Į pradžią > Laisvalaikiui > Poetės anūkė brangina senelės atminimą, gimtąją kalbą ir Lietuvą

Poetės anūkė brangina senelės atminimą, gimtąją kalbą ir Lietuvą

Turbūt kas rudenį nejučiomis aplanko mintys apie poetę Salomėją Nėrį. Mat lapkričio 17-oji – lyrikės gimimo diena. Jos belaukiant atsirado galimybė pabendrauti su poetės anūke Salomėja Bučaite, o šitą patirtį netikėtai „pasivijo“ į menininkės pusę stojusio dvasininko emocingas žodis. Salomėja Bučaitė iš savo talentingų senelių (iš tėvo pusės) paveldėjo ir vardą, ir pavardę, ir polinkį į kūrybą. Jos močiutė – poetė Salomėja Nėris, senelis – tarpukario skulptorius Bernardas Bučas. „Kartkartėmis pajuntu norą kurti. Man prie širdies poezija, trumpų istorijų rašymas, muzika. Jaučiu stiprų poreikį bendrauti su įdomiais, meniškos sielos vyresniais žmonėmis. Jaučiu jiems didelę pagarbą bei norą kažkuo padėti, drauge pasisemti gyvenimiškos išminties“, – sakė S. Bučaitė.

Jos profesinė veikla su menais nesusijusi (studijavo verslo vadybą ir kalbas), tačiau laisvalaikiu moteris verčia tekstus, pokalbius, lankosi renginiuose, keliauja. S. Bučaitei patinka pažinti naujas kultūras. 

Anapus Atlanto įsikūrusi S. Nėries anūkė džiaugiasi, kad gyvendama JAV nesutiko nė vieno tautiečio, kuris būtų priešiškai nusiteikęs ir smerktų jos močiutę. O tas jai labai svarbu, nes S. Bučaitė itin brangina senelės atminimą. Vaikaitė močiutę pažino iš savo tėčio pasakojimų, užrašų, iš pačios S. Nėries eilėraščių ir dienoraščių. 

„Ankstų Motinos dienos rytą Konektikuto valstijos lietuvių bendruomenės puslapyje išvydusi S. Nėries eilėraštį „Motinai“ maloniai nudžiugau, užversti puslapio nebegalėjau. Norėjosi skaityt ir skaityt: „Joks kelias man netolimas, / Joks vargas nesunkus / – Gulbe atplaukt, kregžde atskrist / Į tėviškės laukus…“ – prisiminė moteris. Iš S. Nėries kūrybos jos anūkei Salomėjai labiausiai patinka eilėraščių rinkinys „Pėdos smėly“. 

Savo tautiečius, kuriuos pažino gyvendama Amerikoje, S. Bučaitė apibūdina pačiais šilčiausiais žodžiais: lietuviai visada besišypsantys, pozityvūs, nuoširdūs. „Kalba pačia gražiausia kalba, tokia kaip mūsų protėviai kalbėjo“, – teigė Salomėja. 

O kai pokalbis pasisuko link pilietybės temos, moteris savo mintis ėmė ir užrašė ranka. „Esame Lietuvos Respublikos piliečiai. Pilietybę saugom ir saugosim ilgai, kadangi labai mylim Lietuvą ir ja didžiuojamės. Esame emociškai labai prisirišę…“ – pačios ir kitų JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje gyvenančių S. Nėries vaikaičių, provaikaičių vardu tvirtino S. Bučaitė. 

Sužinojusi apie mintį ir pastangas Vilkaviškio mieste įamžinti S. Nėries atminimą, poetės anūkė domėjosi, kaip galėtų prisidėti prie šio sumanymo įgyvendinimo. Moteris vylėsi, kad šitai idėjai bus lemta išsipildyti, teigė ją palaikanti ir remsianti. 

Savo ruožtu S. Bučaitė yra įsitikinusi, jog poetę „smerkti už eilėraštukus, kuriuos jai buvo pavesta parašyti tuometės valdžios, yra tiesiog neprotinga“. 

„Jūs, kraštiečiai, irgi turite kovoti už Salomėją, turite puoselėti jos atminimą“, – neseniai alvitiečiams kalbėjo kun. Jordanas Kazlauskas. Dvasininkas dirbo rengiant knygą „Alvito Šv. Onos parapijai 400 metų“ ir apsidžiaugė, kai kitas rengėjas kun. Vytautas Kajokas palaikė sumanymą nuošalyje nepalikti Kiršų kaime gimusios poetės S. Nėries.

Jūs, kraštiečiai, irgi turite kovoti už Salomėją, turite puoselėti jos atminimą.

Jordanas Kazlauskas

Kun. J. Kazlauskas sakė norėjęs, kad į knygą būtų įdėtas S. Nėries eilėraštis „Tolimas sapnas“ apie Alvito raudoną bažnytėlę. Dvasininkas teigė žinojęs eilėraštį nuo vaikystės, nes kažkur namuose jis buvęs užrašytas, nors tarybiniais metais niekur buvo leidžiamas. 

„Džiaugiausi, kad Alvito parapijos klebonas neprieštaravo ir nepalaikė manęs komunistu. Žinote, meno žmonės yra aukščiau bet kokių politinių santvarkų, bet kokių valdžių. Mes negalime jų kaltinti, jog pasielgė taip ar kitaip. Jų visai kitokia „dūšia“, visai kitoks supratimas, kitoks gyvenimas. 

Salomėją „kalė prie kryžiaus“, kad važiavo į Maskvą… Žmogau, tu pakilk iki jos lygio!.. Kokį ji talentą turėjo! Koks jos žodis, kokia jos poezija! Viešpats jai už tą poeziją viską dovanoja! Kas ją gali teisti ir vertinti?! Ji yra aukščiau visų santvarkų, aukščiau visų ideologijų. Juo labiau kad ji buvo ir išliko nepaprastai kilnios, šviesios sielos tikintis žmogus. 

Šitą žmogų „nurašyti“ į komunistinę santvarką yra nusikaltimas. Ji yra Lietuvos krašto lakštingala, Lietuvos krašto žmogus, ji yra didi poetė, kuriai nėra lygių“, – emocingai kalbėjo kun. J. Kazlauskas. 

Gimtajame krašte S. Nėries 113-osios gimimo metinės nepraeis nepaminėtos. Poetę prisimins kelių mokyklų bendruomenės. 

Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje nuo lapkričio 13 iki 27 d. veiks literatūrinė paroda „Aš išeisiu šviesiais rūbais iš užburtos sutemos“. Ją matysime toje pačioje patalpoje, kur nuo 1919 m. buvo Salomėjos Nėries (tuomet – Bačinskaitės), Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos gimnazistės, klasė. 

Tai bus laikas dar sykį pagalvoti apie Salomėją Nėrį.

Straipsnio nuoroda:

Poetės anūkė brangina senelės atminimą, gimtąją kalbą ir Lietuvą

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:
  1. Violeta Puzarienė
    2017.11.07 22:53 | #1

    Labai ačiū.

Jūs turite būti prisijungę, jei norite parašyti komentarą.