Kodėl nereikia bijoti lietuvių VBE liberalizavimo

Elžbieta Banytė

Pakeista egzamino vertinimo “absoliutaus nulio” – t. y. tokios situacijos, kai rašinys išvis nevertinamas ir egzaminas neišlaikytas – sąlyga. Anksčiau viena iš sąlygų buvo, kad absoliutus nulis rašomas tada, kai nepasiremta nei vienu privalomu autoriumi. Dabar – tik tuo atveju, jeigu parašyta kita tema. Katastrofistai didina apsukas ir liūdnai pranašauja tautos bei valstybės, o dar svarbiau – pamatinių vertybių griūtį. Nei 4 iš 36 užsienio autoriai, nei pakeistos egzamino išlaikymo sąlygos tikrai to nesugriaus, netgi priešingai.

Nepasirėmus privaloma literatūra tik turinys “nulinamas”, o pagal gramatikos kriterijus vertinama toliau. Taigi raštingas mokinys gali kažkokį nedidelį balą gauti ir minimaliai išlaikyti egzaminą net ir nepasirėmęs privaloma programine literatūra samprotavime. Siaubas: raštingas žmogus išlaikys lietuvių KALBOS ir literatūros egzaminą!

Tik štai kur klaidinga logika: raštingas žemo balo nenorės, todėl vis tiek skaitys ir mokysis, o neraštingas nepraslys – neišlaikys vis tiek, nes bus krūvos klaidų. Nes turinio 0 reiškia -42 taškus. Todėl tos kalbos apie tai, kad Ministeriją palaikantys žmonės neķenčia lietuvybės ir kad Tapinas prilyginamas Škėmai, o Vanagaitė Milošui, yra nesąmonė. Nuo kada -42 taškai yra lygiava?

Ten emocijos kalba, nebe logika. “Nomadų karta, kuriai gražiau viskas, kas nelietuviška”? “Sąmokslas prieš valstybę”? Jūs rimtai? Nuo kada lituanistams taip patinka autoritarizmas ir privalomas socialinis reguliavimas – net ir vyresniųjų klasių moksleivių, kurie tuoj išeis į universitetą? Ar tikrai užsienio literatūra mus žaloja? Ką tuomet veikiam mes, mokytojai, kad jau nepaaiškinam, kuo Škėma geriau už Vanagaitę?..

Ir dar stebina nepedagogiškas noras BŪTINAI priversti mokinius kalbėti tą, ką reikia, ir taip, kaip reikia. Labai baisu, kad nepaadoruos Škėmos? Įrodykim, kad ten – geras, svarbus, prasmingas kūrinys, ir pasirems juo. Ir lygiai tas pats apie kiekvieną galioja. Mokiniai nėra banditai, kurie tik ir žiūri, kaip tautą sugriauti. Apie tai, kad Maša nešioja NKVD kepuraitę, sužinojau iš pasipiktinusių mokinių. Man ta Maša – buvus nebuvus. Nemačiau nei vienos serijos. Ar jie matė, nežinau, bet kažkaip atraportavo man.

Neįsivaizduoju, kodėl sąmoningas žmogus gali norėti ką nors apgaudinėti, piktybiškai nesiremti programine literatūra ir bandyti praslysti. Neišneša galva. Tas absoliutus nulis ir buvo absoliuti nesąmonė, dirbtinė kliūtis, dėl kurios blogai jausdavosi ir mokytojos, ir vertintojos. O dabar – tikras brandos egzaminas: patikrina, ar esi pakankamai brandus prisiimti atsakomybę, ar ne.

Bent aš taip suprantu. Šiaip reikėtų, kad ir Ministerija daugiau argumentuotų, nes šio pokyčio pati nesiūliau ir todėl jo logiką aiškinu taip, kaip suvokiu. Nesakau, kad neturiu abejonių – puikiai suprantu, kodėl tai gali gąsdinti. Man irgi viduriuose kažkas skausmingai apsiverčia, kai žmonės ima aiškinti, kad nereikia skaityti Škėmos.

(Dabar pagalvojau – ar atsisakyčiau Škėmos, jeigu dauguma nuspręstų, kad jis tikrai netinkamas autorius mokyklai?.. Varge, koks kazusas. Tikriausiai bandyčiau įtikinti, kad jis reikalingas. Galų gale, jei nepavyktų, pasiduočiau su kartėliu ir nusivylimu. Todėl nemanykit, mielieji Kolegos, kad į Jūsų poziciją neįsijaučiu. Dar ir kaip.)

Visiškai sutinku su tuo, kad pirmiausia reikia (-ėjo) keisti vertinimą. Tik nueikit į NEC ir pasiūlykit ką nors 🙂 vat pabandykit. Verintojų akytės pasidaro apvalios kaip va šito emotikono: :O

Siūliau kelis dalykus. Visų pirma, kad turinio taškai nebūtų dauginami iš dviejų, nes dabar prarasdamas tašką mokinys praranda du egzamino balus. Kaip tai padaryti? Įvesti intervalą. Tarkime, už temos supratimą ir aktualizavimą ne 7 (x2), o 13-14 taškų. Kitas kriterinis lygis – 11-12. Ir t. t. Kaip įvertinti? Truputį subjektyviai. Ar dabartinis vertinimas objektyvus? Labą dieną. Tai kur problema? Nes “visuomenė nesupras”. O tai kam antras vertintojas? Kam trečias? Bet jie juk anonimiškai vertina: negali žmonės galvų sukišę pasitarti. Atrodo, kad visi vagys ir banditai.

Antras siūlymas buvo tiesiog leisti vertintojui skirti, tarkime, 5 arba 10 taškų, jeigu rašinys jam atrodo kuriuo nors aspektu – minties plėtote, netikėtomis įžvalgomis, struktūra – labai geras ir įdomus. Tiesiog leisti vertintojui laisvai skirti tuos taškus. Kaip sakoma – pagal savo sąžinę arba sugedimo laipsnį. Nu bet kur gi ten visuomenė supras 🙂 Nuskambėjus šitam siūlymui įsivyravo kapų tyla. Man rodos, net kvėpuot žmonės nustojo, tokia baisi pasirodė ši mintis.Esė tipo užduotis, mano galva, geriausiai būtų įvertinama holistiška, t. y. visuminiu požiūriu. Bet jo neįdėsi į 100 balų. Va ir stop, mašiną – nėr benzino, kaip močiutė sako.

Kol šito klausimo neišspręsim, belieka tik kosmetiškai remontuoti griūvantį namą. Toks ir buvo šių metų pakeitimų tikslas – kadangi radikaliai nieko keisti negalima (teisiškai tai daroma tik prieš dvejus metus), priimti minimalūs pakeitimai kaip atsvara temų, programos, to išpreparuoto į balažinkiek grafų vertinimo ir kt. košei.

Dabartinė situacija rodo, kad literatūra tebėra šventa karvė, toks graudus ir kančios kupinas reikalas, ir todėl bet kokie pokyčiai, susiję ne su ideologija, o su sveiku protu, dalies bus iškart atmetami. Ir būtent tai toliau kurs tą nesaugumo atmosferą, kuri ir neleidžia nei konstruktyviai ramiai diskutuoti, nei kažko keisti, nes pokyčiams būtinas bent minimalus pasitikėjimas. Įvertintų ir tą rašinį mokytojos be 100 lentelių, jeigu visuomenė (ir kai kurie kiti lituanistai) nustotų visur matyti priešus.

Manot, man čia labai patinka rašinėt ir rėkaut? Tikrai?.. Atsibodo iki gyvo kaulo. Tiesiog jaučiu, kad šitie dalykai skausmingi ir svarbūs, nes nuo jų priklauso, kaip gyvensim, kokio intelektualinio pajėgumo žmonės ateis į universitetus, o tada – kaip suprasime mokslo tarptautiškumą: ar kaip šūdstraipsnių rankiojimą po bilekokius britų kaimo koledžo žurnalus, ar kaip gebėjimą matyti save pasaulyje, o pasaulį – savyje ir prasmingai apie tai kalbėti. Turbūt naiviai skamba, bet tikrai manau, kad nuo požiūrio į mokyklos programas ir ugdymą visa tai ir prasideda.

Straipsnio nuoroda:

Kodėl nereikia bijoti lietuvių VBE liberalizavimo

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →