Į pradžią > Laisvalaikiui > Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Einant į pabaigą Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Lietuvių kalbos kultūros metams, įvairiomis progomis bus kalbama apie konkrečius atliktus darbus, išleistus leidinius, surengtas diskusijas, minėjimus, šventes, konferencijas – tai bus pateikta ir įvairiose ataskaitose. Tačiau vargu ar jose bus tai, kas man šiandien atrodo labai svarbu: valdžios ir žmonių požiūris į lietuvių kalbą ir jos priežiūrą. O juk, kaip mėgstama dabar sakyti, viskas priklauso nuo požiūrio.

Lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sankirtos“. Tai buvo gera proga, atsitraukus nuo kasdienių kalbos reikalų, pažvelgti į mūsų visuomenėje abejingų nepaliekančius lietuvių kalbos, jos gyvavimo ir priežiūros reikalus. Juolab jaučiu pareigą apibendrinti tai, ką, esant pastaruosius penkerius metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nare, dažnai tekdavo apmąstyti. Kartu noriu atkreipti naujosios kadencijos VLKK narių akis į kai kuriuos neišleistinus iš akiračio klausimus.

Emocinis, moralinis ir politinis požiūris į kalbą

Kiekvieno iš mūsų emocinį požiūrį į kalbą nesunku patikrinti keliais klausimais. Pavyzdžiui, ar pamenate, kada paskutinį kartą nuoširdžiai gėrėjotės savo gimtąja kalba, jautėte džiaugsmą dėl jos grožio? Man pačiai tai nutiko visai neseniai, kai šį rudenį kaimo sodyboje išgirdau sūnų studentą sakant: Ta obelis visa obuoliais apskerusi. Suklusau, nes žodžio apskerti mano kalbos atsargose nebuvo. Nulėkiau į didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“. Radau: veiksmažodis apskerti, apskęra, apskero reiškia „apkibti, aplipti, apkerti“.

Tai rytų aukštaičių – anykštėnų, uteniškių – tarmės žodis, jį vartojo ir iš to kraštų kilę mūsų literatūros klasikai – Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis. O po kelių dienų išgirdau šį žodį gyva uteniškių šnekta ir iš savo tetos. Iš tikrųjų mane buvo apėmęs atradimo ir kalbos grožio jausmas, kartu ramus žinojimas, kad to šiandien jau reto žodžio gyvenimo linija dar nesibaigia. Bet ar dažnai mokame pasidžiaugti tokiais, tegu ir nedideliais, kalbos atradimais?

Visas straipsnis:

Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

 

 

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:
  1. Komentarų dar nėra.
Jūs turite būti prisijungę, jei norite parašyti komentarą.