H.Šojus apie H.Zudermano kūryboje aprašomus lietuvininkus

„Gyvenimą nugyvenau daug dirbdamas. Teko bendrauti su daugeliu išprususių, šviesaus proto žmonių. Bet didžiausia man likimo skirta dovana laikau pažintį su Hermannu Sudermannu. Didžiuojuosi, galėdamas priskirti save jo draugų ratui“. Taip pradeda savo atsiminimus Šilutės dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu) apie pažintį bei bičiulystę su iš Macikų kilusiu vokiečių rašytoju Hermanu Zudermanu (Hermann Sudermann). Toliau jis dalinasi savo įspūdžiais, patirtais bendraujant su šiuo garsiu žmogumi. Visa tai paskelbta 2007 metais Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo išleistoje knygelėje „Garbusis Šilokarčemos pilietis“.

Apie šių didžių žmonių bendravimą žinojo daugelis šio krašto žmonių. Tad 1932 metų vasario 23 dieną Šilutės dvarininkas H.Šojus sulaukia laiško nuo tokio filosofijos kandidato pono P.Navardaičio. Pastarasis skelbiasi rašantis mokslinį darbą apie H.Zudermaną, kuriame nagrinėja jo gimtojo krašto motyvus jo kūryboje. Tad prašo H.Šojaus pagalbos ir žinių apie rašytoją.

Nors ir ne iš karto, tačiau H.Šojus randa laiko ir atsako P.Navardaičiui. Savo laiške jis paaiškina, iš kur ir kaip sėmėsi žinių H.Zudermanas apie šio krašto lietuvininkus, kurie tapo jo pasakojimų herojais.

P.Navardaičio laiškas Hugo Šojui paskatino kuo daugiau sužinoti apie šią asmenybę. Tai pavyko panaršius interneto platybėse. Pasirodo yra du asmenys ta pačia pavarde ir vardo raidėmis. Tai Petras Navardaitis ir Povilas Navardaitis. Pavyko išsiaiškinti, kad Petras Navardaitis studijavo Miunchene, o galiausiai pavyko rasti nemažai žinių apie šį filosofą, mokytoją Mečislovo Treinio studijoje „Tautos ir jos žemės jungtis“. Vilnius. 2011 m. Todėl drąsiai galima teigti, jog į H. Šojų kreipėsi Petras Navardaitis.

Laiškus iš vokiečių kalbos išvertė ir spaudai parengė Regina Meškauskienė, Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė.

Miunchenas
1932 m. vasario 23 d.

Generaliniam krašto direktoriui H.Šojui

Filosofijos kand. P.Navardaitis, Franco Joseph g. 9 III, Miunchenas

Didžiai gerbiamas generalini krašto direktoriau,

Iš laikraščio „Memeler Dampfboot“, „Lietuviškos apysakos“ ir iš savo gerai pažįstamo aš sužinojau, kad Jūs buvote geras Hermano Zudermano draugas. Taip pat aš labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad jūs dar daug turite neišleistos medžiagos apie H.Zudermaną, garsųjį mūsų krašto rašytoją.

Aš rašau Jums per Miuncheno universiteto pažįstamą profesorių Kutscher dėl mano disertacijos „Gimtojo krašto motyvai Hermano Zudermano kūryboje“.  Prašau Jus, gerbiamas pone generalini krašto Direktoriau, atsiųsti man savo nuomonę apie mano temą ir ištraukas iš Zudermano laiškų, kuriuose jis rašo apie savo gimtinę. Bet jeigu Jums tai netinka, prašau leisti man per Velykų šventes atvykti pas Jus.

Su didžia pagarba pasilieku nuoširdžiai Jūsų
P.Navardaitis

Adlg. Heydekrug, 1932 m. rugpjūčio 4 d.

Ponui  P. Navardaičiui

Bona
Venusberg 18

Labai gerbiamas pone,

Į Jūsų paklausimą atsakau: kartą, kai aš paklausiau Zudermano, kodėl jis tiek mažai laiko skyrė preliminariems tyrimams savo „Lietuviškoms apysakomis“, jis pasakė: „neužmirškite, kad aš čia gimiau, čia užaugau, čia praleidau savo vaikystę ir jaunystę, ir lietuvių liaudis nėra individualistai. Bendraudamas su daugeliu galėjau mokytis.“ Iš tiesų, kaip pasakojo jo asmeninis sekretorius, tarp medžiagos, kurią jis savo literatūrinės karjeros pradžioje kaip programą būsimiems darbams rinko, jau buvo pavadinimas didžiajam kūriniui „Lietuviškos apysakos“. Kūrinio „Kelionė  į Tilžę“ pagrindu buvo pasakojimas, kurį iš savo patirties jam pateikė Kitelis, senas pažįstamas, krašto gydytojas iš Rusnės. „Jons ir Erdmė“  medžiaga surinkta iš  pelkės seniūno Groth, kuris 30 metų vadovavo Bismarko kolonijai. Po to, kai mes apžiūrėjome pelkėse įsikūrusias kolonijas, Groth‘as jam aprašė, kaip kolonistai įsikūrė Bismarke. Aš per prisiekusiųjų teismą Bismarke sužinojau, kad dažnai dukterys išvykdavo dirbti padavėjomis į Karaliaučių. Per keletą valandų Zudermanas sugalvojo pasakojimą, kuris tarp kitko niekaip neatspindi lietuvių nepalankioje šviesoje.

Zudermanas mielai lankėsi teismuose Heydekrug‘e, kur pamatydavo ir blogų, ir gerų žmonių. Jis turėjo retą didžiojo rašytojo talentą suprasti ir matyti žmogų ir parodyti jo charakterį. Aš esu įsitikinęs, kad jis visuomet aprašydamas lietuvį, omenyje turėjo jo asmenybę, kurią jis stebėjo pagal galimybę, ir atskiru atveju manydamas, kad šios savybės būdingos lietuviams (lietuvių nacionalinės savybės). Jeigu jo „Lietuviškos apysakos“ tapo labiausiai skaitoma iš gausybės jo kūrinių, tokiu būdu tai nėra faktai, kad vaizduojami patys nusikaltėliai, tai žmonės iš realaus gyvenimo. Tai gali būti bet kuris iš šių istorijų. Galima aprašyti bet kurią šią istoriją bavarų dialektu ir pristatyti kaip Bavariją, ten galima rasti tą patį: ūkininką su savo privalumais ir trūkumais.

Storosta nėra objektyvus, tačiau jis pakankamai aukšto mąstymo, kad kritikuotų Zudermaną, bet jo pjesės – diletantiški mėginimai. Zudermanas kartą apsilankė ir labai palankiai atsiliepė apie Storostą, visiškai suprato jo pastangas atvesti tautą į teisingumą. (1931 m. sausio 22 d. „Lietuvos keleivyje“ Vydūnas paskelbė publikaciją „Hermanas Zudermanas ir mes“. Toje publikacijoje filosofas rašė: „Bet kaip Zudermanas žiūri į lietuvius. Kaip jis juos pastato savo veikaluose, kuriuose jis juos mini? (…) Kad jis lietuvius čia žemina, jis mane lankydamas sakė, jis to nenorėjęs, jam skaudu esą, kad aš tą taip atjautęs“. (B.Aleknavičius. Vydūno pėdomis. Mokslo Lietuva.2013 m. kovo 12 d. – R.M. pastaba)

Tuo tarpu Karaliaučiuje pasirodė gražus Grafe ir Unzerio leidybinis darbas – „Zudermanas savo gimtinės rojuje“ su Rosenerio įžanga, kurioje apibendrinama tai, ką geriausio Zudermanas skiria tėvynei.

Iš anksto Jums dėkoju
su pagarba pasirašo Šojus.

Straipsnio nuoroda:

H.Šojus apie H.Zudermano kūryboje aprašomus lietuvininkus

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →