Lietuvių rašinys gali pakeisti tavo gyvenimą (?) / (.)

Apie lietuvių egzaminą prišnekėta tiek daug, kad, nors ir jausdama moralinę pareigą netylėti absurdo akivaizdoj, rašyti šio teksto nenorėjau. Dantis skauda nuo viso to, o pagalvojus bjauru darosi, nors arbatą atpilk. Bet galų gale perskaičiau apie vaikų nuostabą po apeliacijos ir nusprendžiau, kad po velnių, kažkas turi apie tai dar daugiau kalbėti. Ir apsisprendžiau – nes, kaip sakė viena sena pažįstama, vieni bijo direktorių rūstybės, kiti nesugeba, treti nenori, o ketvirti bus apkaltinti, kad gina savo interesus. Ir dar todėl, ateina nauja valdžia, kuri, manau, turės į šitą kalbėjimą atsižvelgti ir lietuvių egzamino vertinimo problemą spręsti. Nes, galų gale, yra daugybė nuostabių, protingų, šviesių lituanistų, kuriems reikia pasakyti, kad jie yra teisūs, o ne tie tamsybių gaivalai, kuri reguliuoja VBE vertinimą.

Iš tiesų klausimas, kaip reikėtų mokyti lietuvių literatūros vyresnėse klasėse ir kodėl išties gerų, intelektualių, ilgai dirbančių ir įdomiai mąstančių mokytojų vertinimai prasilenkia su VBE balais, yra ir praktinis, ir teorinis. Praktinė jo dalis, nuo kurios ketinu pradėti – kaip vyksta VBE rašinio vertinimas ir kas procese ydingo. Teorinis – kodėl blogai skatinti vidutinybes, šabloniškumą ir kaip VBE vertinimo absurdas gali paveikti bendrą humanitarikos padėtį Lietuvoje.

Praktiškai viskas labai paprasta. Dvylikai vertintojų paskiriamas viršininkas – vyresnysis vertintojas. Jei kyla kokių neaiškumų, būtent jis priima sprendimus, ar žymėti klaidą, ar ne.

Visas straipsnis:

Lietuvių rašinys gali pakeisti tavo gyvenimą (?) / (.)

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →