Archyvas

2019.01.28 archyvas

3 profesinių sąjungų nariams – geresnės sąlygos mokytis ir papildoma atostogų diena

Nuo šių metų sausio mėnesio trijų nacionalinių profesinių sąjungų nariai gali pasinaudoti geresnėmis sąlygomis gauti apmokamas mokymosi atostogas bei per metus atostogauti viena diena ilgiau. Tai aktualu apie 70 tūkst. darbuotojų, priklausančių Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, Lietuvos profesinei sąjungos „Sandrauga“ ir Respublikinei jungtinei profesinei sąjungai.

Šios trys profesinės sąjungos praėjusiais metais su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurioje taip pat įtvirtinamas 173 eurų pareiginės algos bazinis dydis. Šis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį.

Apmokamos mokymosi atostogos

Remiantis Nacionaline kolektyvine sutartimi, minėtoms profesinėms sąjungoms priklausantiems darbuotojams jų pasirinkimu už mokymosi atostogas gali būti paliekamas vidutinis darbo užmokestis už 10 darbo dienų arba 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio už 20 darbo dienų, netaikant Darbo kodekse nurodyto 5 metų darbo stažo reikalavimo.

Primename, kad pagal Darbo kodeksą darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu 5 metus, už mokymosi atostogas, kurios trunka iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, mokama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Vadinasi, jeigu darbuotojas neturi šio stažo, darbdavys už mokymosi atostogas mokėti neprivalo.

Kuomet darbuotojui, dirbančiam ilgiau nei 5 metus, darbdavys suteikia ilgesnes nei 10 darbo dienų mokymosi atostogas, jis moka ne mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio tik už 10 darbo dienų, o likęs mokymosi atostogų laikotarpis nėra apmokamas.

Papildoma atostogų diena

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtinta ir papildoma garantija gauti vieną papildomą apmokamų kasmetinių atostogų dieną, kuri turi būti išnaudojama per vienerius metus. Neišnaudojus, teisė į tokią dieną prarandama.

Derėsis dėl 2020 metų bazinio dydžio

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vienijanti 9 šakines profesines sąjungas, inicijavo Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybas 2020 metams. Vyriausybė trečiadienį suteikė įgaliojimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai derėtis su profesinėmis sąjungomis dėl kitų metų pareiginės algos bazinio dydžio.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jeigu Nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., ateinančių metų pareiginės algos bazinį dydį Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Straipsnio nuoroda:

3 profesinių sąjungų nariams – geresnės sąlygos mokytis ir papildoma atostogų diena

Kategorijos: Profsąjunga Žymos:

Kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?

Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą.
Kas yra „organizuota politinė bendruomenė, turinti savo aukščiausią valdžią“? O kas yra „tokios bendruomenės valdomas kraštas“? Šiandien sakome – valstybė. Nežinia, kaip sakytume, jei ne Simonas Daukantas.

2018-ieji buvo Simono Daukanto metai ir atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio metai. Žodį „valstybė“ jubiliejiniais 2018-aisiais kartojome dažnai. Bet jo mums prireikia ne tik ypatingų sukakčių proga. Kalbininkai Giedrius Subačius ir Pėteris Vanagas, atsivertę 1997 m. išleistą „Dažninį dabartinės lietuvių rašomosios kalbos žodyną“, priminė: tai 61-as pagal dažnumą lietuvių kalbos žodis, 9-as pagal dažnumą mūsų daiktavardis. „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ tarp maždaug 140 mln. žodžių ir formų pavartojimų vien vardininkas „valstybė“ esąs pavartotas maždaug 20 tūkst. kartų.

Iš kur lietuvių kalboje atsirado ir kaip paplito „valstybė“, išnagrinėta minėtų autorių straipsnyje mokslo žurnale „Archivum Lithuanicum“ (t. 18, 2016, prieiga internete ČIA)

Trumpai pasakytina tiek: Giedrius Subačius ir Pėteris Vanagas nustatė, kad žodis „valstybė“ lietuvių kalboje pradėtas vartoti apie 1828 m., nusižiūrėjus į latvių „valstība“ (karalystė, karalija, viešpatystė, viešpatija). Šį skolinį iš latvių kalbos savo raštuose pirmasis ėmė vartoti Simonas Daukantas. Žodis gijo, prigijo, nurungė anuometinius konkurentus „viešpatystė“, „viešpatija“, „valstija“.

Latviai valstybę vadina žodžiu „valsts“. Lietuvos valstybė mūsų artimiausiems broliams baltams yra „Lietuvas valsts“, nepriklausoma valstybė – „neatkarīga valsts“.

Tegul viskas gerai klojasi Lietuvos ir Latvijos valstybėms, 2018-aisiais atšventusioms nepriklausomybės šimtmetį.

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos: