Archyvas

2017.12 archyvas

Broliai ir seserys

Siunčiu savo mergaičių eiles… Jau dvi savaitės kaip parašė. Vertinkit jas kaip nelietuvių eiles. Jos mokosi, dirba, stengiasi. ,,Lietuvoj gyvenam,lietuvių kalbą turim mokėt.“ Taip jos kalba… Pagarbiai. R.Karpejienė.

Broliai ir seserys,
Imkit knygas ir skaitykit.
Kad daugiau žinotumėt ir būtumėt išsilavinę.
Visko jums prireiks ateity.
Mokykitės ir dėl tėvų laimės.
Mokykla skirta mokytis ir lavintis.
Mokykitės rimtai ir stropiai,
Mokykla ne žaidimams skirta.
Mylėkit ir gerbkit savo mokytojus,
Kas negerbs, tas mirs.
Bet ir nepamirškite linksmai praleisti laiką!

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Apsaugota: Seminaro „Ugdymo metodų įvairovė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose (arba kaip aš mokau samprotavimo)“ medžiaga [Seminaro dalyviams]

2017.12.15 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Prašymas dėl peticijos

VU Filologijos fakulteto lituanistų bendruomenės ir visuomenės atstovų kreipimasis ir  prašymas  pasirašyti elektroninę peticiją:

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Medijų edukacija mokyklose: naujos saviraiškos ir tarpusavio bendravimo galimybės

Labai norime Jus  pakviesti į forumą „Medijų edukacija mokyklose: naujos saviraiškos ir tarpusavio bendravimo galimybės“, kuris vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, 2018 sausio 12 dieną (penktadienį), 10.00 val.

Forumo tikslas
 – stiprinti mokytojų ir mokinių bendravimą suteikiant mokytojams žinių ir įgūdžių apie įvairius medijų būdus ir formas, taip pat gerinti mokymo(si) kokybę aptariant medijų integravimo galimybes ugdymo procese.

Renginio metu bus gilinamasi į medijų (kino, dokumentikos, televizijos, socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų, mokymo programėlių) vaidmenį ugdymo veiklose, apžvelgiamos pagrindinės medijų priemonės , padedančios mokytojams užmegzti bei gilinti ryšį su skirtingų požiūrių ir poreikių vaikais, kokybiškai organizuoti mokymą(si).

Pranešimus skaitys bei patirtimi dalinsis edukologai, bendrojo ugdymo srities specialistai, praktikai iš šalies aukštųjų mokyklų, kitų ugdymo kokybe besirūpinančių įstaigų.

Forumo dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

 Laikas           Sausio 12 d. (penktadienis)10.00–15.30 val.

Vieta             Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Mėlynoji salė, (Konstitucijos pr. 25, Vilnius)

Dalyvio mokestis              15.00 Eur / 1 asm.

                                            10.00 Eur / jei iš 1 įstaigos dalyvauja daugiau nei 1 asm.

 Registracija  ČIA (www.lvjc.lt–>Mokymai–>Edukaciniai renginiai)

Forumo organizatorius    Lietuvos vaikų ir jaunimo centras
Kontaktas pasiteiravimui                      
Neringa Grigorjeva, LVJC Neformaliojo švietimo mokymų skyriaus metodininkė, tel. (8 5) 205 4690, el. p. Neringa.Grigorjeva@lvjc.lt

Preliminari programa
sausio 12 d., penktadienis

9.00–10.00 DALYVIŲ REGISTRACIJA
10.00–10.10 FORUMO ATIDARYMAS
10.10–10.40 MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS: SAVIRAIŠKA + BENDRAVIMAS = KŪRYBINGUMAS + SAUGUMAS = IN

Dr. Loreta Statauskienė

Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus vedėja

10.40–11.10 TEMA DERINAMA
Dr. Dalia Čiupailaitė

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja

11.10–11.40 NAUJŲJŲ MEDIJŲ IŠŠŪKIAI ŠVIETIMUI: RAŠTAS IR ELEKTRONINĖ TINKLAVEIKA

Dr. Nerijus Čepulis

KTU Komunikacijos ir medijų filosofijos dėstytojas

11.40–12.00 TEMA DERINAMA
12.00–12.40 KAVOS PERTRAUKA
12.40–13.00 LIETUVOS IR EUROPOS KINO EDUKACIJOS INICIATYVOS

Eva Brazdžionytė

Kūrybiškos Europos biuro Lietuvoje MEDIA paprogramės vadovė, Lietuvos kino centro vyr. specialistė

13.00–13.30

 

KURIAME NAUJAS MOKYMOSI TRADICIJAS: MOBILIOSIOS APLIKACIJOS PAMOKOJE

Igrida Donelienė

Šiaulių Ragainės progimnazijos inžinerijos mokytoja

13.30–14.00 INTERAKTYVUS MOKYMĄSIS FACEBOOK ERDVĖJE

Ieva Gydrienė

Vilniaus Juozo Tallat – Kelpšos konservatorijos anglų kalbos vyr. mokytoja

14.00–14.30 ŠIUOLAIKINIO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS SKIRTINGOSE MEDIJOSE
Mantas Cegelskas

VGTU  inžinerijos licėjaus medijų  raiškos mokytojas

14.30-15.00 TEMA DERINAMA
15.00–15.30 FORUMO APIBENDRINIMAS

Forumas Mokytojo ir mokinio media_2017 12 04-4

 

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos:

Kreipimasis dėl lituanistikos – SKUBU ir SVARBU

Perskaitę prisegtuke esantį tekstą, savo pritarimą išsiųskite šiais adresais:

 Pakaks parašyti Pritariu peticijai „Dėl lituanistikos“

vardas, pavardė, institucija

L.Kalėdienė.Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. 2017 12 04 (1)

Projekto esmė !!!

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Abraomas eina tikėjimo keliu: pasitikėjimas, išbandymai, ištikimybė, Dievo pažadas

Kolegė Lina Rančelienė dalijasi pateiktimis iš interneto: Gal „Lituanistų miestelyje“ kam pravers 9 klasėje mokant Biblijos paslapčių. Abraomas eina tikejimo keliu

Nauja inovatyvi priemonė ir metodika integruotam ugdymui

Parodoje MOKYKLA 2017 VšĮ „Švietimo tinklas“ pristatė specialiai mokykloms sukurtą inovatyvią priemonę ir metodiką VEX IQ komplektą, kuris padeda integruoti gamtos ir tiksliuosius mokslus bei informacines technologijas.
Paskelbtas tinklalapis apie šią naują inovatyvią priemonę ir metodiką integruotam ugdymui http://www.tinklas.lt/vex-robotika-integruotam-mokymui
Lietuvoje VEX IQ komplektus jau įsigijo 22 mokymo įstaigų.
Skambinkite +370 686 36858
Pagarbiai,
Andrius Gumuliauskas
VšĮ „Švietimo tinklas“ www.tinklas.lt
Akredituota institucija, pažyma Nr. EV3-28
Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Andrius Jakučiūnas. Ar lietuvių literatūros pamokos turi pagaminti lietuvį?

Suprantu, kad klausimas delikatus ir ne toks jau paprastas. Bet vykstant diskusijai apie tai, ar galima (kitos pusės požiūriu – veikiau ar ne nusikalstama) leisti moksleiviams per abitūros lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vieną iš dviejų autorių pasirinkti savo nuožiūra, kvaila būtų nepamėginti išsiaiškinti, koks gi apskritai yra literatūros pamokų tikslas.

Mes diskutuojame ne apie tai, kaip padėti jaunam žmogui suprasti jį supantį pasaulį ir save, ne apie tai, kaip suteikti jam galimybę perskaityti geriausia, kas yra sukurta, bet apie tai, kokiu būdu nacionalinė propaganda pasieks jo smegenis. Atkreipkit dėmesį – mes nekeliam klausimo, ar reikia kažką prievarta svetimose smegenyse steigti. Mes nesutariam tik dėl būdų ir priemonių, kuriomis naudojantis tai geriausia padaryti. Tai šlykštu, ir jei tik būčiau jaunas, aš tikrai svarstyčiau, ar noriu kurti ateitį valstybėje, kuri siekia man parodyti pasaulį be praeities, o Lietuvą – be pasaulio ir jo kūrinijos stulbinančios įvairovės.

Aš manau, kad įsriegti į smegenis kaip varžtą lojalumą Lietuvai, įskiepyti meilę ir pagarbą Lietuvos kultūrai neįmanoma – tai įvyksta arba neįvyksta dėl daugybės tarpusavyje nebūtinai susijusių priežasčių, dažnai netgi atsitiktinių, į ką valstybė tikrai niekada neinvestavo.

(Kita vertus, ir lojalumas Lietuvai, meilė jai nėra, kaip kartais vis dar įsivaizduojama, dainos ir skambūs šūkiai – mylint Lietuvą neretai ir emigruojama, ir jos aistringai nekenčiama, o atskirais atvejais – kaip kitados nutiko, pavyzdžiui, Salomėjai Nėriai, – ji išduodama. Iš meilės.)

Visus šituos dalykus sakau, nes mano paties kelias link lietuvių kultūros ir ypač literatūros nebuvo rožėmis klotas. Aš mylėjau literatūrą kaip tokią, bet viskas, kas buvo parašyta lietuviškai lietuvių, man, paaugliui, kėlė siaubą.

Aš šlykštėjausi kaimu – o dauguma programinių lietuvių literatūros tekstų buvo agrariniai. Goethe, Homeras ar netgi koks šumerų epas apie Gilgamešą buvo suprantamesnis ir aktualesnis už Kudirką, Žemaitę, Biliūną, Vaižgantą. Pagaliau lietuvių kalba, kuria buvau priverstas skaityti tekstus, atrodė veikiau neišvengiamybė, tai, kuo reikėjo pagadinti tobulumą, kad šis būtų man prieinamas. Dabar juokinga, o tada kai kurios raidės (tarkim, š, ž, č) atrodė nepatikimos, griaunančios žodžio kaip tokio esmės grožį.

Aš aistringai nekenčiau visų lietuvių klasikų nuo Donelaičio iki Kondroto. Lietuvių literatūra man ir buvo šiedu autoriai (na, ir gal dar iš dalies Škėma), visa kita nedvejodamas ir neraudonuodamas laikiau šlamštu. Nenuostabu, kad daugelį mokykloje privalomų autorių skaičiau atmestinai, juo labiau kad trūko laiko skaityti man tuo metu įdomius ir aktualius užsienio autorius – Faulknerį, Camus, Kafką ir t.t. Ilgus mėnesius, kai pagal programą būdavo nagrinėjami lietuvių autorių kūriniai, literatūros pamokose manęs tarsi nebūdavo – kažką svajodavau arba demonstratyviai akvarele paišaliodavau į sąsiuvinį. Prisimenu, kad sykį vietoj rašinio apie Kudirką ar kokį Vydūną, esu parašęs tekstą apie karvių seksą – ir gavau teigiamą pažymį (taigi man pasisekė gerokai labiau nei kitados jaunajam Witoldui Gombrowicziui, kuris gavo kuolą, rašinyje išsityčiojęs iš Słowackio).

Dabar suprantu, koks buvau naivus, ir kokios angeliškos kantrybės reikėjo mano literatūros mokytojai, kad atsispirtų pagundai nubausti mane už naivų nonkonformizmą (paprasčiau kalbant – durnumą). Stebiuosi, kokia tolerantiška visokiems paklydimams ir kokia natūraliai laisva buvo gariūnlaikio Lietuva. Niekieno netrukdomas aš galėjau sau leisti augti, – kaip, matyt, pasakytų gerb. D.Kuolys, piktinąsis LRKM mokiniams suteikta galimybe patiems pasirinkti vieną autorių – mankurtu, aklu lietuvių kultūrai. Negalėčiau su juo nesutikti: išties tuomet nebuvau spjovęs gal tik į vieną išskirtinai lietuviškos kultūros produktą – Anykščių „rašalą“, kurį vėlesnėse klasėse jau sėkmingai vartojau svaiguliui sukelti.

Dabar galiu pasidžiaugti, kad mano tuometinio pasidygėjimo lietuvių literatūra (netgi kažkiek ir pačia lietuvybe – tuomet ji siejosi su visokiais badautojais, „megztomis beretėmis“ ir pan.) nesustabdė nė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, tuo metu vykdavęs dar gimtojoje mokykloje. Laisvos rašinių temos iš egzamino jau buvo kaip ir išnykusios, bet aš priklausau tai laimingai 94-ųjų egzamino kartai, kuri turėjo galimybę parašyti rašinį beveik laisva tema – kažką apie autoriaus ir jo biografijos panašumus. Skliausteliuose buvo nurodyti keli REKOMENDUOJAMI lietuvių autoriai, tačiau buvo galima remtis – tuo ir tąsyk ne iš karto patikėjau, perklausiau mokytojų, ar man nesivaidena – BET KOKIAIS LIETUVIŲ ARBA UŽSIENIO autoriais

Tai beveik neįtikėtina – kad taip galėjo būti. Tačiau tai yra faktas: tuometiniai egzaminų tvarkos kūrėjai, tarp kurių, tikėtina, buvo ir tas pats D.Kuolys (švietimo ministras 1990-1992m.), stojo vadinamojo mankurtizmo pusėn, stojo Joyce‘o, Kafkos, Faulknerio – autorių, kuriuos tuo metu mylėjau, ir apie kuriuos parašiau egzamino rašinį – pusėn. Taip pat Užkalnio, Tapino, Vanagaitės pusėn, nes niekas nedraudė – jei tik kam būtų kilęs toks noras – parašyti rašinį, remiantis vien tik to meto užkalniais, tapinais ir vanagaitėmis. (Ar girdit kaip braška šalies pamatai?)

Skaitykite daugiau: 

Ar lietuvių literatūros pamokos turi pagaminti lietuvį?

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Mindaugas Grigaitis. Ar mokyklinė lituanistika pagaliau pasuko tinkamu keliu? (atsakymas Sauliui Jurkevičiui)

Viešojoje erdvėje ir vėl verda karštos diskusijos dėl Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino. Atnaujinimai kelia aistras: vieniems atrodo, kad bus paniekinta lietuvybė, kiti teigia, kad pagaliau pradėtas seniai lauktas mokyklinės lituanistikos liberalizavimas.

Reaguoja ne tik lituanistai. Štai Saulius Jurkevičius, pats būdamas istorikas, ne pirmą kartą imasi komentuoti lietuvių literatūros ir kalbos programas. Kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę, bet geriausia vadinamos Lietuvos mokyklos direktoriaus bandymas „nurašyti“ visus dabar privalomus lietuvių ir užsienio autorių kūrinius atrodo gana keistai ir, drįsčiau teigti, neprofesionaliai. Licėjaus direktoriui netinka nei A. Škėma, nei A. Camus, nei O. Wilde‘o „Doriano Grėjaus portretas“. Kaip mokytojas praktikas galiu patvirtinti: tai mokiniams bene įdomiausi kūriniai, sukrečiantys jų mąstymą, priverčiantys apmąstyti asmens ir individo santykį, netgi asmeninės egzistencijos problemas.

Įdomu, kokios reakcijos sulauktų kokios nors Didžiosios Britanijos elitinės mokyklos direktorius, pasiūlęs iš privalomų autorių pašalinti nepaskaitomąjį Šekspyrą? Mažų mažiausiai būtų apkaltintas diletantizmu ir neprofesionalumu. Jokiu būdu neginu dabartinių literatūros programų (beje, jeigu S. Jurkevičius pažiūrėtų į tų programų kūrėjų sąrašą, pamatytų nemažai jam pažįstamų vardų), bet teigti, kad visa literatūra, kurios dabar mokome, mokiniams yra nepaskaitoma, – nekompetentinga. Problema yra ne privalomi kūriniai, o jų kiekis: trūksta laiko įsigilinti į kūrinius. Jeigu kūrinių sumažėtų, literatūros dėstymas būtų įdomesnis ir prasmingesnis. Be to, nuvilia daugybę metų švietimo srityje dirbančių žmonių požiūris: be emocionalių kritikos pliūpsnių ir nepasitenkinimo išsakymo nepateikiama jokia racionalesnė analizė ir, svarbiausia, nepateikiamos jokios strategijos, kaip situaciją keisti.

Siūlau ramiai apmąstyti susiklosčiusią situaciją ir dabar vykdomas reformas. Neseniai paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimai, mano manymu, yra pirmas teigiamas žingsnis. Netiesa, kad tai grėsmė lietuvybei (manoma, kad leidus remtis ne tik lietuvių autoriais, degraduos tautiškumas). Egzamino pakeitimai pagrindžia vidurinio ugdymo programos koncepciją: žmogus tautoje, tauta – pasaulyje. Vidurinio ugdymo kursas reikalauja nustatyti sąsajas tarp Europos ir lietuvių literatūros tendencijų, tad dabar tai įteisinama ir egzaminu. Tik tam, kad realiai būtų įgyvendintas šis tikslas, dabar reikia, kad ir egzamino literatūrinių rašinių temos būtų formuluojamos su raktažodžiu „literatūroje“, ne tik „lietuvių literatūroje“. Tai jokiu būdu nereiškia, kad lietuvių kultūra ir literatūra sumenkinama: juk tėra 4 privalomi užsienio autoriai (W. Shakespeare’as, J. W. Goethe, F. Kafka, A. Camus – kuo puikiausiai paskaitomi ir suvokiami), o lietuvių autorių – beveik 8 kartus daugiau – 32. Tad didžioji dalis ugdymo proceso vyksta analizuojant lietuvių literatūros tekstus ir kontekstus. Mokiniai tikrai turi galimybę perprasti tautinės literatūros specifiką.

Nei papildomos atsakomybės, nei papildomo darbo tokie egzamino pakeitimai mokytojui neužkrauna: ir iki pakeitimų užsienio autoriai buvo privalomi. Lituanistai ir iki šiol neabejotinai kalbėjo apie tų autorių kontekstus, nes be kontekstų tų kūrinių paprasčiausiai neįmanoma suvokti. Beje, kitaip nei S. Jurkevičiaus samprotavimai, mano pedagoginė praktika rodo, kad gabesni mokiniai sėkmingai ir originaliai remiasi ir F. Kafka, ir A. Camus tiek samprotavimo, tiek literatūriniuose rašiniuose. Lygindami lietuvių ir užsienio autorių kūrinius, mokiniai atranda daug įdomių dalykų ir mūsų literatūroje, sugeba suvokti jos specifiką ir vertę. Turime pasitikėti savo mokytojais bei mokiniais ir džiaugtis, jei pasaulinio lygio klasikus jaunuoliai geba panaudoti spręsdami problemas ar analizuodami literatūros temas. O jie tikrai gali.

Nuogąstavimai, kad mokiniai nesuvoks tekstų arba nutols nuo lietuvių literatūros, turėtų būti siejami ne su egzamino programos pakeitimu, o su perkrauta ugdymo programa: autorių yra per daug, reikia bėgti maratoną sprinto greičiu, todėl nelieka laiko įsigilinti į kūrinius ir suvokti jų gelmės. Greitai bėgant suprimityvinama literatūra. Kritiško, savarankiško ir kūrybiško mąstymo bei gilesnio literatūros ir kultūros suvokimo ugdymui reikia lėto ir atidaus skaitymo, aukštesniuosius gebėjimus ugdančių kūrybinių ir probleminių užduočių, kurioms atlikti dabar pritrūksta laiko. Pakeitus egzamino programą žengtas pirmas žingsnis mokinių ir mokytojų išlaisvinimo iš griežtų reglamentų link. Dabar telieka laukti kito etapo: keisti programą – mažinti autorių skaičių.

Reikia suburti specialistų komandą, kuri paruoštų programą, pagrįstą šiuolaikine ugdymo filosofija (tarpdisciplinišumu, probleminiu mokymu, kūrybiškumo lavinimu). Jau yra pasirodę pirmieji alternatyvūs eksperimentiniai elektroniniai vadovėliai 9–10 kl. mokiniams, kurie sėkmingai realizuoja šiuos siekius. Tad užuot švaistę intelektualinę ir emocinę energiją diskusijomis dėl neesminių dalykų, turėtume pradėti diskutuoti apie esminius – programos atnaujinimą. Tik ne ištrinant svarbius modernizmo autorius, o suteikiant galimybę juos skaityti lėtai.

Skaitykite daugiau:

Mindaugas Grigaitis. Ar mokyklinė lituanistika pagaliau pasuko tinkamu keliu?

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Respublikinė konferencija „Lietuvių maža, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“ (A. Stulginskis)

Konferenciją organizuoja Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.

Konferencija organizuojama siekiant paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį bei aktyvinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos mokyklų.

Konferencijoje dalyvauti kviečiami Lietuvos mokyklų 9 – 12 klasių mokiniai ir jų mokytojai bei kviestiniai lektoriai.

Konferencija vyks 2018 m. kovo 8 d. (ketvirtadienį) Šilalės rajono Kaltinėnų kultūros namuose (Varnių g. 19, Kaltinėnai). Konferencijos pradžia – 10. 00 val.

KONFERENCIJOS NUOSTATAI

Kategorijos: Skelbimai Žymos: