sakyti „nustojęs“) rašyti grožinius tekstus pasijutote nuo ko nors išsilaisvinęs?

– Ne. Man, kaip kūrėjui, niekada nepavyko atsikratyti tų varžtų. Kaip žmogui, pavyko išsiveržti iš TSRS į laisvę. Bet kūrėjo pančius pasiėmiau su savimi. Nesvarbu, kad nerašau, pančiai čia. Nerašau, nes neturiu laiko. Galvoje rašymas vyksta be pertraukų.

Skaitykite daugiau:

Esame gyvūnų banda, kurią galima programuoti

 

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →